Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Nauja jūrų politikos strategija ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti Atlanto vandenyno zonoje

Commission Européenne - IP/11/1456   25/11/2011

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Nauja jūrų politikos strategija ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti Atlanto vandenyno zonoje

Briuselis, 2011 m. lapkričio 25 d. Lapkričio 28 d., pirmadienį, Lisabonoje už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki pristatys ką tik Europos Komisijos priimtą naują jūrų politikos strategiją ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti Atlanto vandenyno zonoje. Strategijoje nustatyti su regionu susiję uždaviniai ir jo teikiamos galimybės, įvertinamas vykdomų iniciatyvų pajėgumas skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Strategija pagal veiksmų planą bus įgyvendinama nuo 2013 m. Komisija ragina suinteresuotąsias šalis padėti rengti konkrečius projektus, kurie galėtų būti finansuojami ES lėšomis. Norėdama sudaryti palankesnes sąlygas šiam veiksmų planui parengti, Komisija organizuos įvairias darbo ir diskusijų grupes – Atlanto forumą, kuris bus atviras plačiam dalyvių ratui. Naujoji strategija rengiama pagal ES integruotos jūrų politikos principus ir yra panaši į Baltijos jūros, Arkties vandenyno ir Viduržemio jūros zonų strategijas. Komisijos narė M. Damanaki strategiją pristatys lapkričio 28–29 d. vyksiančioje Lisabonos aukšto lygio konferencijoje Atlanto vandenyno klausimais ir suinteresuotųjų šalių dieną, kur įvyks pirmas šios strategijos aptarimas.

Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Marios Damanaki sakė: „Norint skatinti pažangų, tvarų ir visapusišką Europos naujosios mažo anglies dioksido kiekio technologijų jūrų ekonomikos augimą, reikia skubiai imtis naujų ir įžvalgių veiksmų. Nauji jūrų pramonės sektoriai turi daug galimybių tapti vienais svarbiausių Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos „Europa 2020“ elementų. Bendradarbiaujant pagal integruotos jūrų politikos taisykles galima prisidėti, kad Atlanto vandenyno regiono jūrinė kompetencija išgarsėtų pasaulyje.“

Komisija kviečia visas suinteresuotąsias šalis – nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, sektoriaus atstovus, pilietinę visuomenę ir mokslo centrus – pasidalyti žiniomis ir idėjomis Atlanto forume ir taip prisidėti prie veiksmų plano kūrimo. Atlanto forumą sudarys kelios darbo grupės, kuriose bus nagrinėjami strategijoje numatyti uždaviniai ir galimybės, ir virtualių diskusijų forumas. Forumas veiks nuo 2012 m. iki 2013 m., ir savo veiklą užbaigs pateikęs įnašą į veiksmų planą. Strategijos veiksmai bus finansuojami paskirtomis ir numatytomis ES lėšomis ir jai įgyvendinti nenumatytas papildomas finansavimas.

Didelis jūrų sektoriaus augimo potencialas

Atlanto vandenynas turi didelį vėjo, bangų, potvynių ir atoslūgių energijos potencialą. Numatoma, kad 2020 m. apie 20 proc. Europos jūros vėjo jėgainių pajėgumo galėtų būti Atlanto vandenyno regione. Vykdant naudingųjų iškasenų gavybą jūros dugne būtų galima patenkinti dalį ES žaliavų poreikio. Daug vilčių teikia jūros akvakultūros sektorius, o trečdalis visų ES žvejybos laivais sužvejotų žuvų iškraunama Atlanto vandenyno pakrantės uostuose.

Bet daugelis šių galimybių tik neseniai atrastos, todėl tik puoselėjamos jos taps savarankiškais sektoriais. Būtent šiame etape daug gali nuveikti valdžios institucijos ir kitos suinteresuotosios šalys, o ES gali padėti suderinti veiksmus tarptautiniu mastu. Nors jau daug nuveikta pasinaudojant turimomis ir būsimomis ES lėšomis, šie veiksmai turi būti tobulinami ir paprastinami.

Pavyzdžiui, jūrų erdvės planavimas paskatintų akvakultūros sektoriaus plėtrą, nes investuotojams būtų suteiktas didesnis teisinis tikrumas ir išvengta nesutarimų dėl jūrų erdvės. Pasinaudojant jūros žinių iniciatyva ir Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklu galima gauti pagrįstiems sprendimams priimti būtinų jūrų duomenų. Geresnis jūrų priežiūros integravimas padėtų greičiau reaguoti pavojaus ir ekstremalių situacijų, pavyzdžiui stichinių nelaimių ar piratavimo, atvejais, todėl Atlando vandenynas taptų saugesnis.

Tačiau nauji sektoriai negali vystytis be kvalifikuotos darbo jėgos. Reikėtų remti akademinės bendruomenės ir jūrų pramonės atstovų grupes, o darbuotojams teikti pagalbą ir profesinio perkvalifikavimo galimybes, kad jie galėtų pereiti iš tokių nuosmukį patiriančių sektorių kaip žuvininkystė į naujus sektorius. Turizmo srityje Atlanto vandenyno regionas gali daug pasiūlyti poilsiautojams. Regiono kultūra, kulinarija ir gamtos turtai dar turi būti atrasti.

Pagrindiniai faktai

Strategija skiriama penkių ES valstybių narių (Airijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos ir Prancūzijos, taip pat jų užjūrio teritorijų – Azorų salų, Kanarų salų, Prancūzijos Gvianos, Gvadelupos, Madeiros, Martinikos, Sen Bartelemi ir Sen Marteno) pakrantėms, teritoriniams bei šių šalių jurisdikcijai priklausantiems ir tarptautiniams vandenims. Strategija neapima Šiaurės jūros ar Arkties vandenyno, kuriam yra skirta atskira strategija.

Atlanto vandenyno strategijos raida atitinka ES integruotą jūrų politiką, kuria siekiama suderinti visas su jūrų reikalais susijusias ES politikos kryptis tam, kad būtų užtikrintas aplinkos tvarumas bei gyvenimo sąlygų pakrantės regionuose kokybė ir didinamos jūrų pramonės sektorių plėtros galimybės. Jau priimtos Baltijos jūros, Arkties vandenyno ir Viduržemio jūros strategijos.

Daugiau informacijos

Atlanto vandenynui skirti integruotos jūrų politikos puslapiai

Lisabonos konferencija Atlanto vandenyno klausimais

Asmenys ryšiams:

Oliver Drewes (+32 2 299 24 21)

Lone Mikkelsen (+32 2 296 05 67)


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site