Navigation path

Left navigation

Additional tools

Naujas tyrimas rodo, kad vis daugiau žmonių skursta

European Commission - IP/10/773   22/06/2010

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/10/773

Briuselis, 2010 m. birželio 22 d.

Naujas tyrimas rodo, kad vis daugiau žmonių skursta

Kas šeštas Europos gyventojas nurodė nuolat ieškąs būdų, kaip apmokėti sąskaitas už buitines paslaugas, o trys ketvirtadaliai gyventojų mano, kad pastaraisiais metais skurdo lygis jų šalyje padidėjo. Tai pagrindiniai naujo „Eurobarometro“ atlikto socialinio krizės poveikio tyrimo rezultatai, kuriuos šiandien pristatė Europos Komisija. Šių metų gegužės mėn. atliktas tyrimas yra 2010-ųjų – Europos kovos su skurdu metų – pusiaukelė, pasiekta birželio 17 d. ES lyderiams susitarus per ateinantį dešimtmetį padėti išbristi iš skurdo ir socialinės atskirties 20 mln. europiečių.

Kalbėdamas su žiniasklaidos atstovais už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Komisijos narys László Andoras sakė: „Tyrimo rezultatai patvirtina, kad skurdas yra viena didžiausių problemų Europos Sąjungoje, o dabartinės ekonominės ir finansinės aplinkybės dar labiau sunkina padėtį. Per krizę patiriama daug nuostolių ir nemaža dalis Europos gyventojų šiandien sunkiai suduria galus.“ Jis taip pat pridūrė: „Nauja ateinančio dešimtmečio Europos Sąjungos strategija „Europa 2020“, kurios vienas iš tikslų iki 2020 m. išvaduoti iš skurdo bent 20 mln. Europos gyventojų, aiškiai rodo nuoširdų visų šalių įsipareigojimą siekti matomų rezultatų, kad Europoje būtų daugiau teisingumo ir mažiau atskirties.“

Apskritai ES piliečiai mano, kad ankstesniais metais, kuriems pasibaigus atliktas tyrimas, skurdas padidėjo visais lygmenimis: 6 iš 10 respondentų teigia, kad skurdas padidėjo jų regione, trys ketvirtadaliai jaučia savo šalyje padidėjusį skurdą, o 60 % mano, kad skurdas padidėjo visoje Europos Sąjungoje.

Žmonės skurdą sieja su krize ir raginimais imtis taupymo priemonių. Graikijoje yra daugiausia respondentų (85 %), manančių, kad skurdas padidėjo jų šalyje. Tokios nuomonės apie savo šalį yra ir 83 % prancūzų, 82 % bulgarų, 77 % rumunų ir 75 % italų. Nors vienų šalių gyventojai tikisi tolesnių sunkumų (pavyzdžiui, septyni iš dešimties rumunų ir graikų mano, kad jų namų ūkių finansinė padėtis blogės), kitose šalyse visuomenės nuomonė pagerėjo. Pavyzdžiui, tik 23 % latvių (2009 m. liepos mėn. tyrimo duomenimis – 65 %), 32 % lietuvių (2009 m. liepos mėn. tyrimo duomenimis – 58 %) ir 20 % vengrų (2009 m. liepos mėn. tyrimo duomenimis – 48 %) mano, kad jų namų ūkių finansinė padėtis blogės. Latvijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Suomijoje sumažėjo respondentų, manančių, kad praradę darbą jie liktų bedarbiai.

Daugelis ES piliečių nurodo turintys finansinių sunkumų

Kas šeštas Europos gyventojas nurodė, kad praėjusiais metais jo šeima bent kartą neturėjo pinigų įprastoms sąskaitoms apmokėti, maistui ar kitoms kasdienio vartojimo prekėms pirkti, o 20 % respondentų tyrimo metu (2010 m. gegužės mėn.) turėjo sunkumų laiku sumokėti už buitines paslaugas ir kreditinius įsipareigojimus.

15 % respondentų nuolat kovoja už būvį, 3 % nespėjo laiku apmokėti kai kurių sąskaitų ir įmokėti paskolų dalies, o 2 % turėjo rimtų finansinių sunkumų ir neapmokėjo daugelio tokio pobūdžio sąskaitų.

Apie 30 % piliečių tapo sunkiau susimokėti už sveikatos priežiūros paslaugas Maždaug trys iš dešimties Europos gyventojų nurodė, kad per paskutinį pusmetį jiems tapo sunkiau apmokėti sveikatos, vaikų ar ilgalaikės savo pačių ar artimųjų priežiūros išlaidas: 11 % atrodė, kad tai „tapo gerokai sunkiau“, o 18 % manė, kad tai tapo „lyg ir sunkiau“.

Kas šeštas Europos gyventojas nėra užtikrintas arba yra visai neužtikrintas, kad neliks be darbo

2010 m. kovo mėn. 18 % dirbančių respondentų nebuvo užtikrinti arba buvo visai neužtikrinti, kad jiems pavyks išlaikyti dabartinę darbo vietą per ateinančius 12 mėnesių, o 49 % manė, kad mažai tikėtina arba visiškai netikėtina, kad jie iš naujo įsidarbintų per pusę metų, jei būtų atleisti iš darbo.

Numanomas krizės poveikis būsimų pensijų dydžiui

Galiausiai dėl būsimų pajamų 73 % ES piliečių mano, kad jų pensijos dydis tikrai bus mažesnis arba kad į pensiją jie turės išeiti vėliau ar turės susitaupyti daugiau pinigų senatvei. 20 % labai nerimauja, kad senatvėje jų pajamų neužteks tam, kad jie galėtų gerai gyventi, o 34 % gerokai nerimauja dėl tokių perspektyvų. 17-oje valstybių narių dauguma respondentų labai arba gerokai nerimauja, kad jų pajamų senatvėje neužteks tam, kad jie galėtų oriai gyventi.

Pagrindiniai faktai

Visuomenės nuomonė apie 2008 m. rudenį kilusios krizės socialinį poveikį nuolat stebėta nuo 2009 m. birželio mėn. atliekant specialiai šiam tikslui sukurtus „Eurobarometro“ tyrimus. Tyrimais siekiama nustatyti, kaip visuomenė suvokia skurdą, namų ūkių finansinių sunkumų laipsnį, sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugų prieinamumą ir kaip žmonės vertina savo finansinę padėtį senatvėje.

Atsitiktinės atrankos būdu atrinkus respondentus ir apskaičiavus žinomų demografinių skirtumų paklaidą, šis naujausias tyrimas atliktas 2010 m. gegužės 18–22 d., daugiausia telefonu apklausta 25 600 piliečių visose ES valstybėse narėse.

Kadangi duomenys (ES pajamų, socialinės įtraukties ir gyvenimo sąlygų tyrimas), kuriais pagrįstas ES skurdo mažinimo tikslas, yra maždaug dvejų metų senumo, visuomenės nuomonės apie skurdą tyrimai leidžia greitai susidaryti galimų skurdo ir atskirties pokyčių vaizdą remiantis tik mėnesio senumo duomenimis.

Daugiau informacijos

Memo/10/268

Eurobarometer survey report :http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_289_en.pdf

European Year Against Poverty : www.2010againstpoverty.eu


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website