Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/10/566

Briuselis, 2010 m. gegužės 12 d.

Penkeri Europos kaimynystės politikos metai: labiau išplėtota prekyba, pagalba, daugiau žmonių tarpusavio ryšių

Metinėse Europos kaimynystės politikos ataskaitose dar kartą įrodoma neabejotina Europos Sąjungos teikiama nauda kaimyninėms šalims. Penkerius metus Europos Sąjunga plėtojo prekybą, pagalbą, sudarė galimybes žmonėms užmegzti daugiau tarpusavio ryšių ir daug intensyviau bendradarbiavo su kaimyninėmis šalimis, kai jos vykdė ekonomines, politines ir sektorių reformas. Mūsų partnerystė smarkiai pažengė į priekį tokiose srityse, kaip transportas, energetika, aplinka ir klimato kaita, moksliniai tyrimai, sveikata ir švietimas. Šią pažangą sustiprino tai, kad dabartinėje finansinėje programoje šiai politikai numatyta 32 % daugiau lėšų; 2013 m. metinė suma pasieks 2 mlrd. EUR.

„Europos kaimynystės politika – sėkmingos veiklos ir daugelio konkrečių praktiškai pasiektų rezultatų pavyzdys, – sakė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton. – Tačiau galime ir turėtume nuveikti dar daugiau, kad ta pasaulio dalis, kurioje gyvename mes, būtų saugesnė, stabilesnė ir turtingesnė. Globalizuotame pasaulyje mes, kaip Europos ir Viduržemio jūros regiono šalys, turime padėti viena kitai įveikti ekonomikos krizę. Turime dirbti išvien, kad įveiktume tokias naujas mūsų laikmečio grėsmes ir problemas, kaip tarptautinis terorizmas, prekyba žmonėmis ir tarpvalstybinis organizuotas nusikalstamumas. Turime bendradarbiauti, kad išspręstume tam tikrose mūsų regiono vietose vis dar egzistuojančius ginčus ir konfliktus, dėl kurių daug eilinių žmonių negali pasinaudoti globalizacijos privalumais. Norime, kad mūsų kaimynės padėtų mums užtikrinti taiką ir saugumą kitose pasaulio dalyse, kur sąlygos mažiau palankios nei pas mus. Be to, kaip Sąjunga, pagrįsta bendromis vertybėmis, norime, kad mūsų kaimynės galėtų naudotis stabilumo ir klestėjimo, susijusių su atvira ir demokratiška visuomene ir teisine valstybe, privalumais. Ši didelių užmojų darbotvarkė – pagrindinis mano prioritetas, toliau įgyvendinant Lisabonos sutartį ir kuriant Išorės veiksmų tarnybą. Mūsų Europos ir Viduržemio jūros regiono kaimynės pirmosios galės pasinaudoti aktyvesnės, nuoseklesnės ir veiksmingesnės Europos užsienio politikos privalumais.“

Už ES plėtrą ir Europos kaimynystės politiką atsakingas Komisijos narys Štefanas Füle pridūrė: „Tolesnis EKP stiprinimas – tai investavimas į pačios ES stabilumą ir gerovę – tai turi būti nurodyta ir mūsų partnerėms skirtame pasiūlyme. EKP naudinga visiems: kuo didesni mūsų partnerių reformų užmojai, tuo didesnės mūsų pastangos. Tiek rytinėse, tiek pietinėse kaimyninėse šalyse padaryta didelė pažanga įgyvendinant ekonomikos reformas. Kalbant apie ateitį, svarbiausia, kad demokratinės ir politinės reformos, kurias vykdant padaryta reali, bet apskritai lėta pažanga, būtų vykdomos sparčiau.“

2004–2009 m. Europos kaimynystės politikos rezultatai

Iki 2004 m. sudaryti dvišaliai Asociacijos susitarimai su dauguma pietinių EKP partnerių ir toliau tobulinami ryšiai su labiausiai pažengusiomis partnerėmis (pavyzdžiui, 2008 m. Marokui suteiktas aukštesnio lygio statusas – statut avancé). Atsižvelgiant į Rytų partnerystės tikslus, rytinėse kaimynėse dabartiniai Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai keičiami plataus masto Asociacijos susitarimais.

