Navigation path

Left navigation

Additional tools

Klimato kaita. Komisija ragina pradėti faktais grindžiamas diskusijas dėl to, kokių pasekmių gali turėti perėjimas prie tikslo 30 proc. sumažinti ŠESD kiekį, jei ir kai bus užtikrinta atitiktis nustatytoms sąlygoms

European Commission - IP/10/618   26/05/2010

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/10/618

Briuselis, 2010 m. gegužės 26 d.

Klimato kaita. Komisija ragina pradėti faktais grindžiamas diskusijas dėl to, kokių pasekmių gali turėti perėjimas prie tikslo 30 proc. sumažinti ŠESD kiekį, jei ir kai bus užtikrinta atitiktis nustatytoms sąlygoms

Šiandien Europos Komisija pateikė projekto, kuriuo siekiama iki 2020 m. nebe 20, o 30 proc., palyginti su 1990 m., sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, jei bus pasiekta atitiktis tam tikroms sąlygoms, sąnaudų, naudos ir galimybių analizę. Kol kas atitiktis minėtoms sąlygoms neužtikrinama. Naujasis komunikatas grindžiamas Komisijos komunikatu dėl tarptautinių klimato derybų atnaujinimo ir Tarybos prašymu pateikti sąlyginio įsipareigojimo 30 proc. sumažinti išmetalų kiekį poveikio vertinimą. Nagrinėjamos ir priemonės, kurių imtasi siekiant daug energijos suvartojantiems sektoriams padėti spręsti anglies dioksido nutekėjimo rizikos problemas, kaip reikalaujama ŠESD taršos leidimų prekybos sistemos direktyvoje. Komunikate nurodoma, kad dėl ekonominės krizės sumažėjus ŠESD ir nukritus anglies dioksido kainai prieš dvejus metus, t. y. kai buvo peržiūrėta ŠESD taršos leidimų prekybos sistema, pateikti vertinimai nebėra tikslūs, todėl dabar pateikiama naujais duomenimis pagrįsta analizė, kaip skirtingo masto sprendimai mažinti ŠESD kiekį galėtų paskatinti modernizuoti ES ūkį, kurti naujas darbo vietas ir diegti mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Apsvarstyta, kokių pastangų reikalaujama iš pagrindinių sektorių, kad ŠESD būtų galima sumažinti daugiau negu 20, net iki 30 proc., taip pat įvertintas tų pastangų poveikis ir atitinkamos politinės priemonės. Analizuojant galimybes visapusiškai atsižvelgiama ir į viešųjų lėšų ribotumą bei ekonomikos nuosmukį.

Už klimato politiką atsakinga Europos Komisijos narė Connie Hedegaard sakė: „Ar bus koreguojamas mūsų tikslas iki 2020 m. išmetalų kiekį sumažinti 30, o ne 20 proc., yra politinis sprendimas, kurį ES lyderiai turi priimti tinkamu laiku ir tinkamomis aplinkybėmis. Žinoma, šiuo metu svarbiausias politinis uždavinys – įveikti euro krizę. Tačiau Komisija jau dabar stengiasi parengti pagrindą faktais grindžiamoms diskusijoms, numatomoms krizei pasibaigus. Priimti sprendimą dar anksti, bet tikiuosi, kad mūsų analizė paskatins valstybes narės diskutuoti apie tai, kuriuo keliu eiti.“

Tikslų sąnaudos

Nuo 2008 m. absoliučios metinės sąnaudos, reikalingos tikslui iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetalų kiekį pasiekti, sumažėjo nuo 70 iki 48 mlrd. EUR (0,32 proc. BVP). Tai lėmė keletas veiksnių: dėl sulėtėjusio ekonominio augimo sumažėjo išmetalų; dėl pabrangusios energijos padidėjo energijos vartojimo efektyvumas ir sumažėjo energijos paklausa; palyginti su 2008 m. prognozėmis, anglies dioksido kaina sumažėjo, nes ES ŠESD taršos leidimų prekybos sistemoje dėl recesijos nepanaudoti leidimai perkeliami į kitus metus. Tačiau svarbu ir tai, kad absoliučios sąnaudos sumažėjo būtent per krizę, dėl kurios įmonės prarado nemažą dalį pajėgumo pritraukti investicijas, reikalingas norint artimiausiu metu atnaujinti technologijas.

