Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/10/495

Briuselis, 2010 m. gegužės 5 d.

2010–2011 m. pavasario prognozė. ES ekonomika palaipsniui atsigauna

Komisijos pavasario prognozė patvirtina, kad ES ekonomika palaipsniui atsigauna. Numatoma, kad po didžiausio per visą ES gyvavimo laikotarpį patirto nuosmukio 2010 m. ES ekonomika augs 1 %, o 2011 m. – 1¾ %. Tai reiškia, kad, palyginti su Komisijos rudens prognoze, šių metų ekonomikos augimo rodiklis didesnis ¼ procentinio punkto, nes ES šalis teigiamai veikia pagerėjusios išorės sąlygos. Vis dėlto ekonomikos atsigavimą tebevaržo nedidelė vidaus paklausa. Prognozuojama, kad atskirose valstybėse narėse ekonomikos atsigavimo tempas bus nevienodas dėl jų pačių sąlygų ir jų vykdomos politikos. Neseniai pastebėta darbo rinkos sąlygų stabilizavimosi požymių, o nedarbas šiemet turėtų būti mažesnis, nei prognozuota anksčiau; vis dėlto nedarbo lygis ES bus artimas 10 %. Pradėtos vykdyti laikinos fiskalinės priemonės labai padėjo atkurti ES ekonomikos augimą, bet dėl jų padidėjo valdžios sektoriaus deficitas, kuris 2010 m. turėtų sudaryti 7¼ % BVP, o 2011 m. turėtų šiek tiek sumažėti.

„Šių metų ekonomikos augimo perspektyva pagerėjo, ir tai yra gera naujiena Europai. Dabar turime užtikrinti, kad augimo nesustabdytų su finansų stabilumu susijusi rizika. Tvariam augimui užtikrinti būtinos ryžtingos fiskalinio konsolidavimo pastangos ir reformos, kuriomis skatinamas našumas ir užimtumas“, – sakė už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas ES Komisijos narys Ollis Rehnas.

ES ekonomikos nuosmukis baigėsi 2009 m. trečiąjį ketvirtį daugiausia dėl krizei įveikti skirtų priemonių, kurių išimtinai imtasi laikantis Europos ekonomikos atkūrimo plano; prie to taip pat prisidėjo tam tikri kiti laikini veiksniai. Po pirminio šoktelėjimo ekonomikos augimas yra tolygesnis, palyginti su ankstesniais pakilimo laikotarpiais. Tai visiškai normalu, turint omenyje dabartinio nuosmukio išskirtinumą. Cikliški šoktelėjimai po finansų krizių paprastai nebūna tokie ryškūs, nei būtų kitomis aplinkybėmis. Kaip ir kitos išsivysčiusios šalys, ES dar kurį laiką turės spręsti krizės sukeltas problemas.

Po krizės numatomas laipsniškas augimas

Nors apskritai artimiausiu metu išlieka nedidelio augimo perspektyva, numatomas nedidelis pagerėjimas, palyginti su rudens prognoze. Taip atsitiko dėl praėjusių metų pabaigoje buvusio ryškesnio veiklos ir prekybos pakylėjimo pasaulio mastu ir dėl pagerėjusios išorės perspektyvos. ES ekonomika keliose srityse dar susidurs su sunkumais, kurie stabdys paklausos augimą. Atsigavimui greičiausiai tam tikro poveikio turės keletas laikinų veiksnių, kurie gali būti susiję su oro sąlygomis, ciklais ar vykdoma politika.

Mažėjant šiam poveikiui, numatoma, kad BVP labiau augs tik 2010 m. pabaigoje. Tai sietina su vis dar labai nedideliu pajėgumų panaudojimu, įsiskolinimo mažinimu ir didesniu nenoru rizikuoti, dėl ko yra nedaug investuojama, ir nedideliu privataus vartojimo augimu. Vartojimui augti taip pat labai trukdo silpnas darbo užmokesčio ir užimtumo kilimas, o daugelyje šalių – būsto rinkos korekcija.

