Navigation path

Left navigation

Additional tools

ES tampa atliekas perdirbančia visuomene, tačiau dar reikia nemažai pastangų

European Commission - IP/11/46   19/01/2011

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/11/46

Briuselis, 2011 m. sausio 19 d.

ES tampa atliekas perdirbančia visuomene, tačiau dar reikia nemažai pastangų

Europos Komisija šiandien paskelbė valstybių narių atliekų prevencijos ir perdirbimo ataskaitą. Iš šios ataskaitos matyti, kad kai kurios valstybės narės padarė didelę pažangą, tačiau siekiant ilgalaikio tikslo – tapti atliekas perdirbančia visuomene, kuri ne tik vengia atliekų susidarymo, bet ir naudoja jas kaip išteklių, – reikia įdėti dar daugiau pastangų.

„Mano senajame mobiliajame telefone yra aukso, platinos, paladžio ir vario – medžiagų, kurių ištekliai Europoje itin maži, – sakė už aplinką atsakingas Komisijos narys Janezas Potočnikas. – Vienoje tonoje šių telefonų būtų apie 280 g aukso, 140 g platinos bei paladžio ir 140 svarų vario. Tai ne atliekos, kurias reikėtų palaidoti ar sudeginti, o ištekliai, kuriuos turėtume tausoti. Mes labai siekiame, kad Europa taptų efektyvaus išteklių naudojimo ekonomika, kaip užsibrėžėme strategijoje „Europa 2020“. Taip ne tik būtų sumažintas neigiamas poveikis aplinkai ir šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis, bet ir sukurta naujų darbo vietų – vien atliekų perdirbimo sektoriuje jų galėtų padaugėti puse milijono.“

Didesnis ekonomikos augimas, bet mažiau atliekų

Iš ataskaitos matyti, kad daugumoje valstybių narių bendras susidarančių atliekų kiekis didėja (arba, geriausiu atveju, lieka toks pats), tačiau lėčiau, nei auga ekonomika. Per pastaruosius 10 metų susidarančių komunalinių atliekų kiekis nusistovėjo ir sudaro apie 524 kg per metus vienam gyventojui, nors namų ūkio vartojimas per tą patį laikotarpį išaugo apie 16 proc. Todėl būtų galima dar labiau stengtis mažinti bendrą susidarančių atliekų kiekį. Pvz., ES namų ūkiuose išmetama 25 proc. nupirkto maisto. Galima būtų išvengti apie 60 proc. tokių atliekų, taip viename namų ūkyje sutaupant apie 500 EUR per metus1.

Kontrastingi rezultatai rodo, kad reikia daugiau pastangų

Valstybių narių duomenys labai skiriasi. Perdirbamų atliekų dalis sudaro nuo kelių procentų iki 70 proc. Kai kuriose valstybėse narėse sąvartynai beveik visai nebenaudojami, kitose daugiau nei 90 proc. atliekų tebelaidojama po žeme. Tai reiškia, kad, net ir pasiekus dabartinius minimalius ES atliekų surinkimo ir perdirbimo tikslus, dar reikės nemažai pastangų. Valstybės narės turėtų būti skatinamos derinti ekonomines ir teisines priemones, kaip tai daro geriausių rezultatų pasiekusios valstybės narės, pvz., uždrausti naudoti sąvartynus ir gamintojo atsakomybės principą taikyti daugiau atliekų srautų visoje ES. Kad perdirbamų atliekų kiekis dar padidėtų, reikia labiau derinti gaminių dizaino ir atliekų politikos principus. Plataus užmojo atliekų perdirbimo ir prevencijos tikslų turi siekti pati visuomenė, todėl ataskaitoje raginama nuolat stengtis į šį procesą labiau įtraukti suinteresuotąsias šalis ir didinti visuomenės sąmoningumą.

Geresni teisės aktai ir tinkamas jų įgyvendinimas

Apie 20 proc. aplinkos apsaugos srities pažeidimų atvejų vis dar susiję su atliekomis. Kaip rodo pastarojo meto įvykiai Vengrijoje ir Italijoje, tinkamas teisės aktų dėl atliekų įgyvendinimas būtinas siekiant apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą.

Naujoji Atliekų pagrindų direktyva į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta iki 2010 m. gruodžio 12 d., tačiau daugelis ES šalių to dar nepadarė. Valstybėms narėms suteiktas dvejų metų pereinamasis laikotarpis, per kurį reikia įgyvendinti būtinas priemones, kad atitiktų naujosios direktyvos reikalavimus. Tačiau kol kas tik kelios valstybės narės pranešė Komisijai perkėlusios šį teisės aktą į nacionalinę teisę. Komisija įdėmiai stebi padėtį ir, jei prireiks, imsis veiksmų direktyvos neįgyvendinusių valstybių narių atžvilgiu.

Naująja direktyva atnaujinama ir supaprastinama atliekų politikos strategija grindžiant ją gyvavimo ciklo principu. Direktyva pristatoma privaloma atliekų tvarkymo principų hierarchija, kuria grindžiamas atliekų tvarkymo principų eiliškumo sąrašas. Sąrašo viršuje yra atliekų prevencija, toliau seka pakartotinis atliekų naudojimas, atliekų perdirbimas, kitos atliekų naudojimo operacijos ir galiausiai paskutinė priemonė – atliekų šalinimas, pvz., sąvartynuose. Direktyva valstybės narės įpareigojamos atnaujinti savo atliekų tvarkymo planus ir iki 2013 m. parengti atliekų prevencijos programas. Jos taip pat turi iki 2020 m. pasiekti, kad būtų perdirbama 50 proc. komunalinių atliekų ir 70 proc. statybos ir griovimo atliekų.

Tolesni veiksmai

Komisija ir toliau stebės, kaip nacionaliniu lygmeniu įgyvendinami teisės aktai dėl atliekų, įskaitant naujosios Atliekų pagrindų direktyvos reikalavimus, ir kaip užtikrinamas jų vykdymas. Tačiau ji taip pat sieks padėti valstybėms narėms, sukurdama tinkamas strategijas ir politiką. Siekdama dar labiau sustiprinti atliekų politiką, Komisija 2012 m. pateiks tolesnių pasiūlymų, visų pirma nustatys konkrečius veiksmus, kurių imsis, kad ES greičiau taptų tausiai išteklius naudojančia ir atliekas perdirbančia visuomene.

Daugiau informacijos

Ataskaitą ir jos priedą, kuriame pateikti išsamūs kiekvienos valstybės narės rezultatai, galima rasti adresu http://ec.europa.eu/environment/waste/strategy.htm.

1 :

Atliekų ir išteklių veiksmų programa (angl. WRAP), JK tyrimas, 2009 m. lapkričio mėn.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website