Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos komisijos pranešimas spaudai

Pramonės konkurencingumas – ekonomikos atsigavimo garantas

Briuselis, 2011 m. spalio 14 d. Šiandien Europos Komisija pristatė komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“, kuriame vertinamas valstybių narių pramonės konkurencingumo lygis.

Kol kas ES ekonomika atsigauna palyginti lėtai ir tebelieka nestabili. Todėl visoje Europos ekonomikoje stiprėja nepasitikėjimo jausmas. Be to, kyla rimta grėsmė, kad dėl finansų rinkų, augančių energijos ir žaliavų kainų padėtis blogės ir teks konsoliduoti biudžetą. Vis dėlto ES pramonė, kurios padėtis nėra tokia prasta, turi potencialo suteikti postūmį Europos ekonomikai ir paskatinti ją vėl augti.

Skirtumai tarp valstybių narių šioje srityje nemaži: pavyzdžiui, Airijoje vidutinis darbo našumas gamybos pramonės sektoriuje yra beveik 125 proc. bendrosios pridėtinės vertės vienam darbuotojui, o Bulgarijoje – mažiau kaip 20 proc. Novatoriškų įmonių skaičius taip pat nevienodas – Vokietijoje tokių įmonių yra 80 proc., Latvijoje – 25 proc. Verslui palankiausi teisės aktai yra Suomijoje, paskutinę vietą šioje srityje užima Italija. Atsižvelgiant į tai, šiandieniniu komunikatu valstybės narės raginamos kuo greičiau įgyvendinti tokią politiką, kad būtų pasiektas konkurencingumo lygis, atitinkantis euro zonos ir vidaus rinkos dalyviams keliamus reikalavimus.

Todėl valstybės narės turi vykdyti tvirtą ir koordinuotą pramonės ir MVĮ politiką. O Komisija yra pasirengusi skatinti ir stebėti struktūrinius pokyčius, kurie padėtų Europos ekonomikai atsigauti ir pradėti augti.

Už pramonę ir verslumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė: „Europos pramonės būklė yra gera ir ji pasirengusi konkuruoti. Tačiau ekonomika atsigauna pernelyg lėtai, todėl konkurencingumas ir augimas turėtų tapti dar svarbesniais mūsų politinės darbotvarkės prioritetais. Reikia imtis struktūrinių reformų, kurios padėtų išlaisvinti mūsų verslininkų – svarbiausio ekonomikos atsigavimo garanto – potencialą.“

Prie šiandien skelbiamo komunikato pridedama 2011 m. Europos konkurencingumo ataskaita ir 2011 m. valstybių narių konkurencingumo ir politikos ataskaita. Daugiau informacijos

Pramonės konkurencingumas: „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika

Svarbios veiklos sritys

Didinti pasaulinį Europos pramonės konkurencingumą yra būtina, nes pramonės įmonių produkcija sudaro 75 proc. ES eksporto. Be to, būtent pramonės įmonėse atliekama 80 proc. visos pramonės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų. Komunikate nustatytos šešios svarbiausios sritys, kuriose ES ekonomikos konkurencingumą būtų galima dar labiau padidinti ir taip reikšmingai prisidėti prie pažangos siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų:

(1) skatinti struktūrinius ekonomikos pokyčius, kad būtų galima pereiti prie novatoriškesnių ir labiau žiniomis grindžiamų sektorių, kuriuose sparčiai auga našumas ir kuriuos mažiau paveikė pasaulinė konkurencija (tai, pavyzdžiui, žalioji pramonė, elektros ir optinės įrangos pramonė);

(2) skatinti pramonės šakų novatoriškumą, visų pirma sutelkiant menkus išteklius, mažinant inovacijų rėmimo sistemų fragmentaciją, skatinant rinkos dalyvius skirto daugiau dėmesio mokslinių tyrimų projektams. Tikimasi, kad bazinių plėtojamųjų technologijų (kaip antai, nanotechnologijų, pažangiųjų medžiagų, pramonėje naudojamų biotechnologijų) rinkos iki 2015 m. išaugs iki 50 proc., o jose bus sukurta tūkstančiai naujų didelės pridėtinės vertės darbo vietų;

(3) skatinti tvarumą ir tausų išteklių naudojimą, visų prima remiant inovacijas ir ekologiškų technologijų naudojimą, užtikrinant deramą prieigą prie žaliavų ir energijos ir neiškraipytą jų kainą bei atnaujinant ir sujungiant energijos paskirstymo tinklus;

