Navigation path

Left navigation

Additional tools

Komisija pradeda įgyvendinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo veiksmų planą

European Commission - IP/11/109   31/01/2011

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/11/109

Briuselis, 2011 m. sausio 31 d.

Komisija pradeda įgyvendinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo veiksmų planą

Daugiau nei šeši milijonai ES jaunuolių meta mokyklas geriausiu atveju įgiję pagrindinį išsilavinimą. Jie patiria rimtų sunkumų ieškodami darbo, dažniau nedirba ir yra priklausomi nuo socialinių išmokų. Tai, kad mokyklos nebaigia tiek daug jaunuolių, stabdo ekonomikos ir visuomenės vystymąsi ir trukdo siekti Europos Sąjungos tikslo – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Šiandien Komisija patvirtino veiksmų planą, kuriuo valstybėms narėms bus padedama siekti vieno svarbiausių strategijos „Europa 2020“ tikslų – iki dešimtmečio pabaigos ES sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų vidurkį bent iki 10 proc. (šiuo metu vidurinės mokyklos nebaigia 14,4 proc. jaunuolių).

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „Europa negali leisti, kad mokyklos nebaigtų tiek daug jaunuolių, galinčių teikti naudos mūsų visuomenei ir ekonomikai. Jei norime išbristi iš krizės, privalome išnaudoti viso Europos jaunimo potencialą.“

Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimo reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou pridūrė: Sumažinus vidutinį mokyklą metusių asmenų rodiklį vos 1 procentiniu punktu, Europos ekonomika kasmet sulauktų beveik pusės milijono papildomų kvalifikuotų jaunų darbuotojų. Dauguma ES šalių padarė pažangą mažindamos vidurinio išsilavinimo neįgijusių jaunuolių skaičių, tačiau reikia padaryti dar daugiau.“

Su šia iniciatyva susijusiuose dokumentuose Komisija aptaria padėtį įvairiose Europos šalyse, nustato pagrindines mokyklos nebaigimo priežastis ir pavojų ekonomikos ir socialinei plėtotei ateityje ir siūlo veiksmingų problemos sprendimo būdų.

Siūlomoje Tarybos rekomendacijoje pateikiamos gairės, padėsiančios valstybėms narėms plėtoti nuoseklią ir pagrįstą šios srities politiką.

Padėtis Europos Sąjungoje

Šiuo metu visoje ES mokyklos nebaigia vidutiniškai 14,4 proc. jaunuolių. Valstybių narių padėtis gerokai skiriasi:

  • 10 proc. tikslą jau pasiekė aštuonios valstybės narės: Austrija, Čekija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Slovakija, Slovėnija ir Suomija;

  • trijose valstybėse narėse – Maltoje, Portugalijoje ir Ispanijoje – vidurinės mokyklos nebaigia daugiau kaip 30 proc. jaunuolių;

  • nuo 2000 m. mokyklos nebaigusių asmenų skaičius buvo sumažintas beveik visose valstybėse narėse;

  • itin didelę pažangą padarė Rumunija, Malta, Italija, Kipras ir Portugalija;

  • pažanga padaryta ir tose šalyse, kuriose mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ir taip buvo nedidelis, – Lietuvoje, Liuksemburge, Nyderlanduose ir Lenkijoje.

Nepaisant tam tikrų bendrų tendencijų, padėtis – socialinės grupės, kurias labiausiai veikia mokyklos nebaigimo problema, mokyklos nebaigusių asmenų išsilavinimo lygis, jų užimtumas – valstybėse narėse yra gana nevienoda (daugiau informacijos MEMO/11/52).

Kaip spręsti šią problemą?

Mokyklos nebaigimas – daugialypė problema, kurios nepavyks išspręsti vien švietimo politikos priemonėmis. Kad mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo strategijos būtų veiksmingos, į jas būtina įtraukti ne tik švietimo, bet ir jaunimo bei socialinės politikos priemonių. Strategijos turi būti pritaikytos prie vietos, regiono ir nacionalinių aplinkybių. Reikia imtis prevencinių, intervencinių ir kompensacinių priemonių.

  • Prevencines priemones reikia imti taikyti kuo anksčiau: būtina remti moksleivius ir neleisti susidaryti tokiai padėčiai, kuri skatintų juos mesti mokyklą, pavyzdžiui, versti juos kartoti kursą ar ignoruoti moksleivių, kurių gimtoji kalba nėra mokykloje vartojama kalba, problemas.

  • Intervencinėmis priemonėmis turi būti skubiai ir veiksmingai sprendžiamos kilusios problemos, pavyzdžiui, pamokų praleidinėjimas ar nepažangumas.

  • Kompensacinėmis priemonėmis turi būti suteikiamas vadinamasis antrasis šansas įgyti išsilavinimą, pavyzdžiui, tai gali būti papildomos pamokos atsiliekantiems moksleiviams ar galimybė mokytis vakarinėje mokykloje.

Šią problemą išspręsti gali padėti geresnis ES šalių bendradarbiavimas, dalijimasis gerąja patirtimi, tikslingesnis ES lėšų panaudojimas.

Tolesni veiksmai

Komisijos pasiūlymai bus aptarti gegužės 2–4 d. Briuselyje vyksiančiame Švietimo ministrų tarybos posėdyje. Valstybės narės bus paragintos iki 2012 m. pabaigos priimti išsamias strategijas, kurios turėtų būti įgyvendinamos vykdant nacionalines reformų programas.

Komisija pagal Mokymosi visą gyvenimą programą ir Bendrąją mokslinių tyrimų programą skirs tikslinių lėšų novatoriškų problemos sprendimo būdų paieškoms, o iš Europos socialinio fondo finansuos nacionalines ir regionines priemones, kuriomis siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių.

Daugiau informacijos

MEMO/11/52, statistikos duomenys pagal šalis

Europos Komisijos komunikatas [COM(2011)18] „Mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas – vienas svarbiausių strategijos „Europa 2020“ tikslų“, 2011 m. sausio 31 d.

http://ec.europa.eu/education/school-education/doc/earlycom_en.pdf

Tarybos rekomendacijos dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo pasiūlymas [COM(2011)19], 2011 m. sausio 31 d.

http://ec.europa.eu/education/school-education/doc/earlyrec_en.pdf

Tarnybų darbinis dokumentas „Mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas“ [SEC(2011)96], 2011 m. sausio 31 d.

http://ec.europa.eu/education/school-education/doc/earlywp_en.pdf

Europos Komisija: Early school leaving

1 pav. 18–24 m. gyventojų, turinčių ne aukštesnį kaip pagrindinį išsilavinimą ir 2009 m. nesimokusių jokioje švietimo ar mokymo institucijoje, procentinė dalis ir kitimas 2000–2009 m. (santykinis pokytis, proc. 1)

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

1 :

Eurostato darbo jėgos tyrimas; MK – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija;

ES darbo jėgos tyrime nedalyvauja metus ar ilgiau užsienyje gyvenantys moksleiviai ir privalomąją karinę tarnybą atliekantys asmenys, todėl nacionalinio lygmens rodiklis gali būti didesnis, nei nurodyta. Visų pirma tai pasakytina apie Kiprą.

Slovėnijos ir Kroatijos duomenys nepatikimi dėl nedidelės imties;

Bulgarijos, Lenkijos ir Slovėnijos duomenys rinkti 2001–2009 m.,

o Čekijos, Airijos, Latvijos, Slovakijos ir Kroatijos – 2002–2009 m.

Suomijoje išsilavinimo lygis registruojamas metų pradžioje (registro duomenys), todėl pateikiami duomenys gali būti geresni nei faktiniai.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website