Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Ataskaita rodo, kad bendras darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judumo poveikis ES ekonomikai – teigiamas

Briuselis, 2011 m. lapkričio 11 d. Šiandien Europos Komisija paskelbė naują ataskaitą, kurioje pabrėžiamas bendras teigiamas judžių darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos (ES-2) poveikis priimančiųjų šalių ekonomikai. Šie darbuotojai padidino gebėjimų pasiūlą ir užpildė laisvas darbo vietas tuose sektoriuose, kur trūksta darbo jėgos, pvz., statybos, namų ūkių ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Tyrimų duomenimis, dėl laisvo darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimo pagerėjo ilgalaikės BVP perspektyvos: apie +0,3 proc. ES-27 ir +0,4 proc. ES-15. Kokio nors didesnio poveikio priimančiųjų šalių vietos darbuotojų nedarbo lygiui ar darbo užmokesčiui nenustatyta, o ES-15 darbo užmokestis buvo tik vidutiniškai 0,28 proc. mažesnis nei būtų buvęs be papildomo judumo iš ES-2. Be to, ataskaitoje pažymima, kad nėra duomenų, kad neseniai ES viduje persikėlę piliečiai neproporcingai naudotųsi išmokomis, o naujų judumo srautų poveikis valstybių finansams yra nedidelis arba teigiamas.

Kalbėdamas su žurnalistais konferencijoje Vienoje, už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras pabrėžė teigiamą judumo poveikį: „Judėjimas iš vienos šalies į kitą atveria realių galimybių ir teikia ekonominės naudos tiek priimančiosioms šalims, tiek visai ES. Matome, kad geografinis judumas glaudžiai susijęs su ekonomikos tendencijomis ir laisvų darbo vietų buvimu.“ Komisijos narys taip pat išreiškė didelį norą, kad būtų panaikinti visi darbo rinkos apribojimai: „Apribojus laisvą darbuotojų judėjimą, didelio nedarbo Europoje problema nebus išspręsta. Turime sudaryti sąlygas kurti naujas darbo vietas.“

Judumas po plėtros galėjo padaryti ekonominį ir socialinį poveikį tiek priimančiosioms šalims, tiek gamybos pajėgumus prarandančioms išvykimo šalims. Komisija mano, kad dalį šių išlaidų galima kompensuoti laikinai ribojant darbo jėgos judumą, tačiau žvelgiant į ateitį darbo rinkos pusiausvyros sutrikimams spręsti būtinos konkrečios politinės priemonės. Iš turimų duomenų matyti, kad pereinamojo laikotarpio priemonės turi nedaug įtakos judžiųjų darbuotojų ES viduje pasiskirstymui, o jų srautus labiau lemia kiti veiksniai, pvz., darbo jėgos paklausa arba užsienio kalbų mokėjimas. Kaip rodo 2004 m. plėtros patirtis, laisvo darbuotojų judėjimo apribojimas gali turėti neigiamą šalutinį poveikį, pvz., padaugėja nedeklaruojamo darbo atvejų.

Daugiausia pastaruoju metu iš Bulgarijos ir Rumunijos išvykusių darbuotojų apsistojo Italijoje ir Ispanijoje, o duomenys rodo, kad 2010 m. pabaigoje ES-25 gyveno dvigubai daugiau Bulgarijos ir Rumunijos piliečių (2,9 mln.) nei 2006 m. Kita vertus, 25 ES valstybėse narėse gyvenantys ES-2 piliečiai sudaro tik 0,6 proc. visų ES-25 gyventojų. Ši dalis didžiausia Kipre (4,1 proc.), Ispanijoje (2,2 proc.) ir Italijoje (1,8 proc.). Be to, asmenų iš ES-2 užimtumo lygis (63 proc.) beveik siekia ES-25 lygį (65 proc.). Tačiau prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, neseniai persikėlusiems ES-2 piliečiams buvo sunkiau rasti darbo – 2010 m. darbo neturėjo apie 16 proc., o 2007 m. – 9 proc. Akivaizdu, kad neseniai iš ES-2 persikėlę asmenys turėjo labai mažai įtakos darbo rinkos krizei, kurią tiesiogiai lėmė finansų ir ekonomikos krizė bei struktūrinės darbo rinkos problemos.

Taryba, remdamasi šia Komisijos ataskaita, apsvarstys, kaip praktiškai veikia laisvo darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimo pereinamojo laikotarpio nuostatos.

Pagrindiniai faktai

2005 m. Stojimo aktu ES-25 leidžiama laikinai riboti laisvą darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos patekimą į jų darbo rinkas, siekiant pasirengti visiškam darbo jėgos judumui ES. Visas septynerių metų pereinamasis laikotarpis yra padalytas į tris atskirus etapus:

Pirmieji dveji metai. Darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos patekimas į kitų šalių darbo rinką reglamentuojamas tų valstybių narių nacionalinės teisės;

Kiti treji metai. Valstybės narės gali pratęsti nacionalinių priemonių galiojimą, jei prieš baigiantis pirmajam etapui apie tai jos praneša Komisijai, kitu atveju taikoma ES teisė, pagal kurią užtikrinamas laisvas darbuotojų judėjimas;

Paskutiniai dveji metai. Valstybė narė, taikanti nacionalines priemones antrojo etapo pabaigoje, esant dideliam jos darbo rinkos sutrikimui ar kilus tokiai grėsmei, pranešusi Komisijai, gali toliau taikyti tas priemones iki septynerių metų laikotarpio, skaičiuojant nuo Bulgarijos arba Rumunijos įstojimo į ES dienos, pabaigos.

Šiuo septynerių metų laikotarpiu dėl taikomos apsaugos sąlygos valstybė narė gali vėl taikyti apribojimus, jei darbo rinka rimtai sutrikdoma ar kyla tokia grėsmė.

Antrasis pereinamojo laikotarpio nuostatų taikymo etapas baigsis 2011 m. gruodžio mėn. Dešimt valstybių narių (BE, DE, IRL, FR, IT, MT, NL, AT, LU, UK) šiuo metu dar riboja darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimą. Apribojimus jos gali taikyti ir po 2011 m. gruodžio 31 d., jei iki 2011 m. gruodžio 31 d. jos praneša Komisijai apie didelius darbo rinkos sutrikimus ar kilusią tokią grėsmę. Europos Komisija patenkino Ispanijos prašymą iki 2012 m. gruodžio 31 d. iš naujo taikyti apribojimus darbuotojams iš Rumunijos dėl didelių jos darbo rinkos sutrikimų, todėl darbuotojų iš Rumunijos patekimas į Ispanijos darbo rinką ribojamas. (IP/11/960)

Pereinamojo laikotarpio nuostatos neatšaukiamai nustos galioti 2013 m. gruodžio 31 d.

Nuoroda į EK ataskaitą dėl laisvo darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimo pereinamojo laikotarpio nuostatų veikimo: http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=7204&langId=en

Daugiau informacijos : http://ec.europa.eu/social/free-movement-of-workers

MEMO/11/773

Asmenys ryšiams:

Cristina Arigho (tel. +32 2 298 53 99)

Maria Javorova (tel. +32 2 299 89 03)


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website