Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/11/355

2011 m. kovo 23 d., Briuselis

ES ketina sustiprinti piliečių teises į konsulinę apsaugą ir paramą trečiosiose šalyse

Susiklosčius ekstremaliosioms situacijoms ir per krizes, kaip antai Japonijoje, Libijoje ar Egipte, užsienyje esantys ES piliečiai turi teisę kreiptis paramos į bet kurios ES valstybės narės konsulatą ar ambasadą, jei jų valstybė narė neturi šalyje atstovybės. ES valstybės narės taip pat privalo kitų valstybių narių piliečiams padėti evakuotis taip, kaip savo piliečiams. Ši nuo ES pilietybės neatsiejama teisė užtikrinama ES sutartimis ir ES pagrindinių teisių chartija. Apsauga taip pat užtikrinama kasdienėse situacijose, pvz., paso vagystės, sunkaus nelaimingo atsitikimo arba ligos atvejais. Tačiau daugybė europiečių nežino, kad turi tokią teisę. Kadangi vis daugiau ES piliečių gyvena, keliauja ir dirba užsienyje (kiekvienais metais europiečiai išsirengia į daugiau kaip 90 mln. kelionių už ES ribų, o maždaug 30 mln. gyvena trečiosiose šalyse), kaip niekad svarbu, kad apie šią teisę jie sužinotų daugiau. Šiandienos politiniame komunikate dėl konsulinės apsaugos trečiosiose šalyse Europos Komisija išdėstė, kokių konkrečių veiksmų bus imtasi, kad ES piliečiai daugiau žinotų apie savo teises. Kitais metais Komisija pasiūlys koordinavimo priemonių, skirtų kasdienei konsulinei piliečių apsaugai palengvinti. Be to, pradėjo veikti Komisijos sukurta konsulinės apsaugos svetainė. Šioje svetainėje pateikti konsulinių ar diplomatinių misijų trečiosiose šalyse adresai ir nuorodos į visų valstybių narių tarnybas, konsultuojančias kelionių klausimais.

„Europiečiai tiesia pagalbos ranką į ekstremaliąją situaciją patekusiems Japonijos ir Libijos žmonėms, – teigė už ES teisingumą atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Įveikti šiuos sunkumus europiečiai siekia bendromis jėgomis. Valstybės narės dirba drauge, kad padėtų evakuoti viena kitos piliečius. Kadangi vis daugiau ES piliečių dirba ir keliauja užsienyje, nepaprastai svarbu, kad kiekvienas pilietis žinotų, kur ir kaip gauti pagalbos krizės metu, nesvarbu, kurioje pasaulio dalyje jis yra ir kokia jo pilietybė.“

Į trečiąsias šalis keliaujančių ES piliečių daugėja: nuo daugiau kaip 80 mln. 2005 m. iki daugiau kaip 90 mln. kelionių 2008 m. Trečiosiose šalyse nuolat gyvena per 30 mln. ES piliečių, tačiau visos 27 valstybės narės diplomatines atstovybes turi tik 3 šalyse (Jungtinėse Valstijose, Kinijoje ir Rusijoje).

Viešosios nuomonės tyrimai rodo, kad europiečių lūkesčiai dėl paramos užsienyje nemenki. 62 % europiečių iš kitos ES valstybės narės ambasados tikisi tokios pat pagalbos, kokią gautų iš savos valstybės (žr. priedą). Vis dėlto daugybė europiečių ir ES valstybių narių konsulinių įstaigų pareigūnų vis dar nežino, kad jie, kaip ES piliečiai, turi teisę į tokią apsaugą. Komisija daugiau informuos ES piliečius ir konsulinių įstaigų pareigūnus, kad jie turi teisę kreiptis į kitų ES valstybių narių ambasadas ar konsulatus, kaip pasiekti šias įstaigas ir kokia gali būti teikiama pagalba. Valstybės narės galėtų informuoti savo piliečius apie šią teisę išduodamos naujus pasus. Tai nusprendė daryti jau 20 valstybių narių1.

Pastarojo meto įvykiai Japonijoje, Libijoje ir Haityje parodė konsulinės paramos krizės užsienyje užkluptiems valstybių narių piliečiams svarbą. Prasidėjus krizei, Libijoje buvo apie 6 000 ES piliečių, tačiau tik 8 valstybės narės turi šioje šalyje atstovybę. 2011 m. kovo 9 d. šalyje tebebuvo 1 345 ES piliečiai. Pagalba koordinuota per telekonferencijas ir per saugią ES jungtinio situacijų centro svetainę. Valstybės narės išdavė laikinuosius kelionės dokumentus viena kitos piliečiams ir atlaisvino vietų evakuoti skirtuose lėktuvuose trečiųjų šalių piliečiams. Per 2010 m. žemės drebėjimą Haityje buvo apie 2 700 ES piliečių, tačiau tik pusė ES valstybių narių turėjo šioje šalyje diplomatinę atstovybę. Japonijoje, kur tik Malta ir Kipras neturi atstovybės, apie 1 000 piliečių kreipėsi į nacionalines konsulines tarnybas ir prašė padėti išvykti iš Japonijos. Vokietija padėjo užsakytu autobusu iš Sendajaus evakuoti savo piliečius ir bent 18 kitų ES valstybių narių piliečių.

Tokiose ekstremaliosiose situacijose nepaprastai svarbus Europos solidarumas. Libijoje ES sparčiai ėmėsi veiksmų ir aktyvavo civilinės saugos mechanizmą, kuris padeda koordinuoti ir bendrai finansuoti evakuoti skirto transporto išlaidas. Taip, pvz., Vengrija iš Tripolio lėktuvu evakavo 29 rumunus, 27 vengrus, 20 bulgarų, 8 vokiečius, 6 čekus ir 6 kitų ES valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečius. Nė vienas ES pilietis neturėtų būti paliktas. Daugiau informuoti piliečius apie valstybių narių teikiamą apsaugą ir teikti paramą gali ir Europos išorės veiksmų tarnybai pavaldžios ES delegacijos. Parama, pvz., teikta per Gazos ruožo krizę 2009 m. sausio mėn., kai, parėmus ES delegacijoms, apie 100 asmenų buvo evakuoti šarvuotais autobusais.

