Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos komisijos pranešimas spaudai

Energetika. Komisija nustato naujus naftos ir dujų gavybos atviroje jūroje saugos standartus

Briuselis, spalio 27 d. Tikimybė, kad atviroje jūroje Europos vandenyse išgaunant naftą ar dujas įvyks avarija, tebėra pernelyg didelė. Laikantis griežtų saugos reikalavimų riziką galima maksimaliai sumažinti. Iš anksto parengus nepaprastųjų situacijų planą žala aplinkai ir pakrantės ūkiui galėtų būti gerokai mažesnė. Todėl Europos Komisija šiandien pasiūlė naują teisės aktą, kurį taikant Europos naftos ir dujų gavyba atviroje jūroje atitiks aukščiausius pasaulinius saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus.

Už energetiką atsakingas Komisijos narys Güntheris Oettingeris sakė: „Mūsų dienomis Europoje daugiausia naftos ir dujų išgaunama atviroje jūroje, dažnai atšiauriomis geografinėmis ir geologinėmis sąlygomis. Augant energijos išteklių paklausai, mums reikės visos po mūsų jūrų dugnu slūgsančios naftos ir dujų. Tačiau turime užtikrinti, kad neįvyktų tokių avarijų, kokia ištiko platformą „Deepwater Horizon“ Meksikos įlankoje. Visose naftos ir dujų gavybos atviroje jūroje vietose būtina taikyti pažangiausią pramonės patirtį. Šiandienos pasiūlymas – labai svarbus žingsnis, kad naftos ir dujų gavyba jūroje būtų saugesnė. Tai naudinga mūsų piliečiams ir aplinkai.“

Už aplinką atsakingas Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Padarėme praėjusiais metais platformoje „Deepwater Horizon“ įvykusios avarijos išvadas. Šiandien pasiūlytas reglamentas padės mums išvengti panašių ekstremalių įvykių visuose ES valstybių narių jurisdikcijos jūrų vandenyse. Atnaujinti saugos reikalavimai svarbūs ne vien aplinkosaugai, jie naudingi verslui, nes įmonės galės vykdyti veiklą remdamosi aiškiu teisiniu pagrindu. Praeities avarijos aiškiai parodė, kad geriau rūpintis prevencija nei šalinti padarinius.“

Naujo reglamento projekte nustatytos aiškios viso žvalgymo ir gavybos ciklo taisyklės – nuo naftos arba dujų įrenginio projekto iki galutinio pašalinimo. Nacionalinių reguliavimo institucijų prižiūrima Europos pramonė turės reguliariai vertinti ir tobulinti naftos ir dujų gavybos atviroje jūroje saugos standartus. Taigi rizikos vertinimas Europoje bus nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į technologijų, žinių ir rizikos naujoves. Reglamento pasiūlyme nustatyti efektyvios prevencijos ir veiksmų įvykus didelei avarijai reikalavimai.

  • Licencijos. Valstybių narių licencijavimo institucijos turės užtikrinti, kad ES vandenyse naftą ir dujas žvalgyti ir išgauti galėtų tik tie veiklos vykdytojai, kurie yra techniškai ir finansiškai pajėgūs valdyti atviroje jūroje vykdomos veiklos saugą ir aplinkos apsaugą.

  • Nepriklausomi tikrintojai. Esminius veiklos vykdytojų pasiūlytus techninius įrenginio saugos sprendimus nepriklausoma trečioji šalis turės tikrinti prieš naudojimo pradžią, o paskui reguliariai įrenginio eksploatacijos metu.

  • Privalomi iš anksto parengti nepaprastųjų situacijų planai. Prieš naftos ir dujų žvalgymą arba gavybą įmonės turės parengti įrenginio pavojaus apžvalgą, kurioje būtų rizikos vertinimas ir nepaprastųjų situacijų planas. Tą apžvalgą tikrins ir, jeigu ji patenkinama, tvirtins nacionalinės institucijos.

  • Tikrinimas. Už saugą atsakingos nepriklausomos nacionalinės kompetentingos institucijos turės tikrinti gręžimo bokštų ir platformų, taip pat jų veiklos saugos, aplinkos apsaugos ir parengties avarijoms nuostatas. Jei veiklos vykdytojas nesilaikytų būtiniausių standartų, kompetentinga institucija taikytų sankcijas ir (arba) baudas. Reikalavimų nesilaikantis veiklos vykdytojas gręžimą arba gavybą ypatingais atvejais turėtų nutraukti.

