Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Siekdama paskatinti prekybą ir didinti vartotojų pasirinkimą, Europos Komisija siūlo neprivalomą bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę

Briuselis, 2011 m. spalio 11 d. Nors ES bendroji rinka sėkmingai veikia, tarpvalstybinei prekybai vis dar kyla kliūčių. Daugelio jų priežastis – skirtingos 27 valstybių narių pirkimo–pardavimo sutarčių teisės sistemos. Dėl to prekiauti užsienyje sudėtinga ir brangu, ypač mažosioms įmonėms. Kalbant apie ES vidaus prekybą, prekiautojai, kurie dėl su sutarčių teise susijusių kliūčių vengia tarpvalstybinių sandorių, kasmet praranda mažiausiai 26 mlrd. EUR. Savo ruožtu 500 milijonų Europos vartotojų netenka didesnio pasirinkimo ir mažesnių kainų galimybės, nes mažiau įmonių teikia tarpvalstybinius pasiūlymus, ypač mažesnėse nacionalinėse rinkose.

Šiandien Europos Komisija pasiūlė neprivalomą bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę, kuri padės pašalinti minėtas kliūtis, o vartotojams suteiks didesnį pasirinkimą ir aukšto lygio apsaugą. Ši teisė supaprastins prekybą, nes ja bus nustatytos visose 27 ES šalyse vienodos tarpvalstybinių sutarčių normos. Jei prekiautojai savo produktus siūlytų remdamiesi bendrąja Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teise, vartotojai vienu pelės klavišo spustelėjimu galėtų pasirinkti lengvai taikomą europinę sutartį, užtikrinančią aukšto lygio apsaugą. Dabar Komisijos pasiūlymui turi pritarti ES valstybės narės ir Europos Parlamentas, šiemet balsavimu jau išreiškęs savo didelę paramą (IP/11/683).

„Neprivaloma bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė pagyvins bendrąją rinką – Europos ekonomikos augimo variklį. Ji suteiks įmonėms paprastą ir pigų būdą plėsti savo verslą į naujas rinkas Europoje, o vartotojams – geresnę pasiūlą ir aukšto lygio apsaugą, – sakė už teisingumą atsakinga Europos Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Užuot panaikinusi nacionalinės teisės nuostatas, Europos Komisija šiandien siūlo naujovišką sistemą, grindžiamą laisvu pasirinkimu, subsidiarumu ir konkurencija.“

Bendrąja Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teise naikinamos kliūtys ir suteikiama maksimali nauda vartotojams ir įmonėms.

1. Nauda įmonėms

  • Nustatoma viena bendra (bet neprivaloma), 27 valstybėse narėse vienoda sutarčių teisės sistema, tad prekiautojams nebeliks neaiškumų dėl įvairių nacionalinių sutarčių teisės sistemų. Šiandien paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 71 proc. Europos įmonių nurodė, kad, jei galėtų pasirinkti, vieną bendrą Europos sutarčių teisę jos naudotų visai tarpvalstybinei prekybai su kitų ES šalių vartotojais.

  • Sumažėja įmonių, siekiančių prekiauti užsienyje, sandorių sąnaudos. Dabar įmonės, norinčios sudaryti tarpvalstybinius sandorius, privalo prisitaikyti prie 26 valstybių skirtingų nacionalinės sutarčių teisės normų, jas versti ir samdyti teisininkus, todėl įžengimas į kiekvieną papildomą eksporto rinką joms vidutiniškai kainuoja 10 000 EUR.

  • Padedama mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) plėstis į naujas rinkas. Dabar kitose ES šalyse prekiauja tik 9,3 proc. visų ES įmonių, dėl to per metus prarandama mažiausiai 26 mlrd. EUR.

2. Nauda vartotojams

  • Suteikiama vienoda aukšto lygio vartotojų teisių apsauga visose valstybėse narėse. Vartotojai galės pasikliauti bendrąja Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teise kaip kokybės ženklu. Pavyzdžiui, pagal šią teisę numatyta, kad prekių su trūkumais nusipirkę vartotojai net ir praėjus keliems mėnesiams nuo pirkimo galės laisvai pasirinkti teisių gynimo priemones. Tai reiškia, kad vartotojai galės nutraukti sutartį, reikalauti daiktą pakeisti, pašalinti jo trūkumus arba sumažinti jo kainą. Šiandien laisvai pasirinkti teisių gynimo priemones galima tik penkiose ES šalyse (Prancūzijoje, Graikijoje, Lietuvoje, Liuksemburge ir Portugalijoje).

  • Suteikiama daugiau galimybių rinktis pigesnius produktus. Šiuo metu vartotojams, kurie visoje ES aktyviai ieško geresnių pasiūlymų, ypač internete, prekiautojas dažnai atsisako parduoti ar pristatyti prekę. Ši problema per vienerius metus kilo mažiausiai 3 milijonams vartotojų.

