Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Visuomenės sveikata. Komisija siūlo veiksmingų geresnės piliečių apsaugos nuo įvairių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai priemonių

Commission Européenne - IP/11/1516   08/12/2011

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Visuomenės sveikata. Komisija siūlo veiksmingų geresnės piliečių apsaugos nuo įvairių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai priemonių

Briuselis, 2011 m. gruodžio 8 d. Siekdama geriau apsaugoti europiečius nuo įvairių grėsmių sveikatai ir užtikrinti visapusiškai suderintus atsakomuosius veiksmus krizės atveju, Europos Komisija šiandien priėmė teisės akto dėl priemonių, skirtų didelėms tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai šalinti, pasiūlymą. Remdamasi patirtimi, įgyta per tokias šių laikų krizes kaip H1N1 pandemija 2009 m., vulkaninių pelenų debesis 2010 m. ir E. coli infekcijos protrūkis 2011 m., Komisija siūlo stiprinti priemones ir geriau pasirengti tokioms krizėms. Pirmiausia siūloma:

  • į dabartinį užkrečiamųjų ligų koordinavimo mechanizmą įtraukti visas dėl biologinių, cheminių ar ekologinių priežasčių kylančias grėsmes sveikatai;

  • didinti Sveikatos saugumo komiteto įgaliojimus;

  • geriau pasirengti krizėms, pvz., sudaryti galimybes bendrai pirkti vakcinas;

  • numatyti Europos ekstremalios sveikatai padėties pripažinimo priemones, kad būtų galima greičiau gauti vaistų;

  • susitarti dėl plataus masto skubių tarpvalstybinių Europos priemonių, kai dėl krizės miršta daug žmonių ir nacionalinėmis priemonėmis ligos plitimo sustabdyti neįmanoma.

Už sveikatos ir vartotojų reikalų politiką atsakingas Komisijos narys Johnas Dalli sakė: „Dabartinėje globalizuotoje visuomenėje žmonėms ir prekėms judant iš vienos valstybės į kitą, ligos visoje Europoje ir pasaulyje gali išplisti per kelias valandas. Todėl Europos Sąjunga ir valstybės narės turi būti pasirengusios kartu imtis suderintų ligos plitimo stabdymo veiksmų. Šiandien priimtame pasiūlyme pateikiama priemonių ir struktūrų, kuriomis siekiama visoje Europoje veiksmingai apsaugoti piliečius nuo įvairių grėsmių sveikatai.“

Dėl biologinių, cheminių ar ekologinių veiksnių gali kilti didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai. Šios grėsmės gali pasireikšti užkrečiamomis ligomis (pvz., gripu) ir per maistą ar vandenį plintančiomis ligomis (pvz., botulizmu, E. coli infekcijomis) arba kilti dėl ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip karščio bangos ar šalčio protrūkiai. Paskutinius kelerius metus Europos Sąjunga patyrė įvairių tokių krizių. Remiantis1998 m. sukurta Skubaus įspėjimo ir reagavimo į užkrečiamąsias ligas sistema, Komisijos pasiūlyme pateikta priemonių, kuriomis siekiama geriau kovoti su didelėmis tarpvalstybinėmis grėsmėmis ES.

Pagrindiniai faktai

Europos Komisija yra sukūrusi priemonių sveikatos krizėms valdyti ir priėmusi įvairių politinių strategijų, mechanizmų ir priemonių didelėms tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai įveikti. Nustatytomis tikslinėmis politinėmis strategijomis atsižvelgiama į grėsmės pobūdį, pavyzdžiui, daugiausia dėmesio skiriama civilinei saugai, teisėsaugai arba paramos struktūroms.

Tačiau iki šiol skirtingo tipo didelės tarpvalstybinės grėsmės sveikatai nuosekliai ES lygmeniu sprendžiamos nebuvo. Su biologiniais, cheminiais ir ekologiniais veiksniais susijusios grėsmės šalinamos ne taip pat kaip tos, kurios kyla dėl užkrečiamųjų ligų.

Dabartiniu pasiūlymu atsižvelgiama į esamas struktūras ir jos dar labiau sustiprinamos:

1. Išplečiama rizikos vertinimo ir priemonių derinimo sritis – įtraukiamos ne tik užkrečiamosios ligos, bet ir visos dėl biologinių, cheminių ar ekologinių priežasčių kylančios grėsmės sveikatai.

