Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Aukštojo mokslo reformos strategijos dėmesio centre – modernizavimas ir užimtumo skatinimas

Commission Européenne - IP/11/1043   20/09/2011

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

Europos Komisijos pranešimas spaudai

Aukštojo mokslo reformos strategijos dėmesio centre – modernizavimas ir užimtumo skatinimas

Briuselis, 2011 m. rugsėjo 20 d. Europos Komisija šiandien pristato reformų strategiją, kuria siekiama padidinti aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičių, gerinti mokymo kokybę ir maksimizuoti aukštojo mokslo indėlį siekiant, kad ES ekonomika po krizės taptų dar stipresnė. Tai – Europos darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategijos dalis. Strategijoje nustatytos prioritetinės sritys, kuriose ES valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad pasiektų bendrus su švietimu susijusius tikslus, ir kaip ES galėtų paremti jų vykdomą modernizacijos politiką. Tarp ES lygmens iniciatyvų – daugiamatė universitetų reitingavimo sistema, kuria naudodamiesi studentai galės pasirinkti jiems tinkamiausias programas, ir paskolų garantijų sistema „Erasmus for Masters“, skirta užsienyje studijuojantiems magistrantams.

Europos Sąjungoje veikia maždaug 4 000 universitetų ir kitų aukštojo mokslo įstaigų, kuriose studijuoja daugiau kaip 19 mln. studentų. Pastaraisiais metais smarkiai padidėjo aukštųjų mokyklų skaičius ir įvairovė, gerokai padaugėjo ir studentų. Tačiau su jais koja kojon nesugebėjo žengti finansavimas, valdymo struktūros ir mokymo planai. Aukštojo mokslo institucijoms kol kas nepavyksta aprūpinti Europos tinkamų įgūdžių turinčiais darbuotojais, kurie padėtų kurti darbo vietas ir užtikrinti ekonomikos augimą. Tuo tarpu pasauliniai Europos konkurentai, visų pirma kylančios ekonomikos šalys, sparčiai didina investicijas į aukštąjį mokslą.

Renginyje, kuriame paskelbta apie pradedamą įgyvendinti strategiją, už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Androulla Vassiliou kalbėjo: „Aukštasis mokslas galinga ekonomikos augimo varomoji jėga. Jis leidžia pasiekti aukštesnį gyvenimo lygį ir teikia didelių asmeninių galimybių. Be to, jis geriausiai padeda „apsidrausti“ nuo nedarbo. Vis dėlto kol kas pernelyg daug absolventų sunkiai randa tinkamą ir kokybišką darbo vietą. Turime pertvarkyti aukštojo mokslo ir profesinio rengimo, sistemas, kad jaunuoliai įgytų įgūdžių, kurie padėtų jiems išnaudoti asmeninio tobulėjimo potencialą ir sėkmingai gauti darbą.“

Pagrindiniai faktai

Planuojamų reformų prioritetai:

  • didinti aukštųjų mokyklų absolventų skaičių, į aukštąsias mokyklas pritraukti visų visuomenės grupių atstovų, mažinti studijų nebaigiančių studentų skaičių;

  • gerinti aukštojo mokslo kokybę ir aktualumą, kad mokymo planai atitiktų studentų, darbo rinkos ir būsimo jų profesinio kelio reikmes, taip pat skatinti mokymo ir mokslinių tyrimų meistriškumą ir už jį apdovanoti;

  • teikti daugiau galimybių įgyti papildomų įgūdžių studijuojant ar mokantis užsienyje bei skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą siekiant pagerinti aukštojo mokslo veiklą;

  • parengti daugiau mokslininkų, kurie sukurtų pagrindą ateities pramonei;

  • stiprinti švietimo, mokslinių tyrimų ir verslo sąsajas ir skatinti meistriškumą bei inovacijas;

  • užtikrinti pakankamą finansavimą – liberalizuoti aukštojo mokslo valdymą ir investuoti į kokybišką, darbo rinkos reikmes atitinkantį švietimą.

Daugelis ES šalių prioritetą teikia aukštojo mokslo sistemų modernizavimui, tačiau Europos aukštųjų mokyklų potencialas didinti Europos gerovę ir atlikti aktyvesnį vaidmenį visuomenėje tebelieka neišnaudotas. Būtent todėl švietimas yra strategijos „Europa 2020“ dėmesio centre. Joje išreikštas siekis, kad iki šio dešimtmečio pabaigos aukštąsias mokyklas baigtų 40 proc. Europos jaunuolių. 2010 m. aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję 33,6 proc. gyventojų.

Liepos mėn. Komisija pateikė 2014–2020 m. daugiamečio ES biudžeto pasiūlymus, kuriuose švietimui, mokymui ir jaunimui skirtas lėšas numatyta padidinti 73 proc., o moksliniams tyrimams – 46 proc. Taip pripažintas lemiamas jų vaidmuo užtikrinant ekonomikos augimą. Aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkė darys poveikį ES programų, kuriomis remiamos šios reformos, prioritetams.

Komisijos reformų strategija sudaryta atsižvelgiant į analizę, tyrimus ir konsultacijas su aukštosiomis mokyklomis, mokytojais, mokslininkais, studentais, įmonėmis, profesinėmis sąjungomis, vyriausybėmis ir tarptautinėmis institucijomis. Prie jos pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas, kuriame analizuojamas Europos aukštojo mokslo sistemų vystymasis, ir tyrimas „Europos aukštojo mokslo modernizavimas – finansavimas ir socialinis aspektas“, kuriame nagrinėjamos aukštojo mokslo finansavimo ir politinių priemonių, kuriomis siekiama suteikti daugiau galimybių siekti aukštojo išsilavinimo, tendencijos (IP/11/1037).

Daugiau informacijos

MEMO/11/613 – Aukštojo mokslo modernizavimas. Faktai ir skaičiai.

MEMO/11/615 – ES aukštojo mokslo modernizavimo strategija. Klausimai ir atsakymai

Komunikatas „ES aukštojo mokslo modernizavimo strategija“:

http://ec.europa.eu/education/higher-education/doc/com0911_en.pdf

Statistika. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas apie naujausias Europos aukštojo mokslo sistemų tendencijas:

http://ec.europa.eu/education/higher-education/doc/wp0911_en.pdf

„Eurydice“ tyrimas „Europos aukštojo mokslo modernizavimas – finansavimas ir socialinis aspektas“:

http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/thematic_studies_en.php

Europos Komisija. Aukštasis mokslas:

http://ec.europa.eu/education/lifelong-learning-policy/doc62_en.htm

Su švietimu, mokymu ir jaunimu susiję Komisijos pasiūlymai būsimam ES biudžetui: IP/11/857

Asmenys ryšiams:

Dennis Abbott, tel. +32 2 295 92 58

Dina Avraam, tel. +32 2 295 96 67


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site