Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

„Transportas 2050“. Komisija pristato plataus užmojo judumo didinimo ir išmetamųjų teršalų mažinimo planą

Commission Européenne - IP/11/372   28/03/2011

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/11/372

2011 m. kovo 28 d., Briuselis

„Transportas 2050“. Komisija pristato plataus užmojo judumo didinimo ir išmetamųjų teršalų mažinimo planą

Šiandien Europos Komisija priėmė išsamią konkurencingos transporto sistemos kūrimo strategiją („Transportas 2050“), kurią įgyvendinus padidės judumas, transportui svarbiuose sektoriuose bus pašalintos didžiausios kliūtys, bus paskatintas ekonomikos ir užimtumo augimas. Kartu šie pasiūlymai padės pasiekti, kad Europa taptų kur kas mažiau priklausoma nuo importuojamos naftos, o transporto priemonių išmetamo anglies dioksido kiekis iki 2050 m. sumažėtų 60 proc.

Siekiant šių tikslų dabartinė Europos transporto sistema turės būti pertvarkyta. Pagrindiniai tikslai, kurių bus siekiama iki 2050 m., yra šie:

  • Pasiekti, kad miestuose nebeliktų įprastais degalais varomų automobilių.

  • Aviacijos sektoriuje naudojamų tausių mažai anglies dioksido išskiriančių degalų dalį padidinti iki 40 proc.; bent 40 proc. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį laivybos sektoriuje.

  • Pasiekti, kad 50 proc. vidutinio nuotolio tarpmiestinio keleivių ir krovinių vežimo keliais paslaugų būtų perkelta į geležinkelių ir vandens transporto sektorių.

  • Visos šios priemonės padės iki 2050 m. 60 proc. sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį.

Už transportą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas kalbėjo: „Transportas 2050 – tai konkurencingo transporto sektoriaus kūrimo planas, kurį įgyvendinant būtų didinamas judumas ir mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis. Pasiekti abu šiuos tikslus galime ir privalome. Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad klimato kaitai sustabdyti reikia mažinti judumą, yra neteisingas. Tik turėdama konkurencingas transporto sistemas Europa bus pajėgi konkuruoti pasaulyje, plėtoti ekonomiką, kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti aukštą žmonių kasdienio gyvenimo kokybę. Mažinti judumą – ne išeitis. Tačiau, jei nebus imamasi jokių priemonių, padėtis taip pat nepagerės. Sumažinti transporto sistemos priklausomybę nuo naftos galime nemažindami nei transporto sistemos efektyvumo, nei judumo. Tai gali būti naudinga abiem atžvilgiais.“

Bendros Europos transporto erdvės kūrimo plano „Transportas 2050“ tikslas – pašalinti didžiausias kliūtis daugelyje transportui svarbių sričių: transporto infrastruktūros ir investicijų, inovacijų ir vidaus rinkos. Siekiama sukurti bendrą Europos transporto erdvę, kurioje būtų didesnė konkurencija ir veiktų įvairias transporto rūšis jungiantis visiškai integruotas transporto tinklas, galintis iš esmės pakeisti keleivių ir krovinių vežimo modelius. Šiuo tikslu plane numatyta 40 konkrečių iniciatyvų, kurias ketinama įgyvendinti per kitą dešimtmetį.

Plane „Transportas 2050“ įvairių rūšių susisiekimui – miesto, tarpmiestiniam ir tolimajam – nustatyti skirtingi tikslai.

1. Tarpmiestinio susisiekimo srityje reikia pasiekti, kad 50 proc. visų vidutinio nuotolio keleivių ir krovinių vežimo keliais paslaugų būtų perkelta į geležinkelių ir vandens transporto sektorių.

  • Iki 2050 m. dauguma vidutinio nuotolio (apie 300 km ir daugiau) keleivių vežimo paslaugų turėtų būti teikiama traukiniais.

  • Iki 2030 m. 30 proc. krovinių vežimo keliais (didesnį kaip 300 km nuotolį) paslaugų turėtų būti perkelta į kitų rūšių transporto sektorius, pavyzdžiui, geležinkelių ar vandens transporto sektorių, o iki 2050 m. – daugiau kaip 50 proc.