  • Skaidrumas. Sektoriaus įmonės savo svetainėse skelbs palyginamą informaciją apie veiklos standartus, o nacionalinės kompetentingos institucijos informuos apie savo veiklą.

  • Nepaprastųjų situacijų priemonės. Pagal gręžimo bokštų ir platformų rizikos vertinimą įmonės turės parengti nepaprastųjų situacijų planus ir laikyti nuolat parengtus jų taikymo išteklius. Valstybės narės turės atsižvelgti į šiuos planus, rengdamos nacionalinius nepaprastųjų situacijų planus. Planus sektoriaus atstovai ir nacionalinės institucijos periodiškai išbandys.

  • Atsakomybė. Naftos ir dujų įmonės bus visiškai atsakingos už žalą aplinkai, padarytą saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms. Atsakomybė už žalą vandeniui bus taikoma didesnėje zonoje – visuose ES jūrų vandenyse, įskaitant išskirtinę ekonominę zoną (iki 370 km nuo kranto), ir pakrantės valstybių narių jurisdikcijai priklausančiame šelfe. Pagal galiojančius ES teisės aktus aplinkosaugos atsakomybė už žalą vandeniui dabar taikoma tik teritoriniuose vandenyse (iki maždaug 22 km nuo kranto).

  • Tarptautinis bendradarbiavimas. Komisija bendradarbiaus su tarptautiniais partneriais, siekdama aukščiausių saugos standartų diegimo visame pasaulyje.

  • Už atviroje jūroje vykdomą veiklą atsakingų ES institucijų grupė. Už atviroje jūroje vykdomą veiklą atsakingi valstybių narių inspektoriai bendradarbiaus, kad būtų veiksmingai keičiamasi geriausia patirtimi, padės rengti ir tobulinti saugos standartus.

Pagrindiniai faktai

Naftos ir dujų gavyba iš jūros dugno Europoje prasidėjo aštuntajame dešimtmetyje. Dabar daugiau kaip 90 proc. naftos ir 60 proc. dujų Europoje ir Norvegijoje išgaunama atviroje jūroje. Europos vandenyse veikia daugiau kaip tūkstantis naftos ir dujų gavybos įrenginių. Nors gavyba daugiausia vykdoma Šiaurės jūroje, o didžiausios naftos ir dujų tiekėjos yra Jungtinė Karalystė ir Norvegija, gavyba atviroje jūroje domimasi visoje Europos Sąjungoje – naftos ir dujų gavybos jūroje licencijas yra išdavusios 13 valstybių narių (Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Danija, Vokietija, Airija, Italija, Ispanija, Graikija, Rumunija, Bulgarija, Lenkija, Malta ir Kipras).

Valstybėse narėse naftos ir dujų gavybos atviroje jūroje sektorius veikia pagal skirtingus aplinkos, sveikatos ir saugos standartus. Iki šiol ES teisės aktai taikomi ne visiems šio sektoriaus aspektams, o valstybių narių teisės aktai labai nevienodi. Nors kai kurios valstybės narės ėmėsi reformų po devintojo dešimtmečio Šiaurės jūros avarijų, sunkių avarijų rizika Europos Sąjungoje tebėra didelė. Duomenys rodo, kad pasaulyje per pastaruosius 30 metų įvyko bent 14 didelių gavybos atviroje jūroje avarijų (iš jų 5 per pastarąjį dešimtmetį), pavyzdžiui, iš gręžinio nekontroliuojamai išsiveržė nafta ar dujos ir visiškai prarastos gavybos platformos. Per didelę avariją gali žūti žmonės, labai nukentėti aplinka ir pragyvenimo šaltiniai pakrantėse ir jūroje. Tokio dydžio avarija, kokia įvyko Meksikos įlankoje, galėtų atnešti 30 mlrd. EUR finansinių nuotolių.

Kartu su šiuo teisės akto projektu Komisija siūlo, kad Europos Sąjunga prisijungtų prie Barselonos konvencijos protokolo, pagal kurį nuo išteklių žvalgymo ir gavybos atviroje jūroje taršos saugoma Viduržemio jūra (žr. IP/11/1261).

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/energy/oil/offshore/standards_en.htm

MEMO/11/740

Asmenys ryšiams

Marlene Holzner (+32 2 296 01 96)

Nicole Bockstaller (+32 2 295 25 89)

Joseph Hennon (+32 2 29 53593)

Monica Westerén (+32 2 2991830)


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website