Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Valstybės pagalba. Komisija pratesė bankų sektoriui krizės metu taikomų taisyklių galiojimą

Briuselis, gruodžio 1 d. – Europos Komisija atnaujino laikinas valstybės pagalbos kontrolės taisykles, skirtas finansų įstaigoms krizės metu teikiamai valstybės paramai įvertinti, ir pratesė šių taisyklių galiojimą. Pagrindinėse nuostatose aiškinama, kaip užtikrinti, kad valstybei būtų tinkamai atlyginta, jeigu (tai vis labiau tikėtina ateityje) valstybės narės nuspręs atkurti savo bankų kapitalą tokiomis priemonėmis, kaip paprastosios akcijos, už kurias atlygis iš anksto nenustatomas. Taip pat susitarta persvarstyti metodiką dėl atlygio už garantijas bankų finansavimo poreikiams patenkinti (šiuo metu jos sudaro didžiąją paramos dalį), siekiant užtikrinti, kad bankų mokami mokesčiai atitiktų tikrą bankams kylančią riziką, o ne su atitinkama valstybe nare arba visa rinka susijusią riziką. Taisyklės bus taikomos tol, kol to reikės pagal rinkos sąlygas.

2008–2009 m. Europos Komisija priėmė specialias valstybės pagalbos taisykles, kuriomis valstybės narės galėtų remti bankų sistemą finansų krizės metu, siekdamos užtikrinti finansinį stabilumą, netinkamai neiškraipant konkurencijos Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje. Krizės metu taikytinos taisyklės buvo naudingos užtikrinant, kad bankai būtų restruktūrizuojami, kai reikia keisti jų verslo modelius, siekiant užtikrinti ilgalaikį bankų gyvybingumą, pvz., jeigu jie labai priklausomi nuo rizikingos veiklos. Be to, užtikrindama, kad akcininkams ir mišraus kapitalo turėtojams tektų sąžiningai nustatyta naštos dalis, Komisija galiausiai sumažino mokesčių mokėtojų lėšas, naudojamas bankams remti.

„Dėl padidėjusios įtampos valstybės skolos rinkose Sąjungos bankai vėl patyrė spaudimą, atsižvelgiant į tai, pratęstas krizės metu taikomų taisyklių galiojimas, ypač siekiant padėti įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos spalio mėn. patvirtintą priemonių paketą, kuriuo siekiama atkurti pasitikėjimą ir tęsti būtiną sektoriaus restruktūrizavimą“, – sakė už konkurencijos politiką atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Joaquínas Almunia. Jis pridūrė: „Mes toliau sieksime restruktūrizuoti ir mažinti balansinius įsipareigojimus, jeigu tai būtina, kad padėtume išeiti iš užburto valstybės skolos krizės ir silpno finansų sektoriaus rato. Taikydama taisykles Komisija atsižvelgs į visus elementus, iš kurių matyti, kad ilgainiui bankai gali būti gyvybingi jų iš esmės nerestruktūrizuojant.“

Komisijos priimtu komunikatu dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2012 m. sausio 1 d., siekiant paremti krizės metu bankams taikytinas palankias priemones, išlaikomi keturi komunikatai, kuriais nustatomos sąlygos, kurias turi tenkinti valstybės pagalba, teikiama finansavimo garantijų, kapitalo atkūrimo ir paramos turtui pavidalu, kad atitiktų Sutarties taisykles, taip pat nustatomi restruktūrizavimo arba gyvybingumo plano reikalavimai (Restruktūrizavimo komunikatas).

Komisija ir toliau greitai teiks laikinus patvirtinimus, kai to reikės, siekiant išlaikyti finansinį stabilumą, su sąlyga, kad intervencijos sąlygos atitiks nustatytas gaires.

Papildoma informacija

Kadangi nuo vasaros padidėjo įtampa valstybės skolos rinkose ir ES bankų sektorius vėl patyrė spaudimą, būtina pratęsti su krize susijusių specialių taisyklių galiojimą, taip pat palengvinti ES valstybių ar vyriausybių vadovų spalio mėn. patvirtinto bankams skirtų priemonių paketo įgyvendinimą. Paketo tikslas – atkurti pasitikėjimą sektoriumi, teikiant vidutinės trukmės finansavimo garantijas ir sukuriant laikiną apsaugą, kuri lygi 9 % aukščiausios kokybės kapitalo, rinkos verte įvertinus valstybės skolos riziką, santykiui.