EKP taip pat siekiama tobulinti valdymą. Iš Ukrainoje neseniai vykusių prezidento rinkimų, Moldovos parlamento rinkimų antro turo ir geresnių Maroko ir Libano rinkimų kokybės matyti, kad padaryta tam tikra demokratinio proceso įgyvendinimo pažanga. Kalbant apie teisę laisvai burtis į asociacijas, mirties bausmę, žiniasklaidos laisvę, mažumų teises ir kitas žmogaus teises bei pagrindines laisves, keliose EKP šalyse padėtis pagerėjo, bet apskritai pažanga neatitiko tiek EKP, tiek veiksmų planuose nustatytų siekių. Dar daug ką reikia nuveikti, norint reformuoti teismus ir viešąjį administravimą ir veiksmingai kovoti su korupcija.

Kalbant apie judumą, 2008 m. mūsų kaimynystės regione išduota daugiau nei 2 milijonai ES Šengeno vizų. Su Ukraina ir Moldova sudaryti vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai, o su Gruzija pradėtos derybos dėl šių susitarimų. Su Moldova ir Gruzija susitarta dėl judumo partnerystės, kuria siekiama skatinti teisėtą migraciją. Vis dėl to reikia daugiau pastangų, kad būtų visiškai pasinaudota EKP teikiamomis galimybėmis, įskaitant veiksmų planus dėl bevizio režimo su Ukraina ir Moldova trumpalaikio buvimo atveju.

2004–2008 m. ES ir EKP regiono šalių prekyba augo: ES eksportas padidėjo 63 %, o importas – 91 % (2009 m. dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės šie rodikliai sumažėjo). ES pasirengusi vesti derybas dėl tvirtų ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių sukūrimo su visomis kaimyninėmis šalimis, kai tik jos bus tam pasirengusios. Siekiant didesnės ekonominės integracijos, imtasi ir kitų veiksmų, įskaitant derybas dėl įvairių sričių sektorių susitarimų: nuo žemės ūkio ir žuvininkystės produktų iki bendrosios aviacijos erdvės.

Intensyvesnį bendradarbiavimą energetikos srityje lėmė susitarimo memorandumai arba deklaracijos su Azerbaidžanu, Baltarusija, Ukraina, Egiptu, Jordanija ir Maroku. 2009 m. Ukrainai ir Moldovai su išlygomis leista prisijungti prie Energijos bendrijos sutarties, o Gruzijai suteiktas stebėtojos statusas.

2007–2013 m. ES suteikė beveik 12 mlrd. EUR Europos kaimynystės politikai įgyvendinti. Be to, ES Kaimynystės investavimo priemone, kuri remiama iš ES biudžeto ir valstybių narių biudžetų, teikiamos dotacijos, kad būtų galima lengviau gauti paskolas (daugiau nei 4,7 mlrd. EUR 2007–2009 m.) investicijoms į transporto, aplinkos, energetikos, privatųjį ir socialinį sektorius.

Pagrindiniai faktai

Europos kaimynystės politikos tikslas – didinti bendrą stabilumą, gerovę ir saugumą. Remdamasi bendru veiksmų planu, ES remia šalių partnerių įgyvendinamas reformas, kuriomis siekiama tobulinti demokratijos ir žmogaus teisių standartus, suteikti daugiau galimybių naudotis ES bendrąja rinka, gerinti aplinką ir bendradarbiavimą su Europos Sąjunga klimato kaitos, energetikos, transporto arba migracijos klausimais.

Šiandien Komisija paskelbė savo metinį „EKP paketą“, kurį sudaro: Komunikatas, kuriame apžvelgiami šios politikos rezultatai nuo 2004 m., dvylikos šalių, kurios su ES sudarė EKP veiksmų planus, 2009 m. padarytos pažangos ataskaitos ir sektorių pažangos ataskaita.

Šiuos dokumentus sudaro:

  • Komunikatas „Europos kaimynystės politikos apžvalga“ (Briuselis, 2010 m. gegužės 12 d.).

  • 2009 m. šių šalių ataskaitos: Armėnijos, Azerbaidžano, Egipto, Gruzijos, Izraelio, Jordanijos, Libano, Maroko, Moldovos, Okupuotosios Palestinos Teritorijos, Tuniso ir Ukrainos.

  • Sektorių ataskaita: http://ec.europa.eu/world/enp/documents_en.htm.

Daugiau informacijos apie EKP: http://ec.europa.eu/world/enp/index_en.htm.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website