Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/11/404

Strasbūras, 2011 m. balandžio 5 d.

Europos įmonių valdymo sistema. Ką reikia tobulinti?

Viena iš finansų krizės pamokų – paaiškėjęs faktas, kad iki šiol daugiausia savireguliacija grindžiamas įmonių valdymas nebuvo toks veiksmingas, koks galėjo būti. Svarbu užtikrinti, kad įmonės būtų valdomos veiksmingiau. Jei įmonės būtų valdomos veiksmingiau, ne tik sumažėtų finansų krizės tikimybė ateityje, bet ir pačios įmonės būtų konkurencingesnės. Šiandien Europos Komisija pradėjo viešas konsultacijas, kurių metu bus nagrinėjama, kaip būtų galima tobulinti Europos įmonių valdymą. Tradiciškai įmonių valdymas apibrėžiamas kaip sistema, pagal kurią įmonės valdomos ir kontroliuojamos. Konsultacijose nagrinėjami keli klausimai, kaip antai: kaip padidinti įvairovę direktorių valdybose ir užtikrinti, kad jos geriau veiktų, kaip tobulinti esamų įmonių valdymo kodeksų stebėseną ir taikymą ir kaip skatinti akcininkų aktyvumą. Atsakymus į konsultacijų klausimus galima pateikti iki 2011 m. liepos 22 d.

Už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michelis Barnier sakė: „Dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis labiau nei kada nors anksčiau reikia užtikrinti, kad įmonės būtų gerai valdomos ir todėl veiktų patikimai bei tvariai. Pernelyg trumparegiškas požiūris turėjo pragaištingų padarinių. Todėl šiandien pradedame diskusiją dėl esamos įmonių valdymo sistemos veiksmingumo. Pirmiausia turime užtikrinti, kad įmonių valdybos būtų veiksmingesnės, o akcininkai visiškai prisiimtų atsakomybę.“

Kas nagrinėjama šiose viešose konsultacijose?

Išmokus krizės pamokas galiausiai bus geriau prižiūrimos finansų įstaigos, bankai taps stipresni, o bankrutuojančių įstaigų problemų sprendimo sistemos – veiksmingos. Šios konsultacijos – ilgalaikės visų įmonių valdymo sistemos peržiūros dalis. Jose daugiausia bus nagrinėjama, kaip veikia ne tik finansų įstaigos, bet ir kitos įmonės. Padarytos kelios išvados, iš kurių matyti, kad dar galima tobulinti įvairias įmonių valdymo sritis1, tokias kaip įvairovė valdybose, akcininkų aktyvumas ir įmonių valdymo pareiškimų kokybė.

Taigi skelbiant žaliąją knygą siekiama pradėti bendro pobūdžio diskusijas tokiais klausimais:

  • 1. Direktorių valdyba. Užduodami klausimai apie valdybų veiklos veiksmingumą ir siekį užtikrinti, kad jas sudarytų įvairių grupių atstovai, pvz., skatinant lyčių įvairovę, taip pat profesinės patirties, įgūdžių ir tautybių įvairovę. Kartu nagrinėjama, kaip valdybos veikia, visų pirma vertinant direktorių pasiryžimą skirti pastangų ir laiko, taip pat svarstomi rizikos valdymo ir direktorių atlyginimų klausimai.

  • 2. Kaip užtikrinti, kad akcininkai aktyviau dalyvautų sprendžiant įmonės valdymo klausimus, kaip paskatinti daugiau akcininkų domėtis tvaria grąža ir ilgesnio laikotarpio rezultatais ir kaip užtikrinti smulkiųjų akcininkų apsaugą. Taip pat siekiama suprasti, ar reikia akcininkų identifikavimo sistemos (t. y. mechanizmo, kurį naudodami emitentai galėtų nustatyti, kas yra jų akcininkai) ir geresnės akcininkų bendradarbiavimo sistemos.

  • 3. Kaip tobulinti esamų nacionalinių įmonių valdymo kodeksų2 stebėseną ir taikymą, kad investuotojams ir visuomenei būtų teikiama prasminga informacija. Įmonės, nesilaikančios nacionalinių įmonių valdymo rekomendacijų, privalo paaiškinti nesilaikymo priežastis. Pernelyg dažnai jos to nedaro. Žaliojoje knygoje klausiama, ar reikėtų nustatyti išsamesnes tokių paaiškinimų taisykles ir ar nacionalinėms stebėsenos įstaigoms reikėtų suteikti daugiau teisių dėl įmonių valdymo pareiškimų.

Kokie tolesni žingsniai?

Konsultacijos vyks iki 2011 m. liepos 22 d. Komisija atidžiai išnagrinės visus atsakymus į konsultacijų klausimus ir rudenį pateiks konsultacijų rezultatų santrauką. Tuo pagrindu bus priimtas sprendimas, ar reikia pasiūlymų dėl teisės aktų. Bet kokiu atveju pasiūlymai bus teikiami tik atlikus išsamų poveikio vertinimą.

Pagrindiniai faktai

Šiuo metu egzistuoja daug ES lygmens įmonių valdymo principų ir taisyklių. Tai visų pirma rekomendacijos dėl direktorių konsultantų nepriklausomumo, valdybos komitetų ir atlyginimų nustatymo. Taip pat numatyta pareiga biržinėms bendrovėms skelbti įmonių valdymo pareiškimą. ES įmonių valdymo aplinka reglamentuojama direktyvomis dėl įmonių perėmimo (Direktyva 2004/25/EB), dėl biržinių bendrovių skaidrumo (Direktyva 2004/109/EB), dėl akcininkų teisių (Direktyva 2007/36/EB), taip pat Piktnaudžiavimo rinka direktyva (2003/6/EB) ir Audito direktyva (2006/43/EB).

Daugiau informacijos žr. MEMO/11/218

http://ec.europa.eu/internal_market/company/modern/corporate-governance-framework_en.htm

Žalioji knyga pateikta

http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2011/corporate-governance-framework_en.htm

1 :

Žr., pavyzdžiui, Valstybių narių įmonių valdymo stebėsenos ir taikymo užtikrinimo praktikos tyrimą, kuris pateiktas http://ec.europa.eu/internal_market/company/ecgforum/studies_en.htm, arba Paul Woolley, Why are financial markets so inefficient and exploitative — and a suggested remedy, paskelbtą The Future of Finance: The LSE Report, 2010 m., arba 2009 m. kovo 23 d. Europos įmonių valdymo forumo pareiškimą, arba „Heidrick & Struggles“, Corporate Governance Report 2009 — Boards in turbulent times.

2 :

Įmonių valdymo kodekse pateikiamos pagrindinės vadovavimo biržinėms bendrovėms ir jų priežiūros rekomendacijos ir gero bei atsakingo valdymo standartai. Išsamų galiojančių įmonių valdymo kodeksų sąrašą galima rasti http://www.ecgi.org/codes/all_codes.php.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website