  • Suteikiamas aiškumas dėl jų teisių tarpvalstybiniuose sandoriuose. 44 proc. vartotojų sako, kad abejonės dėl teisių juos atgraso nuo pirkimo kitose ES šalyse.

  • Didinamas skaidrumas ir vartotojų pasitikėjimas. Vartotojai visada bus aiškiai informuojami ir turės išreikšti sutikimą, kad būtų naudojama bendrąja Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teise pagrįsta sutartis. Be to, informaciniame pranešime pirkėjo gimtąja kalba bus aiškiai nurodytos vartotojų teisės.

Bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė bus taikoma:

  • tik jeigu abi šalys savanoriškai ir aiškiai su tuo sutinka;

  • tarpvalstybiniams sandoriams, dėl kurių kyla daugiausia su papildomomis sandorių sąnaudomis ir teisiniu kompleksiškumu susijusių problemų. Be to, valstybės narės galės pasirinkti, ar bendrąją Europos sutarčių teisę taikyti ir nacionalinėms sutartims;

  • prekių pirkimo–pardavimo sutartims (kurios sudaro didžiausią ES vidaus prekybos dalį), taip pat skaitmeninio turinio, pvz., muzikos, filmų, programinės įrangos ar išmaniųjų telefonų programų, tiekimo sutartims;

  • tiek įmonės bei vartotojo, tiek įmonių tarpusavio sandoriams;

  • jeigu viena šalis įsisteigusi ES valstybėje narėje. Prekiautojai galėtų taikyti tas pačias sutarčių sąlygas savo sandoriams su kitais ES šalių ir trečiųjų šalių prekiautojais ir taip bendrąją Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisę padaryti tarptautinę.

Pagrindiniai faktai

Sutartys ypač svarbios užsiimant verslu ir prekyba. Jomis formalizuojami šalių susitarimai. Sutarčių dalykas gali būti labai įvairus – ir prekių pardavimas, ir susijusių paslaugų, pavyzdžiui, taisymo ir priežiūros, teikimas.

Veikdamos Europos bendrojoje rinkoje įmonės sudaro įvairiausių rūšių sutartis, kurios reglamentuojamos skirtingomis nacionalinės sutarčių teisės normomis. Dėl 27 skirtingų nacionalinės teisės normų sistemų gali būti patiriama papildomų sandorių sąnaudų, skatinamas įmonių teisinis netikrumas ir vartotojų nepasitikėjimas. Todėl ir vartotojai, ir įmonės gali vengti pirkti ir prekiauti kitose ES šalyse. Didesnės sandorių sąnaudos ypač neigiamai veikia mažąsias ir vidutines įmones.

Visiškai priešinga situacija susiklosčiusi Jungtinių Valstijų vidaus rinkoje, kur prekiautojas iš Merilendo prekes gali nesunkiai parduoti Aliaskos vartotojui.

Vykdydama strategiją „Europa 2020“ (IP/10/225), Komisija siekia pašalinti bendrosios rinkos trikdžius, kad paskatintų ekonomikos atsigavimą. Čia, be kita ko, numatoma sukurti ir Europos sutarčių teisę.

2010 m. liepos mėn. žaliojoje knygoje Komisija pasiūlė keletą vientisesnės sutarčių teisės koncepcijos kūrimo galimybių. Vėliau Komisija surengė viešas konsultacijas, kurios vyko iki 2011 m. sausio 31 d. Jose pateikta 320 atsakymų (MEMO/11/55).

2011 m. gegužės 3 d. Komisijos įsteigta ekspertų grupė pristatė būsimos Europos sutarčių teisės iniciatyvos galimybių studiją (IP/11/523). Rengdama galimybių studiją Komisija konsultavosi su suinteresuotosiomis šalimis ir piliečiais ir sulaukė 120 atsiliepimų.

2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamentas plenariniame posėdyje pritarė neprivalomai Europos sutarčių teisei pagal Parlamento narės Dianos Wallis iniciatyva parengtą pranešimą (MEMO/11/236).

Daugiau informacijos

MEMO/11/680

Spaudai skirtas rinkinys

http://ec.europa.eu/justice/newsroom/news/20111011_en.htm

Europos Komisijos bendrosios Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisės interneto svetainė

http://ec.europa.eu/justice/contract/index_lt.htm

Už teisingumą atsakingos Europos Komisijos narės ir pirmininko pavaduotojos Viviane Reding interneto svetainė

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/reding/index_en.htm

Asmenys ryšiams:

Matthew Newman, tel. +32 2 296 24 06

Mina Andreeva, tel. +32 2 299 13 82


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website