Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/11/114

Briuselis, 2011 m. vasario 1 d.

Nauja Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė. Pagrindiniai varžovai lenkia Europos Sąjungą, nors daugelyje valstybių narių padaryta pažanga

Inovacijų srityje ES nesugeba padaryti tokios pažangos, kad pasivytų savo pagrindines tarptautines varžoves JAV ir Japoniją. Ir nors net per ekonomikos krizę daugelis ES valstybių narių ėmėsi tinkamų veiksmų, pažanga nepakankamai sparti. ES vis dar gerokai lenkia tokias besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis kaip Indija ir Rusija, tačiau stabilią pažangą daro Brazilija, taip pat sparčiai gerėja Kinijos rodikliai. Iš ES valstybių narių didžiausios pažangos pavyko pasiekti Švedijai, po jos rikiuojasi Danija, Suomija ir Vokietija. Jungtinė Karalystė, Belgija, Austrija, Airija, Liuksemburgas, Prancūzija, Kipras, Slovėnija ir Estija (būtent tokia tvarka) eina po jų. Tai kelios pagrindinės šiandien Europos Komisijos paskelbtos 2010 m. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės išvados. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė pagal iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ (IP/10/1288) skelbiama pirmą kartą – ji keičia buvusią Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinę. Siekiant valstybėms narėms padėti nustatyti stipriąsias ir silpnąsias vietas ir, įgyvendinant nacionalines strategijos „Europa 2020“ reformų programas, inovacijų srityje pasiekti didesnės pažangos, šios rezultatų suvestinės duomenys įtraukti į neseniai paskelbtą metinę augimo apžvalgą (IP/11/22).

„Iš rezultatų suvestinės aišku, kad siekdami Europą padaryti inovatyvesnę turime dar labiau pasistengti – tik taip galėsime pasivyti pagrindinius savo varžovus ir užtikrinti tolesnį spartų ir tvarų augimą“, – pabrėžė už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajanis.

„Nauja, patobulinta Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė aiškiai rodo, kad diegti inovacijas Europoje reikia nedelsiant. Sėkmingai moderniai ekonomikai inovacijos svarbios ne mažiau negu gyvybei vanduo. Tai ekonominės politikos formavimo pagrindas ir pagrindinis darbo vietų kūrimo būdas. Taigi naujoji rezultatų suvestinė – esminis strategijos „Europa 2020“ elementas. Tikimės, kad valstybės narės visapusiškai išnaudos šią suvestinę savo privalumams sustiprinti ir trūkumams likviduoti“, – sakė už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn.

2010 m. rezultatų suvestinė grindžiama 25 rodikliais, susijusiais su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, ir apima 27 ES valstybes nares, taip pat Kroatiją, Serbiją, Turkiją, Islandiją, Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Norvegiją ir Šveicariją. Minėti rodikliai sugrupuoti į šias tris pagrindines kategorijas:

  • - Priemonės – pagrindiniai elementai, kurie padeda sudaryti sąlygas diegti inovacijas (žmogiškieji ištekliai, finansavimas ir rėmimas, atviros, itin geros ir patrauklios mokslinių tyrimų sistemos);

  • - Verslo subjektų veikla – rodikliai, pagal kuriuos galima spręsti, kiek inovatyvūs yra Europos verslo subjektai (verslo investicijos, bendradarbiavimas ir verslininkystė, intelektinė nuosavybė); ir

  • - Rezultatai – rodikliai, pagal kuriuos galima spręsti, kokią naudą iš to gauna ekonomika apskritai (inovacijų kūrėjai, ekonominis poveikis).

Palyginus ES-27, JAV ir Japonijos rodiklius paaiškėjo, kad ES vis dar atsilieka nuo savo pagrindinių varžovių.

Labiausiai ES-27 atsilieka verslo subjektų veiklos kategorijoje, konkrečiai, viešų ir privačių bendrų publikacijų, verslo išlaidų moksliniams tyrimams ir plėtrai, taip pat, palyginti su Japonija, Patentinės kooperacijos sutarties įgyvendinimo srityse. Akivaizdu, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje labiausiai atsilieka Europos privatusis sektorius. Todėl, siekiant paskatinti privačiojo sektoriaus investicijas ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo sektoriaus atstovams naudotis mokslinių tyrimų rezultatais, visų pirma taikant veiksmingesnę patentų sistemą, didžiausią dėmesį reikėtų skirti reguliavimo ir kitoms būtinoms veiklos sąlygoms sudaryti. Ypač didelis ir toliau sparčiai didėjantis atotrūkis su licencijomis ir patentais susijusių pajamų iš užsienio srityje, o tai svarbus ekonomikos dinamiškumo rodiklis. Jis rodo, kad su saugomomis žiniomis siejamos vidaus rinkos ekonomikos modelis ir jos veikimas Europos Sąjungoje turi būti tobulinami. Be to, minėtas rodiklis reiškia, kad Europos Sąjungoje suteikiama mažiau didelio poveikio patentų (t. y. tokių, kurie generuoja dideles pajamas iš trečiųjų šalių) negu JAV ar Japonijoje ir kad Europos Sąjungai nepavyksta užimti aukštos pozicijos spartaus visuotinio augimo sektoriuose.