Atsižvelgdama į teisėkūros pokyčius ir kintančią rinkos aplinką, Komisija numato, kad ateityje valstybės kapitalo injekcijos gali būti dažniau teikiamos kintamą atlygį duodančių akcijų pavidalu. Kadangi atlygis už tokias akcijas gaunamas dividendų ir kapitalo prieaugio, kurie iš esmės yra neaiškūs, pavidalu, pateikiamos rinkos verte grindžiamo vertinimo taikymo gairės, siekiant pagrįstai užtikrinti tinkamą atlygį valstybei. Valstybė turėtų pasirašyti akcijas, taikydama atitinkamą diskonto normą paskutinės akcijų kainos atžvilgiu, be kita ko, atsižvelgdama į kapitalo injekcijos dydį, palyginti su esamu banko kapitalu, ir į tai, ar akcijos yra su balsavimo teisėmis. Kiek tai susiję su mišraus kapitalo priemonėmis, siekiant atsižvelgti į aplinkybes, kai bankai per trumpą laiką gali nesugebėti sumokėti sutarto atlygio, tokios priemonės turėtų būti susietos su alternatyviu atkarpos apmokėjimo mechanizmu, pagal kurį atkarpas, kurių negalima apmokėti grynaisiais pinigais, būtų galima apmokėti akcijomis.

Komisija taip pat peržiūrėjo mokesčių, kuriuos bankas privalo mokėti už garantijas, gaires, siekdama užtikrinti, kad pagalba būtų apribota iki reikiamos minimalios sumos ir kad būtų atsižvelgta į grėsmę viešiesiems finansams. Peržiūrėtoje metodikoje nustatyti minimalūs mokesčiai, kurie turėtų būti taikomi tuomet, kai garantijos teikiamos nacionaliniu pagrindu. Naujos taisyklės taikomos garantijoms, kuriomis užtikrinama skola, kurios terminas 1–5 metai (padengtų obligacijų atveju – 7 metai). Su trumpesniais terminais susijusios taisyklės lieka tokios pačios.

Restruktūrizavimo planai

Komisija toliau reikalaus, kad valstybės narės teiktų visų bankų, kurie iš nacionalinių arba ES šaltinių gauna valstybės paramą kapitalo atkūrimo arba sumažėjusios vertės turto priemonių pavidalu, restruktūrizavimo planus (arba atnaujintus anksčiau patvirtintus planus), nepaisant paramos dydžio ar priežasties. Komisija nustatys restruktūrizavimo poreikį proporcingai įvertindama ilgalaikį bankų gyvybingumą, atsižvelgdama į visus svarbius aspektus. Ji įvertins, ar kapitalo trūkumas iš esmės susijęs su krize, sietina su pasitikėjimu valstybės skolos rinka, ar valstybės kapitalo injekcija yra apribota iki sumos, kuri būtina siekiant kompensuoti nuostolius, susijusius su EEE valstybių narių obligacijų vertinimu rinkos verte bankuose, kurie kitu atžvilgiu dirba veiksmingai ir iš analizės matyti, kad atitinkamas bankas pernelyg nerizikavo įsigydamas valstybės skolos priemones.

Bankams, kurie negavo valstybės paramos kapitalo atkūrimo arba sumažėjusios vertės turto priemonių pavidalu, tačiau turi naudos iš valstybės užtikrinto finansavimo, restruktūrizavimo planų pateikti nereikia. Tik dideles valstybės garantijas už savo įsipareigojimus gaunantys bankai ir toliau turės Komisijai teikti veiklos gyvybingumo apžvalgas.

Pagrindiniai faktai

Su krize susijusi tvarka pirmą kartą priimta 2008–2009 m., kai žlugus „Lehman Brothers“ prasidėjo finansų krizė. Ši tvarka apima Bankų komunikatą, Kapitalo atkūrimo komunikatą, Sumažėjusios vertės turto komunikatą ir Restruktūrizavimo komunikatą. Pagal Sutarties dėl ES veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punktą nustatytos specialios taisyklės, kuriomis remdamasi Komisija gali tvirtinti valstybės paramą, siekdama pašalinti didelį valstybės narės ekonomikos sutrikimą.

Šios taisyklės buvo atnaujintos du kartus, 2010 m. liepos mėn., kai buvo padidinti garantijų mokesčiai, siekiant geriau įvertinti paramos gavėjų riziką ir išvengti pernelyg didelės priklausomybės nuo priemonės, kuri sietina su didele neapibrėžta rizika, susijusia su viešaisiais finansais. 2010 m. gruodžio mėn. ši tvarka pratęsta vieneriems metams, svarbiausias pakeitimas buvo reikalavimas visiems bankams, gaunantiems paramą kapitalo atkūrimo arba paramos turtui pavidalu, pateikti restruktūrizavimo planą, nepaisant paramos dydžio (žr. IP/10/1636).

Vykdomų atskirų valstybės pagalbos tyrimų ir nuo krizės pradžios priimtų sprendimų sąrašas pateikiamas MEMO/11/858.

Visas komunikato tekstas pateikiamas

http://ec.europa.eu/competition/state_aid/legislation/temporary.html

Asmenys ryšiams:

Amelia Torres (+32 2 295 46 29)

Maria Madrid Pina (+32 2 295 45 30)


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website