Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Valstybės pagalbos rezultatų suvestinė. Tebevyrauja tendencija teikti mažesnę ir tikslingesnę su krize nesusijusią pagalbą

Briuselis, 2011 m. gruodžio 1 d. Iš Europos Komisijos valstybės pagalbos rudens rezultatų suvestinės matyti, kad 2008 m. spalio mėn. – 2010 m. gruodžio 31 d. nacionalinė parama finansų sektoriui, kurią faktiškai gavo bankai, siekė maždaug 1,6 trilijonų EUR (13 proc. BVP). Didžiąją pagalbos dalį (74 proc.) sudarė valstybės garantijos bankų didmeniniam finansavimui (žr. toliau pateiktus skaičius). Šiandien Komisija pratęsė valstybės pagalbos teikimo bankams krizės atveju režimo galiojimą, tačiau paaiškino jo taisykles dėl atlygio už rekapitalizavimą ir atnaujino taisykles dėl tarpbankinio finansavimo garantijų mokesčių, siekdama užtikrinti, kad valstybei būtų tinkamai atlyginta (žr. IP/11/1488)

Parama realiajai ekonomikai, remiantis laikinomis krizės metu taikomomis taisyklėmis, 2010 m. nukrito iki 11,7 mlrd. EUR, t. y. beveik 50 proc. mažiau nei 2009 m. Iš to matyti menkas įsisavinimas ir biudžeto apribojimai daugumoje ES valstybių narių. Todėl Komisija nesiūlo pratęsti Laikinosios sistemos galiojimo, nes įprastos pagalbos taisyklės, t. y. rizikos kapitalo investicijų skatinimas, energijos vartojimo efektyvumo didinimas arba pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms, yra tinkamos ir šiuo atveju. Vis dar galioja trumpalaikio eksporto kredito draudimas, skirtas rinkos nepakankamumui sumažinti, o vienkartinė 500 000 EUR subsidija vienai įmonei dar 2010 m. pakeista įprasta de minimis taisykle.

Bendra su krize nesusijusi pagalba išliko stabili – 73,8 mlrd. EUR 2010 m. arba 0,6 proc. BVP, ir toliau buvo perorientuojama į mažiau iškreipiančius horizontaliuosius tikslus, kaip antai pagalba moksliniams tyrimams ir inovacijoms, aplinkos apsaugai ir rizikos kapitalo teikimui MVĮ. Iš suvestinės taip pat matyti, kad valstybės narės gerokai sparčiau susigrąžina neteisėtą pagalbą. 2011 m. birželio mėn. pabaigoje dėl Komisijos veiksmų ir taip pat tikriausiai dėl spaudimo ištaisyti viešųjų finansų padėtį susigrąžinta 82 proc. (apie 12 mlrd. EUR) neteisėtos pagalbos.

„Pagrindinė valstybę ir finansų sektorių jungiančio gyvybės palaikymo mechanizmo atjungimo sąlyga – įveikti valstybės skolų krizę. Iš mūsų analizės rezultatų matyti, kad dėl mūsų vykdomos valstybės skolos kontrolės teikiant paramą pasiektas tikslas išsaugoti ekonomikos ir finansų stabilumą, iki šiol nedarant nepataisomos žalos konkurencijai ir bendrajai rinkai, – sakė už konkurenciją atsakingas Komisijos narys Joaquín Almunia. Esu pasiryžęs, kai tik leis rinkos sąlygos, grįžti prie įprastų taisyklių ir užtikrinti, kad bankams ir realiajai ekonomikai skirta pagalba būtų naudojama augimui didinti ir darbo vietoms kurti.“

Parama bankams

Nuo 2008 m. iki 2010 m. gruodžio 31 d. finansų įstaigoms faktiškai skirta 1,608 mlrd. EUR parama.