Gerokai tebeatsiliekama aukštąjį išsilavinimą įgijusių žmonių skaičiumi, tačiau šis atotrūkis pamažu mažėja, nes ES palyginti sparčiai daugėja aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių.

Vis dėlto ES-27 lenkia JAV valstybės išlaidų moksliniams tyrimams ir plėtrai, taip pat daug žinių reikalaujančių paslaugų eksporto srityse.

Per pastaruosius penkerius metus geriausi ES-27 inovacijų rodikliai pasiekti atvirų, itin gerų ir patrauklių mokslinių tyrimų sistemų (tarptautinės bendros mokslinės publikacijos, didelio poveikio publikacijos, ne ES doktorantai) ir intelektinės nuosavybės (Bendrijos prekių ženklai, patentai pagal Patentinės kooperacijos sutartį ir Bendrijos pramoninis dizainas) srityse.

ES-27 rezultatais tebelenkia Indiją ir Rusiją, tačiau leidžia priartėti Brazilijai ir, svarbiausia, Kinijai – šių šalių veiklos rezultatai sparčiai artėja prie europinių (žr. 1 diagramą).

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

1 DIAGRAMA. PALYGINIMAS SU PAGRINDINIAIS VARŽOVAIS

Rezultatų suvestinėje valstybės narės sugrupuotos į keturias šalių grupes (žr. 2 diagramą):

  • Šalys inovacijų lyderės: Danija, Suomija, Švedija ir Vokietija. Šių šalių rezultatai gerokai viršija ES-27 vidurkį.

  • Šalys inovacijų šalininkės: Airija, Austrija, Belgija, Estija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Slovėnija. Šių šalių rezultatai maždaug atitinka ES-27 vidurkį.

  • Šalys vidutinės novatorės: Čekija, Graikija, Ispanija, Italija, Kroatija, Lenkija, Malta, Portugalija, Slovakija ir Vengrija. Šių šalių rezultatai nesiekia ES-27 vidurkio.

  • Šalys nuosaikios novatorės: Bulgarija, Latvija, Lietuva ir Rumunija. Šių šalių rezultatai gerokai prastesni už ES-27 vidurkį.

2 diagrama. ES valstybių narių rezultatai diegiant inovacijas

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Pastaba. Rezultatų vidurkis apskaičiuotas naudojant sudėtinį rodiklį, apimantį 24 rodiklius nuo mažiausio (0) iki didžiausio (1) galimo veiklos rodiklio. Dėl vėlavimo pateikti duomenis 2010 m. vidutiniai rodikliai atspindi 2008–2009 m. veiklos rezultatus.

Šalių inovacijų lyderių veiklos rezultatai 20 proc. ir daugiau viršija ES-27 vidurkį; šalių inovacijų šalininkių rezultatai ES-27 vidurkį viršija mažiau kaip 20 proc. arba yra iki 10 proc. už jį mažesni; šalių vidutinių novatorių rezultatai už ES-27 vidurkį mažesni nuo 10 iki 50 proc.; šalių nuosaikių novatorių rezultatai už ES-27 vidurkį prastesni daugiau kaip 50 proc.

Pagrindiniai faktai

2010 m. spalį priėmus komunikatą dėl Inovacijų sąjungos, Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinė – populiari ir pripažinta ES valstybių narių rezultatų diegiant inovacijas vertinimo priemonė – pertvarkyta ir pervadinta Inovacijų sąjungos rezultatų suvestine. Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinę užsakė Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas, o parengė Mastrichto inovacijų ir technologijų ekonominių ir socialinių tyrimų bei mokymo centras (UNU-MERIT) kartu su Europos Komisijos Jungtiniu tyrimų centru (JRC).

Visa ataskaita pateikiama

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/facts-figures-analysis/index_en.htm

ir

http://www.proinno-europe.eu/metrics

Daugiau informacijos rasite MEMO/11/56.

Inovacijų Sąjunga

Europa 2020


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website