Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/11/468

Briuselis, 2011 m. balandžio 13 d.

Energijos apmokestinimas. Komisija skatina energiją vartoti efektyviai ir naudoti aplinkai mažiau kenksmingus produktus

Šiandien Europos Komisija pasiūlė iš esmės pakeisti pasenusias Europos Sąjungos energetikos produktų apmokestinimo taisykles. Naujomis taisyklėmis siekiama restruktūrizuoti energetikos produktų apmokestinimą, kad būtų panaikintas dabartinis nenuoseklumas ir atsižvelgta tiek į jų išmetamą anglies dioksido (CO2) kiekį, tiek į energetinę vertę. Esami energijos mokesčiai būtų padalyti į dvi sudedamąsias dalis, kurios kartu lemtų bendrą produkto apmokestinimo dydį. Komisija skatina energiją vartoti efektyviai ir naudoti aplinkai mažiau kenksmingus produktus, be to, siekia, kad bendrojoje rinkoje nebūtų iškreipta konkurencija. Pasiūlymas padės valstybėms narėms pertvarkyti bendrą mokesčių struktūrą, kad apmokestinant ne darbą, o vartojimą būtų skatinamas augimas ir užimtumas. Persvarstyta direktyva įsigaliotų 2013 m. Nustačius ilgus pereinamuosius laikotarpius energetinės vertės apmokestinimui visiškai suderinti (iki 2023 m.), paliekama laiko pramonei prisitaikyti prie naujos apmokestinimo struktūros.

Už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta sakė: „Pertvarkyta energijos apmokestinimo sistema įdiegiama pačiu laiku. Šiuo metu valstybės narės rengia išėjimo iš krizės ir strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo planus. Raginama imtis veiksmų mažinant ES priklausomybę nuo iškastinio kuro. Siekiant energetikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų reikia sąžiningai ir skaidriai vykdomo energijos apmokestinimo. Visų mūsų tikslas – tausesnis, ekologiškesnis ir konkurencingesnis ES ūkis. Šiuo pasiūlymu įmonėms ir vartotojams aiškiai parodoma, kad CO2 išmetimas kainuoja. Be to, taip suteikiama galimybė apmokestinti ne darbą, o vartojimą ir sudaromos sąlygos apmokestinimu skatinti augimą.“

ES lygmeniu taikomas energetikos produktų apmokestinimas iš esmės yra suderintas. Energijos apmokestinimo direktyva jau nustatyti minimalūs energetikos produktų, kurie naudojami kaip krosnių kuras ar variklių degalai, ir elektros energijos mokesčiai. Tačiau direktyva paseno ir tapo nenuosekli. ES energetikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų pasiekti neįmanoma mokesčius nustatant pagal sunaudotų energetikos produktų kiekį. Be to, taip nesuteikiama ekonominių paskatų skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą. Apmokestinant energetikos produktus būtina geriau atsižvelgti į jų energetinę vertę ir poveikį aplinkai.

Pagrindiniai elementai

Persvarstyta Energijos apmokestinimo direktyva valstybėms narėms bus leidžiama kuo geriau išnaudoti apmokestinimą ir taip galiausiai remti tvarų augimą. Tam siūloma minimalų mokesčio tarifą išskirti į dvi dalis:

  • viena būtų pagrįsta energetikos produkto išmetamo anglies dioksido kiekiu ir būtų fiksuota, t. y. 20 eurų už anglies dioksido toną,

  • antroji būtų pagrįsta energetine verte, t. y. faktine produkto generuojama energija gigadžauliais (GJ). Minimalus mokesčio lygis būtų fiksuotas: variklių degalams – 9,6 euro už gigadžaulį mokestis, o krosnių kurui – 0,15 euro už gigadžaulį. Tai būtų taikoma visų rūšių kurui, kuris naudojamas transporto ir šildymo reikmėms.

Į socialinius aspektus atsižvelgiama valstybėms narėms suteikiant galimybę mokesčių visiškai netaikyti už namų ūkių šildymui vartojamą energiją, nepaisant naudojamo energetikos produkto rūšies.

Nustačius ilgus pereinamuosius laikotarpius energetinės vertės apmokestinimui visiškai suderinti (iki 2023 m.), paliekama laiko pramonei prisitaikyti prie naujos apmokestinimo struktūros.

Energijos apmokestinimo direktyvos persvarstymo nauda

  • Šiuo pasiūlymu bus suteikiamas pranašumas atsinaujantiesiems energijos ištekliams ir skatinama naudoti mažiau anglies dioksido išmetančius energetikos produktus. Paradoksalu, kad šiuo metu taršiausi energijos šaltiniai apmokestinami mažiausiai, tačiau biokuro mokesčiai yra vieni iš didžiausių energetikos produktams taikomų mokesčių, nors ES įsipareigojusi transporto srityje plačiau naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Naujuoju pasiūlymu šios neatitiktys bus panaikintos.

  • Be to, naujuoju direktyvos tekstu užkertant kelią atskirų šalių politikos įvairovei bus užtikrintas darnesnis energijos apmokestinimo metodas ir padedama sukurti vienodas veiklos sąlygas pramonės sektoriui visoje ES. Tai ir galimybė valstybėms narėms pertvarkyti mokesčių politiką, kad būtų skatinamas darbo vietų kūrimas ir užimtumas.

  • Kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, persvarstyta direktyva siekiama papildyti galiojančią ES apyvartinių taršos leidimų sistemą anglies dioksido mokestį taikant į sistemą neįtrauktiems sektoriams (transportui, namų ūkiams, žemės ūkiui ir smulkiajam verslui). Šių sektorių išmetamas anglies dioksidas sudaro pusę ES išmetamo anglies dioksido kiekio, todėl ir jiems turėtų būti parodyta, kad CO2 išmetimas kainuoja.

  • Galiausiai ši iniciatyva padės ES siekti energetikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslų, kaip reikalaujama 2008 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose. Ji atitinka ir 2010 m. gruodžio mėn. Kankūne (Meksika) vykusios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos rezultatus.

Tolesni veiksmai

Pasiūlymą dabar svarstys Europos Parlamentas ir Taryba. Tikimasi, kad jis įsigalios 2013 m. Jame numatyta prireikus laipsniškai įvesti naująją apmokestinimo sistemą.

Daugiau informacijos pateikta

http://ec.europa.eu/taxation_customs/index_en.htm

Memo/11/238


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website