Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/10/657

Briuselis, 2010 m. birželio 2 d.

Aplinka. Raginimas keisti mokesčių sistemas atsižvelgiant į poveikį aplinkai

Šiandien Europos Komisija kartu su Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos organizacija paskelbė naują svarbią ataskaitą, kurioje pabrėžiama būtinybė iš esmės pakeisti ribotų išteklių naudojimo tvarką labiausiai išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Ataskaitoje nurodytos moksliniais duomenimis grindžiamos prioritetinės pasaulinės aplinkos apsaugos priemonės, o produktai, medžiagos, ekonominė veikla ir gyvenimo būdas grupuojami pagal jų poveikį aplinkai ir ištekliams. Be kitų svarbių išvadų, ataskaitoje nurodoma, kad daugiau kaip pusė viso pasaulio maistinių augalų sušeriami gyvūnams ir kad dvigubai padidėjus gerovei neigiamas poveikis aplinkai paprastai padidėja 60–80 proc. Tarptautinės tausaus išteklių valdymo darbo grupės parengtoje 149 puslapių ataskaitoje nurodyta, kad teisės aktų leidėjai ir politikos formuotojai, siekdami kuo labiau didinti Žemės gerovę, turėtų numatyti mokesčių ir įvairių priemonių aplinkai palankesnei žemės ūkio praktikai skatinti ir iškastinio kuro naudojimui mažinti.

Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Šioje ataskaitoje pabrėžiama būtinybė nedelsiant pereiti prie tausios ekonomikos. Tausiai naudoti išteklius – milžiniška užduotis, tačiau tai būtina mūsų būsimai gerovei ir gyvenimo kokybei užtikrinti. Jei iš tiesų norime pakeisti išteklių naudojimo būdą, viena veiksmingiausių priemonių tai padaryti – taikant mokesčius pakeisti kainų signalus.“

„Galime užtikrinti ir darnų ekonomikos augimą, ir gerą aplinkos būklę, – sakė Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos vykdomojo direktoriaus pavaduotoja Angela Cropper. – Iš pradžių reikia imtis priemonių, kuriomis galima labiausiai sumažinti žmonijos žalą ekosistemoms. Ataskaitoje šiuo klausimu pateikiama svarbių minčių politikos formuotojams. O pavieniams žmonėms ataskaitoje primenami žinomi patarimai: valgykite mažiau mėsos, išjunkite šviesą, apšiltinkite namus, sumažinkite šildymą ar vėsinimą, venkite skraidyti lėktuvais ir kuo mažiau naudokitės automobiliu – šių veiksmų poveikis aplinkai yra didžiausias, be to, tai labai svarbu mūsų motulei Žemei.“

Didžiausią poveikį aplinkai darantys sektoriai

Ataskaita „Vartojimo ir gamybos poveikis aplinkai. Prioritetiniai produktai ir medžiagos“ yra paskutinė Tarptautinės tausaus išteklių valdymo darbo grupės parengta ataskaita. Remiantis būvio ciklo analize, joje išvardytos gamybai, vartojimui ir atliekų šalinimui reikalingos medžiagos ir energija ir nurodyti didžiausią žalą aplinkai pasaulyje darantys procesai, produktai ir medžiagos. Sąrašo pradžioje – žemės ūkio prekės, visų pirma gyvūniniai produktai (gyvūnams sušeriama daugiau kaip pusė viso pasaulio maistinių augalų).

Taip pat atkreipiamas dėmesys į sektorius, kuriuose naudojamas iškastinis kuras, visų pirma elektros ir kiti prietaisai, daug energijos naudojančios pramonės šakos, gyvenamojo būsto šildymas ir transportas. Tarp medžiagų, kurių poveikis aplinkai per visą jų būvio ciklą didžiausias, yra plastikas, geležis, plienas ir aliuminis.

Darbo grupė nurodo, kad pirmiausia reikėtų mažinti šiuos aplinkai poveikį darančius veiksnius: klimato kaitą, buveinių pokyčius, azoto ir fosforo taršą, pernelyg intensyvų žuvininkystės, miškų ir kitų išteklių naudojimą, invazinių rūšių atsiradimą, geriamojo vandens taršą ir antisanitarines sąlygas, kietojo kuro deginimą gyvenamajam būstui šildyti, švino kiekį aplinkoje, miestų oro taršą ir kietųjų dalelių kiekį darbo aplinkoje.

Ekonominės gerovės keliami pavojai

Darbo grupė pateikė įvairių nerimą keliančių įrodymų, kad didėjant gerovei didėja ir neigiamas žmonijos poveikis aplinkai, nors paprastai tikima, kad gerovei didėjant poveikis aplinkai mažėja.

Ataskaitoje nurodyta, kad didėjant gerovei gali būti sukurta sąlygiškai paprasta įprastinės oro ir vandens taršos vietos šaltinių kontrolės tvarka ir prietaisai, tačiau didėjant gerovei didėja ir platesnio masto problemos, tokios kaip energijos vartojimas ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Dėl CO2 ataskaitoje nurodoma, kad dvigubai padidėjus gerovei poveikis aplinkai padidėja 60–80 proc., o augančios ekonomikos šalyse kartais dar daugiau.

Pagrindiniai faktai. Tarptautinė tausaus išteklių valdymo darbo grupė

Išteklių valdymo darbo grupės užduotis – teikti nepriklausomas mokslines išvadas dėl gamtos išteklių naudojimo ir jo poveikio aplinkai, siekiant užtikrinti, kad ekonomikos augimas neblogintų aplinkos būklės. Darbo grupė savo išvadas grindžia viso pasaulio aplinkos apsaugos ekspertų nuomonėmis. Jai pirmininkauja Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos pirmininkas Ashokas Khosla ir buvęs Bundestago aplinkos komiteto pirmininkas prof. Ernstas Ulrichas von Weizsäckeris.

Naudingos nuorodos

Visą ataskaitą galima rasti http://www.unep.fr/scp/rpanel/producsandmaterials.htm


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website