Navigation path

Left navigation

Additional tools

Komisija skatins vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas – tuo tikslu paprastinama ES dotacijų administravimo ir paraiškų teikimo tvarka

European Commission - IP/10/472   29/04/2010

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/10/472

Briuselis, 2010 m. balandžio 29 d.

Komisija skatins vykdyti mokslinius tyrimus ir diegti inovacijas – tuo tikslu paprastinama ES dotacijų administravimo ir paraiškų teikimo tvarka

Europos Komisija ketina supaprastinti dalyvavimo ES finansuojamuose mokslinių tyrimų projektuose tvarką. Taip siekiama užtikrinti, kad dalyvavimas taptų skaidresnis ir patrauklesnis geriausiems Europos ir kitų regionų tyrėjams ir inovacijas diegiančioms bendrovėms. Europos mokslinių tyrimų reikšmė labai didelė ir įgyvendinant ES strategiją „Europa 2020“, nes reikia užtikrinti tvarų ekonomikos atkūrimą, ieškoti naujų ekonominio augimo šaltinių ir spręsti dėl krizės susidariusias užimtumo problemas. Komisija ne tik pateikė paprastinimo pasiūlymų, bet ir sudarė nepriklausomų ekspertų grupę, kuriai pavesta peržiūrėti visus šiuo metu įgyvendinamos Septintosios bendrosios programos aspektus.

Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn sakė: „Savo pasiūlymais siekiame kuo labiau sumažinti su Europos mokslinių tyrimų programomis susijusią administracinę naštą. Turime pritraukti geriausius tyrėjus ir pažangiausias bendroves ir sudaryti jiems sąlygas visą dėmesį skirti rezultatams, o ne biurokratiniams reikalams. Taip sustiprinsime Europos ekonomiką ir pagerinsime gyvenimo kokybę. Ypač svarbu į šią veiklą įtraukti mažas ir vidutines įmones. Manau, kad tai įmanoma įgyvendinti nesusilpninant finansų kontrolės. Siekdami šio tikslo prašome ir kitų ES institucijų paramos.“

Už biudžetą atsakingas Komisijos narys Janusz Lewandowski pridūrė: „Kitą mėnesį Komisija pateiks Finansinio reglamento peržiūrą, kurioje planai supaprastinti mokslinių tyrimų finansavimo tvarką bus pagrįsti konkrečiais teisiniais pasiūlymais, naudingais ir daugelyje kitų politikos sričių. Kad potencialius ES lėšų gavėjus, pavyzdžiui, mažas ir vidutines įmones arba nevyriausybines organizacijas, paskatintume teikti finansavimo paraiškas, turime supaprastinti galiojančias taisykles. Tai padarius ES biudžetas taps prieinamesnis ir piliečiams, ir verslui.“

Pagal pirmąją Komisijos pasiūlytą kryptį numatytus patobulinimus bus galima atlikti vadovaujantis esama teisine ir reguliavimo sistema, o kai kurie patobulinimai jau įgyvendinami. Jais siekiama tobulinti IT sistemas, nuosekliau taikyti taisykles (visų pirma audito) ir gerinti kvietimų teikti pasiūlymus, pagal kuriuos organizacijos varžosi dėl finansavimo, struktūrą ir turinį.

Kad būtų galima įgyvendinti pagal antrąją kryptį numatytus pokyčius (pavyzdžiui, plačiau diegti vidutinių sąnaudų metodiką, kurią taikant nebereiktų gaišti laiko ir atskirai atsiskaityti už kiekvieną projekto išlaidų eilutę), teks keisti esamas finansines taisykles – tai leis iš esmės supaprastinti tvarką, bet kartu išlaikyti veiksmingą kontrolę. Be to, Komisija siekia, kad įgyvendinant projektus ES finansavimui būtų galima taikyti tuos pačius apskaitos metodus, kurie taikomi nacionaliniam mokslinių tyrimų finansavimui. Kad šie pasiūlymai galėtų būti įgyvendinti, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų priimti sprendimą.

Trečioji numatomų pokyčių kryptis bus aktuali įgyvendinant būsimas mokslinių tyrimų bendrąsias programas. Be kita ko, siūloma pereiti prie finansavimo pagal rezultatus sistemos, pagal kurią būtų skiriamos vienkartinės išmokos konkrečioms mokslinėms užduotims atlikti, o naudos gavėjai turėtų ne atsiskaityti už kiekvieną išlaidų eilutę, o pademonstruoti veiksmingo ir produktyvaus darbo rezultatus.

Neseniai Komisija inicijavo tarpinį Septintosios bendrosios programos vertinimą. Nepriklausomų ekspertų grupei, kuriai pirmininkauja p. Rolfas Annerbergas, pavesta atlikti šią peržiūrą ir ateinantį rudenį pateikti ataskaitą.

R. Annerbergas yra Švedijos aplinkos, žemės ūkio mokslų ir erdvinio planavimo tyrimų tarybos („Formas“) generalinis direktorius. Ekspertų grupei priskirtos įvairios funkcijos, susijusios su veiklos, numatytos pagal Bendrąją programą, organizavimu, vykdymu ir poveikiu.

Bendrosios aplinkybės

Septintoji bendroji programa labai sudomino mokslinių tyrimų bendruomenę – nuo 2007 m. pateikta 33 tūkst. pasiūlymų, finansuota beveik 7 tūkst. projektų. Programoje dalyvauja kone visi Europos universitetai.

Keletas konkrečių tvarkos paprastinimo priemonių jau įgyvendinta Septintosios bendrosios programos kūrimo ir jos vykdymo etapuose.

Pavyzdžiui, programoje numatytas naujas garantijų fondas ir vienkartinės registracijos sistema, o tai reiškia, kad įvairiems projektams finansavimo paraiškas teikiančios organizacijos duomenis turės įvesti tik kartą per keletą metų. Aštuoni iš dešimties Septintosios bendrosios programos dalyvių yra atleisti nuo ex-ante finansinio pajėgumo patikrų, o trims iš keturių dalyvių nereikia pateikti finansinių pažymų patvirtinimų, kurie būtini reguliariai prašant padengti sąnaudas.

2007 m. Komisija įsteigė dvi naujas vykdomąsias įstaigas – Mokslinių tyrimų vykdomąją įstaigą (REA) ir Mokslinių tyrimų tarybos vykdomąją įstaigą (ERC-EA). Europos mokslinių tyrimų taryba – svarbiausia Septintosios bendrosios programos vykdytoja, atsakinga už dotacijų skyrimą tiek pradedančių, tiek patyrusių tyrėjų vadovaujamiems projektams, nereikalaujant į tuos projektus įtraukti tarpvalstybinius konsorciumus.

Nuoroda į visą komunikato tekstą

http://ec.europa.eu/research/fp7/index_en.cfm?pg=documents

Daugiau informacijos apie komunikatą, anksčiau taikytas priemones ir Septintosios bendrosios programos peržiūrą rasite MEMO/10/156


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website