2007 m.1 ES pasiryžo iki 2020 m. 30 proc. sumažinti išmetalų kiekį, jei ir kitos ekonomiškai stiprios šalys prisiims deramus įsipareigojimus pagal visuotinį susitarimą dėl klimato kaitos. Šiuo metu skaičiuojama, kad 30 proc. tikslo sąnaudos gali būti 81 mlrd. EUR per metus iki 2020 m., t. y. 11 mlrd. EUR daugiau nei 20 proc. tikslo sąnaudos, prognozuotos prieš dvejus metus. 30 proc. tikslo sąnaudos yra 33 mlrd. EUR (0,2 proc. BVP) didesnės už šiandienines 20 proc. tikslo sąnaudas.

Mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos augimo skatinimas

Visame pasaulyje pripažįstama, kad augant tausių, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai būtų galima sukurti naujų tvarių darbo vietų ir padidinti energetinį saugumą. Didėjant visuotinei konkurencijai Europos kaip lyderės pozicija siekiant užsibrėžtų klimato tikslų gali ir susvyruoti. 20 proc. tikslas buvo laikomas svarbiausia ES ekonomikos modernizavimo varomąja jėga, bet dabar, anglies dioksido kainoms nukritus labiau, negu tikėtasi, ši paskata siekti pokyčių ir diegti inovacijas sumenko. Be to, Europa, kaip išsivysčiusių šalių grupės dalis, turi parengti savo ilgalaikius tikslus optimaliomis sąnaudomis iki 2050 m. išmetalų kiekį sumažinti 80–95 proc.

Galimybės pereiti prie 30 proc. tikslo

Komunikate išdėstomos galimybės, kaip 30 proc. tikslą būtų galima pasiekti ES ŠESD taršos leidimų prekybos sistemoje ir sektoriuose, kuriems ši sistema netaikoma. Galima būtų sumažinti aukcionuose parduodamų taršos leidimų skaičių, imtis reguliavimo priemonių siekiant skatinti energijos vartojimo efektyvumą, sumaniai naudoti fiskalines priemones, ES sanglaudos politikos finansavimą nukreipti į ekologines investicijas ir tarptautinius anglies dioksido kreditus, pripažįstamus pagal ES ŠESD taršos leidimų prekybos sistemą, geriau suderinti su aplinkosaugos tikslais.

Priemonė, kurią norėtųsi priimti net nepriklausomai nuo perėjimo prie 30 proc. tikslo, – dalį nepaskirstytų nemokamų pramonei skirtų ES ŠESD taršos leidimų skirti mažo anglies dioksido kiekio technologijų inovacijoms spartinti – taip jau yra daroma vykdant novatoriškos atsinaujinančiosios energijos ir anglies dioksido surinkimo bei saugojimo demonstracinę programą, kuriai skirta 300 mln. leidimų.

Anglies dioksido nutekėjimas

Komisija išnagrinėjo sektorių, kuriuose suvartojama daug energijos, padėtį pagal „anglies dioksido nutekėjimo riziką“ (t. y. riziką, kad gamyba iš ES gali būti perkelta į kitas šalis, kuriose nėra tokių griežtų anglies dioksido išmetimo apribojimų).

Pagrindinė analizės išvada ta, kad esamos priemonės, kuriomis siekiama išvengti anglies dioksido nutekėjimo, kaip antai nemokami taršos leidimai ir galimybė gauti tarptautinių kreditų, tebėra pagrįstos. Analizė taip pat rodo, kad numatomą sumažinti ŠESD kiekį padidinus iki 30 proc. ir toliau taikant esamas priemones anglies dioksido nutekėjimo rizika labai nepadidės, jei kitos šalys vykdys pagal Kopenhagos susitarimą prisiimtus įsipareigojimus.

Komisija ir toliau atidžiai stebės anglies dioksido nutekėjimo riziką, ypač trečiosiose valstybėse, kuriose dar netaikomos išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo priemonės. Viena iš galimų ir nuolat svarstomų priemonių yra importo susiejimas su ES ŠESD taršos leidimų prekybos sistema.

Tolesni žingsniai

Komunikatas teikiamas svarstyti ES institucijoms.

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/environment/climat/future_action_com.htm

MEMO/10/215

1 :

2007 m. kovo 8–9 d. Europos Tarybos išvados.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website