Nors teisė į konsulinę apsaugą nepaprastai svarbi krizės metu, ji taip pat užtikrinama kasdieniškesnėse situacijose, pvz., paso vagystės, sunkaus nelaimingo atsitikimo, ligos atvejais arba po smurtinio nusikaltimo. Tačiau valstybių narių konsulinės srities įstatymai skiriasi. Apsaugos lygmuo gali priklausyti nuo to, į kurią valstybę narę ES pilietis kreipiasi. Valstybės narės gali teikti daugiausia smulkių sumų finansinius avansus (pvz., skrydžio namo arba viešbučio išlaidoms padengti). Paramą teikianti valstybė narė turi iš anksto kreiptis dėl leidimo į piliečio kilmės valstybę narę, kuri po to jai kompensuoja išlaidas. Tuomet piliečio kilmės valstybė narė gali prašyti piliečio padengti išlaidas.

Valstybėms narėms išlaidos kompensuojamos ir tuomet, kai jos evakuoja ES piliečius, gyvenančius trečiosiose šalyse, kuriose nėra jų valstybės narės atstovybės. Tačiau neretai dabartinės išlaidų padengimo taisyklės nėra taikomos praktikoje. Siekdama užtikrinti vienodą paramą ES piliečiams, gyvenantiems trečiosiose šalyse, kuriose nėra jų valstybės narės atstovybės, ir paskatinti valstybes nares atlikti aktyvesnį vaidmenį per krizes šalyse, kuriose nėra jų piliečių, Komisija svarsto, kaip dar palengvinti ir supaprastinti kompensavimo procedūras.

Per ateinančius 12 mėnesių Komisija pateiks teisės aktų pasiūlymų:

padidinti teisinį tikrumą dėl konsulinės apsaugos masto, teikimo sąlygų ir procedūrų ir kuo optimaliau naudoti išteklius, taip pat krizių metu;

nustatyti ES piliečių, gyvenančių trečiosiose šalyse, kuriose nėra jų valstybės narės atstovybės, kasdienei konsulinei apsaugai palengvinti būtinas veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemones ir spręsti krizių metu patirtų konsulinės apsaugos išlaidų kompensavimo klausimą.

Pagrindiniai faktai

ES sutartimis užtikrinama visų ES piliečių teisė į vienodą bet kurios valstybės narės diplomatinių ir konsulinių įstaigų apsaugą keliaujant ar gyvenant trečiojoje šalyje, kurioje nėra jų valstybės narės atstovybės (žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 2 dalies c punktą ir 23 straipsnį, taip pat ES pagrindinių teisių chartijos 46 straipsnį). Beveik visose pasaulio šalyse bent viena ES valstybė narė neturi atstovybės.

2010 m. spalio mėn. Pilietybės ataskaitoje (žr. IP/10/1390 ir MEMO/10/525) Komisija įsipareigojo padidinti ES piliečių naudojimosi teise į visų valstybių narių diplomatinių ir paramą trečiosiose šalyse veiksmingumą, taip pat krizių metu. Šiam įsipareigojimui vykdyti bus siūlomos teisėkūros priemonės ir piliečiai bus geriau informuojami per tam skirtą interneto svetainę ir pasitelkiant tikslines komunikacijos priemones.

Daugiau informacijos

Europos Komisijos konsulinės apsaugos interneto svetainė

http://ec.europa.eu/consularprotection

Už teisingumą atsakingos Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos Viviane Reding pradžios tinklalapis

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/reding/index_en.htm

PRIEDAS

ES piliečių lūkesčiai, susiję su konsuline apsauga

Susijusios Sutarties nuostatos

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnis

1. Įvedama Sąjungos pilietybė. Kiekvienas asmuo, turintis valstybės narės pilietybę, yra Sąjungos pilietis. Sąjungos pilietybė ne pakeičia valstybės pilietybę, o ją papildo.

2. Sąjungos piliečiai turi Sutartyse numatytas teises ir pareigas.

Jie, be kita ko, turi:

(…)

(c) būdami trečiosios šalies, kurioje valstybė narė, kurios piliečiai jie yra, neturi atstovybės, teritorijoje, teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai;

(…)

Naudojimosi šiomis teisėmis sąlygas ir ribas nustato Sutartys ir joms įgyvendinti skirtos priemonės.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 23 straipsnis

Kiekvienas Sąjungos pilietis, būdamas trečiojoje šalyje, kurioje jo valstybei narei nėra atstovaujama, turi teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių arba konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai. Valstybės narės priima būtinas nuostatas ir pradeda tarptautines derybas dėl šios apsaugos užtikrinimo.

Taryba, spręsdama pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali priimti direktyvas, kuriomis nustatomos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonės, būtinos siekiant geriau užtikrinti šią apsaugą.

ES pagrindinių teisių chartijos 46 straipsnis

Diplomatinė ir konsulinė apsauga

Kiekvienas Sąjungos pilietis trečiosios šalies teritorijoje, kurioje valstybė narė, kurios pilietis jis yra, neturi atstovybės, naudojasi bet kurios kitos valstybės narės diplomatine ir konsuline apsauga tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės narės piliečiai.

1 :

Austrija, Belgija, Bulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Prancūzija, Rumunija, Slovėnija, Švedija, Vengrija ir Vokietija.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website