Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

IP/11/400

Strasbūras, 2011 m. balandžio 5 d.

Europos Komisija ragina valstybes nares nustatyti romų integracijos nacionalines strategijas

10–12 mln. Europos romų tebesusiduria su diskriminacija ir atskirtimi, taip pat negali naudotis savo teisėmis, tuo tarpu vyriausybės neišnaudoja romų potencialo, taigi netenka galimybės gauti daugiau pajamų ir padidinti produktyvumą. Geresnė romų ekonominė ir socialinė integracija yra būtina, tačiau tam, kad ji būtų veiksminga, būtina bendradarbiauti visuose lygmenyse siekiant pašalinti įvairias atskirties priežastis. Todėl šiandien Europos Komisija pateikia Europos romų integracijos nacionalinių strategijų planą. Pagal šį ES planą bus nustatytos nacionalinės su romais susijusios politikos gairės, padėsiančios ES lygmeniu telkti lėšas įtraukčiai skatinti. Plane daugiausia dėmesio skiriama keturiems ramsčiams: galimybei mokytis, įsidarbinti, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gauti būstą. Valstybės narės turėtų nustatyti atskirus nacionalinius romų integracijos tikslus, atsižvelgdamos į gyventojų romų skaičių jų teritorijoje ir esamą padėtį.

„Nors valstybių narių politikų ketinimai geri, per pastaruosius kelerius metus daugelio romų gyvenime mažai kas pasikeitė, – teigė ES Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už teisingumą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – Romų atskirties mokymo įstaigose, darbo vietose, sveikatos priežiūros ir būsto srityse panaikinimas – bendra valstybių narių atsakomybė. Tai rimtas uždavinys. Štai todėl nustatome romų integracijos tikslus ir dėl to būtina, kad visos Europos sostinės, regionai ir miestai įsipareigotų jų siekti. Laikas ne tik turėti gerų ketinimų, bet ir imtis konkrečių veiksmų. Man svarbiausia, kad valstybės narės padėtų užtikrinti, kad visi vaikai romai baigtų bent pradinę mokyklą.“

Europoje romai gyvena gerokai prastesnėmis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis negu dauguma gyventojų. Iš šešiose ES šalyse1 atlikto tyrimo matyti, kad pradinę mokyklą baigia vos 42 proc. romų vaikų, palyginti su ES vidurkiu, kuris yra 97,5 proc. Vidurinę mokyklą lanko vos 10 proc. romų. Darbo rinkoje romų įdarbinama mažiau ir jie susiduria su didesne diskriminacija. Kalbant apie būstą, romai dažnai negauna būtiniausių paslaugų, pavyzdžiui, neturi tekančio vandens ar elektros. Sunkumų romai turi ir sveikatos srityje: jie gyvena 10 metų trumpiau negu vidutinis ES gyventojas (vyrai ES vidutiniškai gyvena 76 m., moterys – 82 m.).

Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas ES Komisijos narys Lázsló Andoras pažymėjo: „Nuolatinė gyventojų romų atskirtis XXI a. Europoje, pagrįstoje lygybės, demokratijos ir teisinės valstybės principais, neleistina. Daugelio romų gyvenimo sąlygos ir santykiai su visuomenės dauguma pastaraisiais metais tik blogėjo.“

Jis pabrėžė: „Kai kurios šalys tiesiog nesugebės pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, jeigu nepadarys pažangos romų integracijos srityje.“

Romų integracija galėtų būti ekonomiškai labai naudinga. Romai sudaro vis didesnę darbingo amžiaus gyventojų dalį, vidutinis jų amžius – 25 m., palyginti su ES vidurkiu, kuris yra 40 m. Bulgarijoje ir Rumunijoje vienas iš penkių naujų darbo rinkos dalyvių – romas. Pasaulio banko tyrimas rodo, kad visapusiška romų integracija kai kuriose šalyse būtų ekonomiškai naudinga ir jos vertė siektų apie 0,5 mlrd. EUR per metus, nes būtų padidintas produktyvumas, sumažintos sveikatos priežiūros išlaidos ir padidintos mokestinės pajamos.