Ją sudarė bankų likvidumo paramos priemonės:

  • 1,199 mlrd. EUR (10 proc. BVP) vidutinės nepanaudos valstybės garantijos bankų finansavimui ir kitos (trumpalaikės) likvidumo paramos priemonės,

  • ir 409 mlrd. EUR (3 proc. BVP) priemonės bankų mokumui, rekapitalizavimo priemonėms ir sumažėjusios vertės turto tvarkymui paremti.

Beveik 60 proc. visos panaudotos pagalbos panaudota trijose valstybėse narėse: Airijoje (25 proc.), Jungtinėje Karalystėje (18 proc.) ir Vokietijoje (15 proc.).

Parama realiajai ekonomikai. Laikinoji sistema

Siekdamos kiek įmanoma sumažinti griežtesnių kreditavimo sąlygų poveikį valstybės narės taip pat teikė paramą realiajai ekonomikai pagal 2008 m. pabaigoje Komisijos priimtą Laikinąją sistemą. Pagrindinė naudota paramos priemonė – vienkartinė subsidija iki 500 000 EUR vienai įmonei, kurią nustota teikti 2010 m. Po to buvo taikomos subsidijuojamos paskolų palūkanos arba garantijos, mažesnės aplinkai nežalingų investicijų palūkanos ir pagalba rizikos kapitalui.

2008 m. gruodžio mėn. – 2011 m. spalio 1 d. valstybės narės pagal Laikinąją sistemą galėjo skirti 82,9 mlrd. EUR. 2009 m. iš viso įsisavinta 21 mlrd. EUR, o 2010 m. – tik 11,7 mlrd. EUR. Tai rodo, kad buvo galimas tam tikras rinkos finansavimas.

Ilgalaikės su krize nesusijusios pagalbos tendencijos

Su krize nesusijusi pagalba išliko stabili – 73,7 mlrd. EUR arba 0,6 proc. BVP. Pagalba pramonės ir paslaugų sektoriui sudarė 61 mlrd. EUR arba 0,5 proc. BVP, iš kurių 85 proc. skirta horizontaliesiems bendros svarbos tikslams. Visų pirma Komisija pastebėjo, kad daugiau dėmesio skirta pagalbai regionų vystymuisi, moksliniams tyrimams ir aplinkos apsaugai. Tokiomis priemonėmis ne tik mažiau iškreipiama konkurencija, bet ir padedama siekti strategijos „Europa 2020“ strateginių pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslų.

Pagal 2005–2008 m. Valstybės pagalbos veiksmų planą (žr. IP/05/680) įgyvendintos reformos taip pat tebebuvo rezultatyvios. Beveik 90 proc. visos pagalbos suteikiama pagal bendrąsias išimtis arba schemas (žr. IP/06/1765 ir IP/08/1110). Komisijai patvirtinus tokias bendras priemones valstybės narės gali skirti pagalbą atskiroms įmonėms be tolesnio Komisijos nuodugnaus tikrinimo. Taigi, valstybės narės turi daug veikimo laisvės ir patiria mažesnę administracinę naštą, o suderinamumo kriterijais užtikrinamos vienodos veikimo vidaus rinkoje sąlygos. Tik 11,5 proc. visos pagalbos vertinama atskirai.

Pagal suvestinėje pateiktus duomenis 2011 m. birželio mėn. pabaigoje pagalbos gavėjai valstybei grąžino apie 82 proc. arba 12 mlrd. EUR visos jiems suteiktos neteisėtos arba nesuderinamos pagalbos. Tai rodo didelę pažangą, palyginti su 2004 m. pabaiga, kai susigrąžinta tik 25 proc. pagalbos.

Suvestinę, kurioje pateikiami priedai, visų valstybių narių statistiniai duomenys ir rodikliai, galima rasti adresu

http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/studies_reports/studies_reports.html.

Asmenys ryšiams:

Amelia Torres, tel. +32 2 295 46 29

Maria Madrid Pina, tel. +32 2 295 45 30


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website