Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Visos ekonomiškai stipriausios šalys Durbane turi priimti kovos su klimato kaita veiksmų planą

Briuselis, 2011 m. lapkričio 24 d. Lapkričio 28 d. Durbane (Pietų Afrika) prasidėsiančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje turi būti sutarta dėl visuotinės plačių užmojų, visapusiškos ir teisiškai privalomos visų ekonomiškai stipriausių šalių kovos su klimato kaita sistemos sukūrimo veiksmų plano ir galutinio jos sukūrimo termino. Susitarimas dėl šio veiksmų plano – tai vienas iš patikinimų, kurių norėtų Europos Sąjunga prieš pradėdama antrąjį Kioto protokolo įsipareigojimų vykdymo laikotarpį. Be to, Durbane turi nuspręsta dėl praeitais metais Kankūne (Meksika) priimtų sprendimų praktinio įgyvendinimo ir nagrinėjami svarbiausi ankstesnėje konferencijoje dar neišspręsti klausimai. Turėtų būti priimtas visoms šalims priimtinas suderintas sprendimų paketas.

ES Durbane pateiks pranešimą apie pažangą vykdant besivystančioms šalims duotą įsipareigojimą – 2010–2012 m. skubiai skirti 7,2 mlrd. EUR kovos su klimato kaita finansavimą. Šiuo metu jau surinkti du trečdaliai visos sumos – 4,68 mlrd. EUR.

Už klimato politiką atsakinga Europos Komisijos narė Connie Hedegaard sakė: „ES yra pasirengusi Durbane priimti visuotinę sutartį. Tačiau tam nėra pasirengusios kitos šalys, pavyzdžiui, JAV ir Kinija. Būkime atviri: ES pritaria Kioto protokolui, tačiau akivaizdu, kad antruoju Kioto protokolo įsipareigojimų vykdymo laikotarpiu vien tik ES, kurioje išmetama 11 proc. pasaulio išmetamųjų teršalų, įsipareigojimo neužtenka, kad būtų įgyvendinti klimato kaitos mažinimo tikslai. Tokio Durbane pasiekto rezultato negalėtume laikyti sėkmingu. Todėl kyla pagrindinis klausimas: kada prisijungs kitos šalys? Dabartiniame tarpusavio ryšiais susijusiame pasaulyje visuotinių kovos su klimato kaita veiksmų turi imtis visi. Durbane svarbiausia pasiekti, kad nebūtų apsiribojama Kioto protokolu. Todėl ES galėtų pradėti antrąjį Kioto protokolo įsipareigojimų vykdymo laikotarpį, jei kitos šalys, kuriose išmetama daugiausia teršalų, užtikrins prisidėsiančios prie šių pastangų. Kopenhagoje šalių vadovai įsipareigojo neperžengti 2°C ribos. Atėjo metas parodyti, kad jų įsipareigojimai buvo rimti.“

Lenkijos aplinkos ministras Marcinas Korolecas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, sakė: „ES pasirengusi pradėti antrąjį įsipareigojimų laikotarpį pagal Kioto protokolą, jei bus tenkinamos mūsų sąlygos. Turėtų būti ne tik priimtas susitarimas dėl veiksmų plano, bet ir pagerintas pagal Kioto protokolą siekiamas aplinkosauginis veiksmingumas ir sukurti nauji rinkos mechanizmai, skirti besiformuojančios ekonomikos šalims padėti mažiausiomis sąnaudomis mažinti išmetamųjų teršalų. Be to, Durbane turi būti priimti sprendimai dėl praktinio praeitais metais Kankūne pasiektų susitarimų įgyvendinimo ir pašalinti kai kurie svarbūs šių susitarimų trūkumai.“

Prašome atkreipti dėmesį, kad šio pranešimo spaudai elektroninėje versijoje pateikiamas vaizdo įrašas

Būsimų veiksmų pagrindas

Svarbiausias Durbano ministrų konferencijos uždavinys nuspręsti, kas turėtų sekti po pirmojo 2008–2012 m. įsipareigojimų laikotarpio pagal Kioto protokolą, per kurį išsivysčiusios šalys (išskyrus JAV, kuri protokolo neratifikavo) turi įgyvendinti savo išmetamųjų teršalų tikslus.

