Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/11/18

2011 m. sausio 10 d., Briuselis

Aplinka. Gera diena lašišoms, ūdroms ir bukmedžių miškams

Šiuo metu Europos fauna ir flora yra saugoma geriausiai per visą Europos Sąjungos istoriją. Saugomų Europos gamtos teritorijų tinklas „Natura 2000“ išplėstas beveik 27 000 kvadratinių kilometrų. Didelę šio ploto dalį (daugiau kaip 17 500 kvadratinių kilometrų) sudaro jūrinės teritorijos, todėl bus geriau saugoma daug nykstančių jūros augalų ir gyvūnų rūšių. Dabar tinklas „Natura 2000“ apima beveik 18 % ES sausumos ir daugiau kaip 130 000 km² jūrinės teritorijos. Su naująja tinklo plėtra daugiausia yra susijusios Čekija, Danija, Prancūzija, Ispanija ir Lenkija. „Natura 2000“ yra pagrindinis Europos ginklas siekiant sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir išsaugoti ekosistemų funkcijas.

Saugodami gamtą saugome save, ─ sakė už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas.

Tinklas „Natura 2000“ – tai tarsi gyvybės draudimas, kuriuo gamtai sudaromos sąlygos atsikurti ir užtikrinamas sveikas mūsų ir gyvojo pasaulio, nuo kurio esame priklausomi, ryšys. Ypač džiaugiuosi, kad saugoma jūrų dalis padidėjo 17 500 km².“

Kas yra „Natura 2000“?

„Natura 2000“ ‑ tai didžiulis saugomų gamtos teritorijų tinklas, įsteigtas siekiant užtikrinti, kad išliktų vertingiausios ir labiausiai nykstančios Europos augalų ir gyvūnų rūšys ir buveinės. Tinklą sudaro apie 26 000 teritorijų; per pastarąją plėtrą įtrauktos dar 739 teritorijos, sudarančios beveik 27 000 kvadratinių kilometrų plotą. Daugiau kaip pusę prijungto ploto sudaro jūrinės teritorijos (daugiau kaip 17 500 km²), priklausančios daugiausia Prancūzijai, Danijai ir Ispanijai .

Tarp naujų jūrinių teritorijų Atlanto vandenyno regione yra 680 km² Luaros žiočių ruožas, kuriame yra svarbių šaltųjų vandenų rifų ir seklumų. Juose gyvena žuvų jaunikliai ir atsikvėpti sustoja toli migruojančių rūšių žuvys, kaip antai atlantinės lašišos (Salmo salar) ir europinės perpelės (Alosa alosa). Danija taip pat papildė tinklą didelėmis jūrinėmis teritorijomis, pavyzdžiui, paprastųjų jūrinių kiaulių (Phocoena phocoena) apsaugos teritorija pietinėje Šiaurės jūros dalyje (Sydlige Nordsø). Ispanijos įnašas į jūrinę tinklo dalį – El Cachucho teritorija – didelis povandeninis pylimas ir povandeninis kalnas Kantabrijos jūroje prie šiaurinės Ispanijos krantų. Ši teritorija pasižymi išskirtine jūros gyvybės formų gausa, be kita ko, neseniai ten rasta ir didžiųjų pinčių.

Išplėtus tinklą bus geriau saugomos ir įvairios sausumos buveinės ‑ nuo Čekijos kalnuotų bukmedžių miškų ir gėlėtų pievų iki didžiųjų Lenkijos ežerų ir šlapynių. Tokios buveinės teikia labai svarbų prieglobstį daugybei Europos rečiausių ir labiausiai nykstančių rūšių gyvūnų, kaip antai ūdroms (Lutra lutra), baliniams vėžliams (Emys orbicularis) ir kraujalakiniams melsviams (Maculinea teleius).

Tinklas grindžiamas mintimi, kad žmogaus veikla ir gamta turi veikti išvien. Tinklui priklausančiose teritorijose galima ūkininkauti, turistauti, užsiimti miškininkyste ir laisvalaikio veikla, jei tai daroma darniai, nekenkiant gamtinei aplinkai.

„Natura 2000“ teritorijas valstybės narės parenka bendradarbiaudamos su Komisija, o kai ši jas oficialiai patvirtina (šiandien tai ir buvo padaryta), jos įgyja Bendrijos svarbos teritorijų statusą. Šitaip teritorijoms ne tik suteikiamas oficialus statusas, bet ir įtvirtinami įpareigojimai jas saugoti. Tuomet valstybės narės turi per šešerius metus įdiegti reikiamas valdymo priemones.

Saugomų teritorijų įvairovė labai didelė – nuo gėlėtų pievų iki urvų sistemų ir lagūnų. Tinklą sudarantys devyni biogeografiniai regionai atspindi didelę ES biologinę įvairovę.

Kodėl tai svarbu?

Biologinė įvairovė – baigtinis Žemės gyvybės formų išteklius – yra kritinės būklės. Dėl žmogaus veiklos augalų ir gyvūnų rūšys nyksta nematytu greičiu, o tai negrįžtamas procesas. Europos Sąjunga su tokia padėtimi nesitaiksto ir neseniai užsibrėžė naują tikslą Europos biologinės įvairovės nykimą sustabdyti iki 2020 m. apsaugodama (jei reikia, atkurdama) ekosistemų funkcijas, pavyzdžiui, augalų apdulkinimą. Taip ji prisideda ir prie viso pasaulio biologinės įvairovės nykimo stabdymo. „Natura 2000“ – pagrindinė priemonė minėtam tikslui pasiekti.

Kokiomis kitomis teritorijomis per pastarąją plėtrą papildytas tinklas?

Per pastarąjį tinklo atnaujinimą 739 teritorijos penkiolikoje valstybių narių tapo Bendrijos svarbos teritorijomis. Naujos teritorijos yra šešiuose biogeografiniuose regionuose ‑ Alpių, Atlanto, borealiniame, žemyniniame, Viduržemio jūros ir Panonijos. Lenkijoje nustatytos 459 naujos teritorijos, kurių bendras plotas – 8 900 km2 ir kurios apima kelias dideles gėlo vandens ežerų ir upių sistemas su jiems priklausiančiomis salpomis, ir natūralius miškus. Čekija papildė tinklą 229 teritorijomis, tarp kurių svarbiausios ‑ natūralūs bukmedžių miškai ir pievos, kuriose gausu laukinės augalijos bei gyvūnijos.

Pastaba. Atnaujintuose sąrašuose, be naujų teritorijų, nurodomi ir nedideli esamų teritorijų pakeitimai, pavyzdžiui, teritorijų ploto korekcijos. Dėl to tinklo plotas gali kisti, nors teritorijų skaičius gali išlikti tas pats.

Naujausi teritorijų sąrašai pateikiami

http://circa.europa.eu/Public/irc/env/natura_2000/library?l=/candidate_importance/biogeographical&vm=detailed&sb=Title

Daugiau informacijos MEMO/11/9

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/environment/nature/index_en.htm


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website