Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Skaitmeninė darbotvarkė. Komisijos ataskaitos duomenimis, Europos gerovę užtikrins investicijos į skaitmeninę ekonomiką

Commission Européenne - IP/10/571   17/05/2010

Autres langues disponibles: FR EN DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/10/571

Briuselis, 2010 m. gegužės 17 d.

Skaitmeninė darbotvarkė. Komisijos ataskaitos duomenimis, Europos gerovę užtikrins investicijos į skaitmeninę ekonomiką

Šiandien Europos Komisijos paskelbtos skaitmeninio konkurencingumo ataskaitos duomenimis, Europos skaitmeninė ekonomika stiprėja, o informacinės ir ryšių technologijos (IRT) vis daugiau naudojamos visuose ekonomikos sektoriuose ir kasdienio gyvenimo srityse. Per pastaruosius 15 metų pusę našumo prieaugio Europoje lėmė šių technologijų taikymas. Internetu reguliariai naudojasi šeši iš dešimties europiečių. Tačiau kad Europoje būtų išnaudojami visi galimi skaitmeninės ekonomikos privalumai, būtina aktyviau diegti spartesnį plačiajuostį ryšį ir užtikrinti patikimą internetą, lavinti piliečius ir skatinti diegti dar daugiau IRT inovacijų. Europos Komisija pasiūlys konkrečių šiose srityse taikytinų priemonių ir netrukus pradės įgyvendinti svarbiausią strategijos „Europa 2020“ iniciatyvą – Europos skaitmeninę darbotvarkę.

Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Komisijos narė Neelie Kroes sakė: „Europos informacinės ir ryšių technologijos turi lemiamos reikšmės ekonomikos augimui ir gerovei. Šios technologijos ir spartusis internetas keičia mūsų gyvenimą taip, kaip jį praėjusiame amžiuje pakeitė elektros energijos ir transporto tinklų plėtra. Tačiau tolesnę interneto plėtrą būtina remti, kad skaitmeninė ekonomika būtų naudinga visiems piliečiams.“

Ataskaitoje išnagrinėta naujausia IRT srities raida. Joje paaiškintos reikšmingos Europos skaitmeninės darbotvarkės sandaros ypatybės. Ši darbotvarkė – pirmoji esminė iniciatyva, kurią Europos Komisija netrukus pradės įgyvendinti pagal pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“.

Pagrindinė ekonomikos varomoji jėga

Ataskaitoje rašoma, kad IRT sektorius – viena iš pagrindinių Europos ekonomikos varomųjų jėgų. Nuo 1995 m. dėl technologijų pažangos ir investicijų į šį sektorių informacinės ir ryšių technologijos lėmė pusę našumo prieaugio Europos Sąjungoje. 2004–2007 m. duomenimis, dėl šių investicijų pastaruoju metu ėmė didėti ir kitų ekonomikos sektorių našumas. Papildoma IRT sektoriaus nauda Europos ekonomikai yra apie 600 mlrd. EUR (4,8 proc. BVP). Europos Sąjungoje šiam sektoriui skiriamas ketvirtadalis visų verslo investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose IRT nauda didesnė. Siekiant panašaus poveikio, Europoje būtina įgyvendinti struktūrines reformas ir vykdyti nuoseklią skaitmeninę darbotvarkę.

Internetu naudojasi 6 iš 10 europiečių

Europoje internetu reguliariai naudojasi maždaug 60 proc. gyventojų, o 48 proc. juo naudojasi kasdien. Šie rodikliai nedaug skiriasi nuo Jungtinių Amerikos Valstijų, kur internetu kasdien naudojasi 56 proc. gyventojų, o 65 proc. gyventojų juo naudojosi pastaruosius tris mėnesius. Tačiau ir Europos Sąjungoje (30 proc.), ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (32 proc.) internetu apskritai nėra naudojęsis beveik trečdalis gyventojų.