ES nuomone, reikia skubiai nustatyti visuotinę plačių užmojų, visapusišką ir teisiškai privalomą kovos su klimato kaita sistemą, kurią įsipareigotų įgyvendinti visos ekonomiškai stipriausios šalys, kad visuotinis atšilimas būtų mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra. Ši sistema turėtų būti grindžiama aiškiomis taisyklėmis ir joje turėtų būti išlaikyti esminiai Kioto protokolo elementai.

Vien tik Kioto protokolo nebeužtenka, nes jame reikalaujama, kad išmetamųjų teršalų kiekį mažintų tik išsivysčiusios šalys. Be to, kadangi JAV, Japonija, Rusija ir Kanada teigė antrajame laikotarpyje įsipareigojimų nebeprisiimsiančios, tikėtina, kad Kioto protokolas po 2012 m. apims ne daugiau kaip 16 proc. pasaulinio išmetamųjų teršalų kiekio.

Siekdama pereiti prie būtinos platesnės tarptautinės kovos su klimato kaita sistemos, ES pasirengusi pradėti antrąjį laikotarpį pagal Kioto protokolą, jei bus susitarta dėl:

  • visuotinės visapusiškos ir teisiškai privalomos kovos su klimato kaita sistemos, kuri turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2020 m., veiksmų plano ir galutinio jos sukūrimo termino;

  • aplinkosauginio veiksmingumo pagal Kioto protokolą stiprinimo, įdiegiant tvirtą miškų valdymo apskaitos sistemą ir sprendžiant pirmojo įsipareigojimų laikotarpio apyvartinių taršos leidimų pertekliaus klausimą. Toks sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis nediskriminavimo principu ir juo toliau turi būti skatinama viršyti išmetamųjų teršalų mažinimo tikslus;

  • vieno ar kelių naujų rinkos mechanizmų sukūrimo, siekiant skatinti tvirtos tarptautinės anglies dioksido rinkos vystymąsi.

Kankūno konferencijos tąsa

Kad konkrečių kovos su klimato kaita veiksmų būtų imamasi greičiau ir jie būtų įgyvendinami per trumpesnį laikotarpį, Durbane taip pat turi būti nuspręsta dėl praeitais metais Kankūno konferencijoje priimtų sprendimų praktinio įgyvendinimo ir nagrinėjami svarbiausi dar neišspręsti klausimai.

Visų pirma turi būti priimtos gairės, pagal kurias būtų praktiškai taikoma patobulinta skaidrumo sistema, kad būtų aišku, ar šalys laikosi iki 2020 m. prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su išmetamųjų teršalų kiekiu. Be to, ES siekia, kad būtų priimti sprendimai, kuriais remiantis būtų pradėtas naudoti Žaliasis klimato fondas, skirtas kovos su klimato kaita veiksmams ir naujoms institucijoms, veikiančioms technologijų ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse, finansuoti.

Kankūno konferencijoje pripažinta, kad šiuo metu prisiimtų įsipareigojimų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį apskritai neužtenka, kad būtų užtikrintas mažesnis nei 2 °C klimato atšilimas, todėl Durbane turi būti aptartos galimybės, kaip šalinti su šiuo plačių užmojų siekiu susijusį trūkumą, ir pradėtos ateinančių metų diskusijos dėl šių galimybių. Be to, konferencijoje turėtų būti pristatyta darbo programa žemės ūkio srityje ir nustatyti tarptautinės aviacijos ir laivybos sektoriuose išmetamų teršalų kiekio mažinimo veiksmai. Veiksmai aviacijos ir laivybos srityse galėtų būti itin naudingi ateityje didinant kovos su klimato kaita finansavimą besivystančiose šalyse.

ES spaudos konferencijos Durbane

ES delegacija rengs reguliarias spaudos konferencijas, kurios bus transliuojamos tiesiogiai, o jų įrašus bus galima peržiūrėti interneto svetainėje www.unfccc.int. Tikslų konferencijų laiką galima sužinoti

http://unfccc.int/meetings/durban_nov_2011/meeting/6245/php/view/press.php.

Daugiau informacijos rasite

MEMO/11/825

CLIMA GD Durbano konferencijai skirtoje interneto svetainėje

http://ec.europa.eu/clima/policies/international/negotiations/durban/index_en.htm

Asmenys ryšiams:

Isaac Valero Ladron (+32 2 296 49 71)

Stephanie Rhomberg (+32 2 298 72 78)


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website