Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/11/272

Briuselis / Strasbūras, 2011 m. kovo 8 d.

Klimato kaita. Komisija pateikė konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą

Šiandien Europos Komisija priėmė planą, kuriame dėstoma, kaip Europos Sąjunga iki 2050 m. galėtų tapti konkurencinga mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika. Šiame plane aptariamas rentabilus būdas, kaip pasiekti ES tikslą iki 2050 m. 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Remiantis rentabilumo analize, plane nurodomos sektorių politikos, nacionalinių ir regioninių anglies dioksido kiekio mažinimo strategijų ir ilgalaikių investicijų kryptys. ES turi jau dabar planuoti ilgalaikes strategijas, ir plane nurodoma, kaip užsibrėžtų tikslų pasiekti kuo rentabiliau. Europos Komisija iniciatyvos imasi dar ir dėl to, kad tapdama pirmąja mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir tausiai išteklius naudojančia ekonomika pasaulyje ES turės visokeriopos naudos.

Už klimato politiką atsakinga Europos Komisijos narė Connie Hedegaard sakė: „Turime jau dabar kurti konkurencingą mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. Kuo ilgiau delsime, tuo bus brangiau. Naftos kainos nenustoja augti, todėl Europa už energiją kasmet moka vis daugiau ir vis jautriau reaguoja į kainų šuolius. Pradėję veikti dabar – sutaupytume. Geroji žinia ta, kad laukti technologinės revoliucijos nereikia. Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika gali būti kuriama toliau plėtojant esamas jau patikrintas technologijas. Šiame procese turi dalyvauti visi ekonomikos sektoriai, įskaitant žemės ūkį, statybas ir transportą. Mūsų plane apibūdinama, kaip Europai rentabiliai siekti anglies dioksido mažinimo tikslų, ir pateikiamos verslo bei valdžios atstovams skirtos aiškios ir paprastos gairės, kuriomis vadovaudamiesi jie galėtų rengti anglies dioksido mažinimo strategijas ir rūpintis ilgalaikėmis investicijomis.“

Dėmesys vidaus priemonėms

Europos Vadovų Taryba pritaria ES tikslui iki 2050 m. 80–95 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir taip įgyvendinti ilgalaikį Europos įsipareigojimą prisidėti prie kovos su pavojinga klimato kaita.

Plane dėstomas rentabilus šio tikslo įgyvendinimo būdas ir rekomenduojama Europai taikyti daugiausia vidaus priemones, nes amžiui įpusėjus tarptautinių kreditų, kuriais kompensuojamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, bus sunkiau gauti negu dabar. Todėl vien tik vidaus priemonėmis iki 2050 m. ES turėtų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 80 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Naudojantis kreditais bendras mažinimo rodiklis būtų didesnis kaip 80 proc.

Visapusio ekonominio modeliavimo, kuriuo grindžiamas planas, rezultatai rodo, kad, norint vidaus priemonėmis iki 2050 m. pasiekti 80 proc. rodiklį, iki 2030 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikėtų sumažinti 40 proc., o iki 2040 m. – 60 proc. Prisidėti turės visi sektoriai. Laikantis dabartinės politikos ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas 30 ir 40 proc. atitinkamai iki 2030 ir 2050 m.

Kuro taupymas

Kuriant mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką ateinančiais 40 metų prie dabar skiriamų metinių investicijų, sudarančių 19 proc. ES BVP, reikės pridėti papildomų (t. y. dar 1,5 proc. ES BVP arba 270 mlrd. EUR). Tokio dydžio investicijos Europoje buvo skiriamos iki ekonomikos krizės. Didžiąją dalį, o gal ir visą šių papildomų investicijų sumą ketinama kompensuoti mažinant naftos ir dujų importo išlaidas. Tikimasi, kad taip kasmet pavyks sutaupyti 175–320 mlrd. EUR.

Be to, šios investicijos į šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemones – švarias technologijas, pažangiųjų elektros energijos tinklų infrastruktūrą ir aplinkos apsaugą – suteiks visokeriopos naudos. Kuro išlaidos atitenka daugiausia trečiosioms valstybėms, o investicijomis kuriama ES pridėtinė vertė. Investicijomis siekiama ne tik mažinti Europos priklausomybę nuo energijos importo ir taip apsaugoti ją nuo galimų naftos kainų šuolių, bet ir skatinti naujų ekonomikos augimo galimybių plėtotę, išsaugoti esamas darbo vietas ir sukurti naujų. Ėmusis minėtų priemonių mažėtų ir oro tarša, taip pat susijusios sveikatos priežiūros išlaidos. Užtikrinus geresnę oro kokybę kasmet iki 2050 m. būtų galima sutaupyti 88 mlrd. EUR.

2020 m. tikslas

Atlikus analizę taip pat paaiškėjo, kad norint rentabiliausiu būdu pasiekti 2050 m. tikslą teks iki 2020 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vien vidaus priemonėmis sumažinti 25, o ne 20 proc., kaip manyta iki šiol. Plane aiškinama, kad iki 2020 m. tokį 25 proc. rodiklį1 tikėtis įgyvendinti vidaus priemonėmis galima, jei ES pasieks užsibrėžtą 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslą – jam vasario 4 d. vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime energetikos klausimais pritarė valstybių ir vyriausybių vadovai – ir visiškai įgyvendins 2009 m. priimtą 2020 m. klimato kaitos ir energetikos priemonių rinkinį2.

Norint pasiekti 20 proc. energijos taupymo tikslą, gali tekti atidėti dalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų, kuriuos nuo 2013 m. valstybės narės pardavinės aukcionuose pagal Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Toks taršos leidimų atidėjimas būtų vykdomas laipsniškai, atsižvelgiant į bendrovių jau turimus leidimus. Netaikant leidimų atidėjimo priemonės, jei vienai bendrovei pavyktų gerokai sutaupyti energijos, dėl sumažėjusios paklausos kristų leidimų kaina, o tai galėtų motyvuoti kitą bendrovę gaminti daugiau produkcijos, vartoti daugiau energijos ir išmesti daugiau anglies dioksido. Tokiu atveju energijos sutaupyti praktiškai nepavyktų arba jos būtų sutaupoma nedaug. Sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį praktiškai nepavyktų ir dėl to, kad apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos viršutinė riba yra stabili. Leidimų atidėjimo priemonė tokį poveikį subalansuotų – skatintų taupyti energiją ir mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Tolesni veiksmai

Planas išdėstytas Tarybai, Europos Parlamentui ir kitoms ES institucijoms skirtame komunikate. Komisija minėtas institucijas, valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis ragina remtis šiuo planu toliau formuojant ES ir nacionalinę politiką, kad būtų pasiektas tikslas iki 2050 m. sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką. Toliau Komisija ketina, bendradarbiaudama su sektorių atstovais, parengti konkrečių sektorių planus.

Daugiau informacijos:

Klausimai ir atsakymai apie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo planą – MEMO/11/150

- Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo planas

http://ec.europa.eu/clima/policies/roadmap/index_en.htm

http://www.ec.europa.eu/commission_2010-014/hedegaard/headlines/roadmap/index_en.htm

- strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“

http://ec.europa.eu/resource-efficient-europe/

1 :

Tarptautinėse derybose klimato klausimais ES pateiktas pasiūlymas iki 2020 m. išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 30 proc., jei bus tinkamos sąlygos, yra tebesvarstomas, ir aptariamasis planas jam poveikio neturi.

2 :

Žr. http://ec.europa.eu/clima/policies/package/index_en.htm.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website