(4) gerinti verslo aplinką, visų pirma mažinant administracinę įmonių naštą ir skatinant paslaugų teikėjų, naudojančių plačiajuosčio ryšio, energijos ir transporto infrastruktūrą, konkurenciją;

(5) gauti naudos iš bendrosios rinkos, remiant novatoriškas paslaugas ir visapusiškai įgyvendinant bendrosios rinkos teisės aktus, visų pirma Paslaugų direktyvą. Visapusiškai įgyvendinus Paslaugų direktyvą, visa ES galėtų gauti papildomus 140 mlrd. EUR ekonominės naudos, o jos BVP galėtų išaugti dar 1,5 proc.;

(6) remti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), visų pirma sudarant joms geresnes finansavimo sąlygas, suteikiant internacionalizavimo ir patekimo į kitas rinkas galimybių ir užtikrinant, kad viešosios valdžios institucijos sutrumpintų laikotarpį, per kurį atlieka mokėjimus.

Pagrindiniai ataskaitų faktai

  • Pramonės sektoriaus darbuotojo darbo našumas. Didesnis už vidutinį darbo našumas yra Airijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Suomijoje, Belgijoje, Liuksemburge ir Švedijoje, mažesnis už vidutinį – Slovakijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje, Kipre, Vengrijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Estijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Latvijoje ir Bulgarijoje.

  • ES turi nedaug naujų novatoriškų įmonių. ES įmonėms, palyginti su JAV ir Japonija, prasčiau sekasi pritaikyti ir komercializuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatus. Novatoriškų įmonių dalis didžiausia Liuksemburge, Vokietijoje, Belgijoje ir Portugalijoje, mažiausiai jų yra Vengrijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

  • Glaudesnė pramonės ir paslaugų sąsaja. Tiesiogiai ir netiesiogiai pramonė, sukurianti 9 proc. ES 12 eksporto ir 18 proc. ES 15 eksporto, vis dažniau naudojasi tokiomis paslaugomis kaip daug žinių reikalaujančios verslo paslaugos.

  • ES pramonė gerina žaliavų naudojimo efektyvumą. Vis dažniau naudojamos perdirbtos medžiagos ir novatoriški pakaitalai, tačiau kad nenukentėtų kelių ES pramonės šakų, kurioms reikia daug žaliavų, konkurencingumas, būtina užtikrinti neenergetinių žaliavų prieinamumą ir įperkamumą.

  • Pramonės veiksmingumas. Čia ES pirmauja daugelyje pramonės šakų: iš esmės ji lenkia ES ir baigia prisivyti Japoniją. Vis dėlto tebelieka didelių skirtumų tarp valstybių narių ir ES pramonės sektorių.

  • Teisės aktų palankumas verslui. Mažiausia našta įstatymais įmonėms užkraunama Liuksemburge, Suomijoje, Estijoje, Kipre, Danijoje ir Švedijoje, o labiausiai įmonės skundžiasi Belgijos, Portugalijos, Graikijos, Vengrijos ir Italijos įstatymais. Daugiau informacijos – MEMO/11/702.

Pagrindiniai faktai

2010 m. Komisija, vadovaudamasi strategija „Europa 2020“, pradėjo įgyvendinti naują pramonės politiką1, pagal kurią įgyvendinami veiksmai, kuriais būtų galima padidinti Europos kaip investicijų ir gamybos vietos patrauklumą, ir įsipareigojo stebėti valstybių narių vykdomą konkurencingumo politiką.

Metinė Europos konkurencingumo ataskaita ir Valstybių narių konkurencingumo ir politikos ataskaita padės įvertinti valstybių narių veiklą platesniame Europos semestro ir strategijos „Europa 2020“ kontekste.

Daugiau informacijos

Komunikatas „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“

2011 m. Europos konkurencingumo ataskaita

2011 m. valstybių narių konkurencingumo ir politikos ataskaita

MEMO/11/701 „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“

MEMO/11/702 „27 valstybių narių konkurencingumo apžvalga“

Pramonės konkurencingumas: „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/industrial-competitiveness/industrial-policy/index_en.htm

„Europa 2020“ ir Europos semestras

http://ec.europa.eu/europe2020/index_en.htm

Asmenys ryšiams:

Carlo Corazza, tel. +32 2 295 17 52

Andrea Maresi, tel. +32 2 299 04 03

1 :

Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui, COM (2010) 614.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website