Spaudimas darbo rinkai ir valstybės finansams

Nors ekonomikos krizė padarė didelį poveikį ES darbo rinkai, iš tiesų poveikis buvo mažesnis, negu manyta iš pradžių. Tai galima paaiškinti ne tik tuo, kad kai kurios valstybės narės naudojo trumpalaikes priemones ir buvo dedamos pastangos išlaikyti darbuotojus, bet ir ankstesnėmis reformomis. Neseniai ėmė rastis stabilizavimosi požymių, ir, palyginti su rudens prognoze, perspektyva yra šiek tiek geresnė. Vis dėlto numatoma, kad šiais metais dėl to, kad įprastai pokyčiai darbo rinkoje atsilieka nuo ekonomikos pokyčių, užimtumas sumažės maždaug 1 % ir ims didėti tik 2011 m. Numatoma, kad ES nedarbo lygis stabilizuosis beveik ties 10 % (t. y. bus puse procentinio punkto mažesnis už rudenį numatytą rodiklį), nors padėtis atskirose valstybėse narėse labai skiriasi.

Nuosmukis labai paveikė valstybės finansus. Dėl automatinių stabilizatorių veikimo ir diskrecinių priemonių, kurių pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą imtasi ekonomikai remti, valdžios sektoriaus deficitas nuo 2008 m. patrigubėjo. Numatoma, kad šiemet ES valdžios sektoriaus deficitas pasieks aukščiausią tašką (sieks 7¼ % BVP) ir 2011 m. šiek tiek sumažės (iki maždaug 6½ % BVP). Tai sietina su laikinų paramos priemonių nutraukimu ir ekonominės veiklos suaktyvėjimu. Numatoma, kad skolos santykis toliau didės. Ilgalaikiškiausias krizės padarinys – didelis valstybės skolos vidurkis, kuris ir toliau augs; pasibaigus dabartiniam prognozių laikotarpiui, tai dar ilgai veiks ekonomiką.

Numatoma ir toliau nedidelė infliacija

Vartotojų kainų infliacija šiek tiek šoktelėjo, palyginti su praėjusiais metais užfiksuotais labai nedideliais rodikliais. Vis dėlto dėl užsitęsusio ekonomikos sąstingio darbo užmokesčio augimas ir infliacija greičiausiai nesikeis, ir tai iš dalies atsvers numatomą prekių kainų didėjimą ir euro zonos atveju – silpnesnį eurą. Prognozuojama, kad šiais ir ateinančiais metais SVKI infliacija ES vidutiniškai sieks 1¾ % (euro zonoje – atitinkamai ½ % ir 1¾ %).

Padėtis tebėra labai neaiški, o rizika – iš esmės subalansuota

Su ES ekonomikos atsigavimu susijusi padėtis tebėra labai neaiški, ir tai rodo, pvz., vyriausybės obligacijų rinkose neseniai atsiradusi įtampa. Prognozė taip pat nėra aiški – numatoma tik iš esmės subalansuota rizika. Po nuosmukio ir finansų krizės ekonomikai pradedant atsigauti, lemiamą reikšmę turi finansų rinkų patikimumas, o jį dar reikia tvirtai atkurti. Be to, Europos ekonomikos augimo perspektyvos gali priklausyti nuo vėl didėjančio pasaulinio disbalanso.

Nepaisant akivaizdžių stabilizavimosi požymių, numatoma, kad darbo rinka bus vangi. Šios srities pokyčiai bus labai svarbūs ES ekonomikos atsigavimo procesui ir gali lemti tiek prastesnius, tiek geresnius rodiklius, kartu atsižvelgiant į politikos priemonių veiksmingumą. Kita vertus, didesnį negu šiuo metu numatoma ES ekonomikos augimą gali paskatinti besiformuojančios ekonomikos šalių ūkio augimas ir savo ruožtu atsigaunanti prekyba. Pastaruoju metu stebimas pasitikėjimo augimas (ypač gamybos sektoriuje) reiškia, kad artimuoju laikotarpiu galimi geresni rezultatai. Sėkmingai užbaigus finansinės paramos Graikijai operaciją, galima tikėtis didesnio investuotojų ir vartotojų pasitikėjimo. Su infliacijos perspektyva sietina rizika taip pat yra iš esmės subalansuota.

Žr. toliau pateiktas lenteles ir visą prognozės dokumentą

http://ec.europa.eu/economy_finance/eu/forecasts/2010_spring_forecast_en.htm.

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website