Yra didelių socialinių, ekonominių ir geografinių skirtumų. Ypač vyresnio amžiaus, mažiau išsilavinę ir nedaug pajamų gaunantys žmonės internetu naudojasi rečiau, todėl jų įgūdžiai menkesni. Siekiant sukurti skaitmeninę Europos visuomenę, lavinti skaitmeninių technologijų naudojimo įgūdžius būtina. Šie ES rodikliai taip pat mažai skiriasi nuo JAV rodiklių, nors vyresni amerikiečiai labiau linkę naudotis internetu (JAV juo nėra naudojęsi 46 proc. vyresnių kaip 55 metų asmenų, palyginti su 59 proc. ES). Korėjoje ir Japonijoje, priešingai, socialinių ir ekonominių grupių skirtumai ne tokie akivaizdūs.

ES – didžiausia pasaulyje plačiajuosčio ryšio rinka

2009 m. ES plačiajuosčio ryšio rinka vėl buvo didžiausia pasaulyje. Beveik ketvirtadalis ES piliečių (24,8 proc.) yra fiksuotojo plačiajuosčio ryšio abonentai. Nors ryšio sparta didėja – 80 proc. fiksuotojo plačiajuosčio ryšio linijų Europos Sąjungoje veikia sparčiau kaip 2 Mbit/s, tačiau vos 18 proc. tų linijų ryšys yra spartesnis kaip 10 Mbit/s. Tokios spartos pakanka pagrindiniams interneto naudojimo tikslams, tačiau jos neužtenka pažangesnėms taikymo sritims, pavyzdžiui, užsakomosioms televizijos transliacijoms. Strategijoje „Europa 2020“ nustatytas plataus užmojo tikslas – visiems europiečiams užtikrinti galimybę naudotis 30 Mbit/s arba spartesniu plačiajuosčiu ryšiu. Didesnei spartai pasiekti būtina pereiti prie naujos kartos prieigos tinklų. Tokių tinklų Europos Sąjungoje įdiegta gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, Korėjoje ar Japonijoje. Perėjimas prie pajėgesnio plačiajuosčio ryšio – svarbus struktūrinis uždavinys visam telekomunikacijų sektoriui.

Bendroji elektroninė rinka

Internetas svarbus ne vien Europos ekonomikos augimui užtikrinti, jis teikia milžiniškų galimybių stiprinti bendrąją rinką. Tačiau e. prekybos ir e. verslo lygis valstybėse narėse nevienodas, o tarpvalstybinių komercinių operacijų skaičius ribotas. Nors 54 proc. interneto naudotojų perka arba parduoda prekes internetu, vos 22 proc. iš jų tai atlieka kitose ES valstybėse. Jungtinėse Amerikos Valstijose, priešingai, e. prekyba yra įprastesnis dalykas – 75 proc. interneto naudotojų perka arba parduoda internetu. Vadinasi, Europoje nėra tikros bendrosios skaitmeninės rinkos, kuri yra itin svarbi skatinant Europos mažų ir vidutinių įmonių augimą ir suteikiant vartotojams daugiau galimybių rinktis prekes konkurencinga kaina.

Visa ataskaita, valstybių duomenų lentelės, susiję tyrimai ir ataskaitos paskelbti

http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/cf/itemdetail.cfm?item_id=5789

Annex

Figure 1: ICT value added in % GDP (2007)

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Source: Eurostat and IPTS-JRC

Figure 2: Contribution of ICT and non-ICT sectors to total BERD intensity (% GDP, 2007)

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Source: IPTS-JRC

Figure 3 Broadband penetration rate, January 2010

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Source: Communication Committee

Figure 4: Fixed broadband lines by speed, January 2010

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Source: Communication Committee

Figure 5: FTTx deployment in the EU, US, Japan and South Korea

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Source: Commission Services on the basis of Point Topic

Figure 6: Domestic and cross-border Internet purchases, 2009 (in % of internet users during last year)

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Source: Eurostat Community Survey on ICT Usage by Households and by Individuals

Figure 7: Trend in % regular internet users in the EU, Iceland, Norway and Croatia, 2008-2009

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Source: Eurostat Community Survey on ICT Usage by Households and by Individuals

Figure 8: Internet use as a % of population (EU27) by usage frequency

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Source: Eurostat Community Survey on ICT Usage by Households and by Individuals


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site