ES ne kartą pabrėžė, kad romus būtina geriau integruoti; naujausias toks raginimas pateiktas 2010 m. balandžio mėn. ataskaitoje (IP/10/407). Pagal ES teisės aktus (Direktyvą dėl vienodo požiūrio principo nepriklausomai nuo rasės) valstybės narės jau įpareigotos etninėms mažumoms, kaip antai romams, užtikrinti vienodas galimybes mokytis, gauti būstą, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir įsidarbinti. 2010 m. gruodžio mėn. Romų reikalų darbo grupė nustatė, kad vis dar nėra įgyvendinamos tvirtos ir proporcingos priemonės daugelio ES gyventojų romų socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti (MEMO/10/701). Šiuo metu itin svarbu imtis ryžtingesnių veiksmų ir užtikrinti, kad nacionaline, regionine ir vietos integracijos politika aiškiai ir konkrečiai būtų telkiamas dėmesys į romus.

Šiomis išvadomis pagrįstame ES plane nustatomas tikslinis požiūris į romų įtrauktį ir nustatomi tikslai toliau nurodytose srityse.

  • Švietimas. Užtikrinti, kad visi vaikai romai baigtų bent pradinę mokyklą.

  • Užimtumas. Mažinti romų ir kitų piliečių užimtumo skirtumus.

  • Sveikata. Šalinti skirtumus sveikatos srityje, pavyzdžiui, mažinti romų vaikų mirtingumą.

  • Būstas. Mažinti galimybių gauti būstą ir naudotis komunalinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, turėti prieigą prie vandens ir elektros, skirtumus.

Valstybės narės turės iki 2011 m. pabaigos pateikti nacionalines romų strategijas, kuriose turės konkrečiai nurodyti, kaip sieks minėtų tikslų. Planas atitinka platesnius ES užimtumo, socialinės įtraukties ir švietimo tikslus pagal strategiją „Europa 2020“. Plano tikslus svarbu įgyvendinti, kad valstybės narės pasiektų bendrus minėtos strategijos tikslus.

Komisija taip pat siūlo, kaip užtikrinti, kad ES lėšos, kuriomis galima prisidėti prie romų integracijos, būtų naudojamos veiksmingiau. Valstybės narės raginamos iš dalies pakeisti savo veiklos programas, kurios bendrai finansuojamos iš struktūrinių fondų ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, kad jomis būtų geriau remiami romams skirti projektai.

Galiausiai, siekdama, kad ES nacionalinių strategijų planu būtų pasiekta apčiuopiamų pokyčių ES romams, Komisija nori nustatyti griežtą priežiūros mechanizmą rezultatams įvertinti. Labai svarbus ES pagrindinių teisių agentūros vaidmuo – bendradarbiaudama su kitomis organizacijomis ji renka romų socialinės ir ekonominės padėties duomenis. Valstybės narės prašomos paskirti kontaktinius centrus, kurie valdytų ir stebėtų šių valstybių narių nacionalines romų integracijos strategijas ir teiktų atitinkamas ataskaitas. Europos Komisija savo ruožtu kasmet teiks valstybių narių pažangos ataskaitas.

Pagrindiniai faktai

Romai – didžiausia Europos etninė mažuma – Europoje gyvena ne vieną amžių, tačiau dažnai susiduria su neigiamu išankstiniu nusistatymu, netolerancija, diskriminacija ir atskirtimi.

Daugelyje sričių, kaip antai švietimo, užimtumo, sveikatos ir būsto, romų integracijos gerinimas – visų pirma nacionalinio ir regioninio lygmenų atsakomybė. Tačiau ES tenka svarbus vaidmuo derinti valstybių narių veiksmus ir padėti finansinėmis priemonėmis.

2010 m. vasarą Europos Komisija viešai pateikė poziciją, kad romai yra ES piliečiai ir turėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis ir vykdyti visus įsipareigojimus pagal ES teisę (SPEECH/10/428 ir MEMO/10/502).

Daugiau informacijos

Teisingumo generalinio direktorato naujienų skiltis

http://ec.europa.eu/justice/news/intro/news_intro_en.htm.

ES ir romai

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=518&langId=lt.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos ir už teisingumą atsakingos Komisijos narės Viviane Reding interneto svetainė

http://ec.europa.eu/reding.

Už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingo Europos Komisijos nario László Andoro interneto svetainė

http://ec.europa.eu/andor.

ANNEX : Roma Population Estimates

­

1 :

Bulgarijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site