Kilus sveikatos krizei būtina žinoti grėsmės pobūdį ir kokiu būdu, greičiu ir mastu ji plinta, sugebėti sumažinti grėsmės plitimą ir poveikį sveikatai ir teikti naujausią informaciją ir patarimus piliečiams. Šiuo metu jau veikia Epidemiologinės užkrečiamųjų ligų priežiūros tinklas, kurį sudaro Europos Komisija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) ir nacionalinės valdžios institucijos. Pagal naująjį pasiūlymą į tinklo sritį įtraukiamos kitos didelės tarpvalstybinės grėsmės sveikatai. Kilus tokiai grėsmei bus galima specialiai šiam tikslui kurti tinklus, kad būtų galima dalytis informacija, įvertinti susijusią riziką, telkti mokslininkus ir patirtį.

2. Stiprinamas Sveikatos saugumo komiteto vaidmuo, kad būtų geriau suderintos kovos su sveikatos krize priemonės.

2001 m. po teroro išpuolių ir tyčia paskleidus juodligės toksinus Jungtinėse Amerikos Valstijose ES sveikatos ministrai įsteigė ES Sveikatos saugumo komitetą. Nuo tada komitetas skatina ES lygmeniu derinti atsaką į visuomenės sveikatos krizes derinant rizikos vertinimą ir didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai valdymą. Pasiūlymu įforminami platesni komiteto įgaliojimai: jis gali patarinėti valstybėms narėms ir Komisijai tiek politikos, tiek techniniais klausimais, susijusiais su sveikatos sauga.

3. Gerinamas pasirengimas kovai su krize.

Siekiant sustabdyti sveikatos krizę svarbu turėti išankstinį planą, ką daryti kilus krizei. Komisijos pasiūlyme numatoma, kad kiekviena valstybė narė, konsultuodamasi su kitomis valstybėmis narėmis, derintų nacionalinių pasirengimo ir reagavimo planų kūrimo, tobulinimo ir taikymo veiksmus. Tokius planus sudaro, pvz., priemonės, kuriomis siekiama sudaryti geresnes galimybes gauti medicinos priemonių, ir veiksmų derinimas su kitais pagrindiniais sektoriais. Valstybės narės taip pat laikosi Komisijos pateiktų gairių, pagal kurias bus derinamas procesas. Šios gairės gali būti susijusios su sveikatos priemonėmis arba visuomenės informavimu. Pasiūlymu taip pat grindžiamas suinteresuotųjų valstybių narių bendras savanoriškas vakcinų pirkimas ir kitos medicinos priemonės.

4. Numatyti Europos ekstremalios sveikatai padėties pripažinimo priemones, siekiant greičiau gauti vaistų (reikalingų krizei įveikti).

Pasiūlyme numatoma, kad Europoje greitai plintant gyvybei pavojingai ligai, kuriai kelią galima užkirsti vakcinomis ir kuri gali būti išgydoma vaistais, ir Pasaulio sveikatos organizacijai dar nepaskelbus ekstremaliosios padėties ES galėtų pripažinti Europos ekstremalią sveikatai padėtį, kad būtų greičiau išduotas leidimas naujiems vaistams arba pakeisti su vaistu susiję nurodymai. Pagal galiojančius ES teisės aktus Europos Sąjunga turi laukti, kol PSO paskelbs tarptautinę ekstremaliąją padėtį visuose žemynuose. Tokia pasiūlymo nuostata siekiama užkirsti kelią Europoje (ne visame pasaulyje) plintančiai ligai ir vaistais gelbėti gyvybes.

5. Taikomos tarpvalstybinės skubios Europos priemonės.

Pasiūlyme numatoma, kad esant labai konkrečiai ekstremaliajai padėčiai, kai miršta ar į ligoninę paguldoma daug žmonių ir valstybių narių priemonių ligos plitimui tarpvalstybiniu mastu veiksmingai sustabdyti nepakanka, Komisija gali priimti tarpvalstybines skubos priemones, pvz., susijusias su ligos protrūkio sustabdymu arba užsikrėtusių piliečių tikrinimu.

Išsamesnė informacija pateikta

http://ec.europa.eu/health/preparedness_response/policy/index_lt.htm

Komisijos nario J. Dalli interneto svetainė:

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/dalli/index_en.htm

MEMO/11/884

Asmenys ryšiams:

Frédéric Vincent, tel. +32 2 298 71 66

Aikaterini Apostola, tel. +32 2 298 76 24


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site