  • Iki 2030 m. sukurti puikiai veikiantį Europos Sąjungos pagrindinį transporto koridorių tinklą (TEN-T pagrindinį tinklą), kuriame būtų galima vienos rūšies transporto priemones veiksmingai keisti į kitos rūšies transporto priemones; iki 2050 m. sukurti aukštos kokybės didelio pajėgumo tinklą ir užtikrinti, kad būtų teikiamos susijusios informacinės paslaugos.

  • Iki 2050 m. sujungti visus pagrindinio tinklo oro uostus su geležinkelių tinklu, pageidautina greitųjų traukinių; užtikrinti, kad visi pagrindinio tinklo jūrų uostai būtų pakankamai sujungti su krovinių vežimo geležinkeliais sistema ir, jei įmanoma, su vidaus vandens kelių sistema.

  • Iki 2020 m. sukurti keleiviams ir kroviniams skirtos Europos daugiarūšio transporto informavimo, valdymo ir mokėjimo sistemos pagrindą.

  • Pereiti prie visiško principų „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“ taikymo ir įtraukti privatųjį sektorių, siekiant pašalinti iškraipymus, gauti pajamų ir užtikrinti investicijų į transporto sektorių finansavimą ateityje.

2. Tolimojo keleivių vežimo ir tarpžemyninio krovinių vežimo srityse ir toliau daugiausia bus naudojami lėktuvai ir laivai. Nauji varikliai, degalai ir eismo valdymo sistemos padės didinti efektyvumą ir mažinti išmetamųjų teršalų kiekį.

  • Iki 2050 m. aviacijos sektoriuje naudojamų mažai anglies dioksido išskiriančių degalų dalį siekiama padidinti iki 40 proc.; be to, iki 2050 m. siekiama, kad dėl laivuose naudojamo bunkerinio kuro išmetamo CO2 kiekis ES sumažėtų 40 proc.

  • Iki 2020 m. siekiama visiškai modernizuoti Europos oro eismo valdymo sistemą ir sukurti Bendrą Europos dangų: kelionės lėktuvais sutrumpėtų ir taptų saugesnės, padidėtų pajėgumas. Iki 2020 m. sukurti Europos bendrąją aviacijos erdvę, kurią sudarytų 58 šalys ir kurioje būtų 1 milijardas gyventojų.

  • Įdiegti intelektines sausumos ir vandens transporto valdymo sistemas (pavyzdžiui, ERTMS, ITS, RIS, SafeSeaNet ir LRIT1).

  • Bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais ir tarptautinėmis organizacijomis, (pavyzdžiui, Tarptautine civilinės aviacijos organizacija ir Tarptautine jūrų organizacija), siekiant didinti Europos konkurencingumą ir viso pasaulio mastu siekti kovos su klimato kaita tikslų.

3. Iš esmės pertvarkyti miesto transporto sritį – skatinti naudoti ekologiškesnius automobilius ir švaresnius degalus. Iki 2030 m. perpus sumažinti įprastais degalais varomų automobilių skaičių, o iki 2050 m. miestuose palaipsniui jų atsisakyti visai.

  • Iki 2030 m. perpus sumažinti įprastais degalais varomų automobilių skaičių miestuose; iki 2050 m. miestuose palaipsniui jų atsisakyti visai. Iki 2030 m. pasiekti, kad didžiuosiuose urbanistiniuose centruose vežant krovinius CO2 iš esmės nebūtų išmetamas.

  • Iki 2050 m. pasiekti, kad beveik nebeliktų mirtinų kelių eismo įvykių. Kad pasiektų šį tikslą, ES nori iki 2020 m. perpus sumažinti aukų keliuose skaičių. Užtikrinti, kad ES pirmautų pasaulyje pagal oro, geležinkelių ir jūrų transporto saugą ir saugumą.

1 :

Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (angl. ERTMS, European Rail Traffic Management System), intelektinės kelių transporto sistemos (angl. ITS, Intelligent Transport Systems), Upių informacinės paslaugos (angl. RIS, River Information Services), ES jūrų informacinės sistemos: SafeSeaNet ir Tolimojo laivų identifikavimo ir sekimo sistema (angl. LRIT, Long Range Identification and Tracking of vestels).


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site