Navigation path

Left navigation

Additional tools

Klimato kaita. Europos Komisija išdėsto tarptautinių veiksmų suaktyvinimo po Kopenhagos konferencijos strategiją

European Commission - IP/10/255   09/03/2010

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/10/255

2010 m. kovo 9 d., Briuselis

Klimato kaita. Europos Komisija išdėsto tarptautinių veiksmų suaktyvinimo po Kopenhagos konferencijos strategiją

Šiandien Europos Komisija išdėstė strategiją, skirtą užtikrinti, kad visame pasaulyje būtų aktyviai tęsi ama kova su klimato kaita. Komunikate siūloma Europos Sąjungai nedelsiant pradėti įgyvendinti gruodžio mėn. priimtą Kopenhagos susitarimą, visų pirma skirti skubią finansinę paramą besivystančioms šalims. Be to, ES turėtų toliau raginti pasaulio šalis sudaryti tvirtą ir teisiškai privalomą visuotinį susitarimą, pagal kurį visos šalys turėtų imtis konkrečių kovos su klimato kaita veiksmų. Todėl Kopenhagos susitarimą reikės įtraukti į JT derybas ir šalinti Kioto protokolo trūkumus. Siekdama užtikrinti paramą JT deryboms, ES visų pirma turės aktyviai bendradarbiauti su partneriais. Tuo tikslu Komisija glaudžiai bendradarbiaus su Taryba, jai padės ir Europos Parlamentas.

Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „Komisija yra pasiryžusi siekti, kad visame pasaulyje būtų aktyviai tęsiama kova su klimato kaita. Šiandien paskelbtame komunikate išdėstoma aiški tolimesnių veiksmų, kurių reikia imtis, kad suaktyvėtų tarptautinės derybos ir į kovą su klimato kaita įsitrauktų mūsų partneriai, strategija. Būsimą Europos Vadovų Tarybą paraginsiu pritarti šiai strategijai, kuri bus toliau plėtojama atsižvelgiant į Komisijos narės C. Hedegaard konsultacijas su pagrindiniais tarptautiniais partneriais."

Už veiksmus klimato srityje atsakinga Komisijos narė Connie Hedegaard sakė: Klimato kaitą galima apriboti tik jei visi didieji teršėjai imsis priemonių. Aš iš tiesų labai noriu, kad Meksikoje pavyktų dėl visko susitarti, tačiau iš labiausiai teršiančių valstybių sostinių mus pasiekiančios žinios daug vilčių neteikia. Per Kopenhagos konferenciją pasaulis turėjo puikią progą, tačiau ja pasinaudojome tik iš dalies. Dabar turime nenuleisti rankų ir dėti visas pastangas, kad Kankune būtų pasiekta konkrečių ir apčiuopiamų rezultatų, o ne vėliau kaip per susitikimą Pietų Afrikoje būtų susitarta dėl teisinės formos. Kopenhagoje žengtas žingsnis į priekį . Nors Kopenhagos susitarimas neatitiko Europos tikslų, pasinaudodama tuo, kad visame pasaulyje parama šiam susitarimui auga, ES turi progą toliau ją skatinti ir nukreipti į konkrečius veiksmus. Europos pavyzdys bus įtikimiausias, jei imsimės ryžtingų ir konkrečių priemonių, kad taptume aktyviausiai su klimato kaita kovojančiu pasaulio regionu, ir taip padidinsime energijos tiekimo saugumą, paskatinsime tausesnį ekonomikos augimą ir sukursime naujų darbo vietų.“

Derybų gairės

Komunikate pasiūlytas JT derybų proceso, kuris bus atnaujintas balandžio mėn., gairės. Kopenhagos susitarimas nebuvo oficialiai priimtas kaip JT sprendimas, todėl jo politines rekomendacijas reikia integruoti į JT derybinius tekstus, kurių pagrindu rengiamas būsimas visuotinis klimato kaitos susitarimas. Teisiškai privalomą visuotinį susitarimą ES būtų pasirengusi sudaryti JT klimato kaitos konferencijoje Kankune (Meksika), vyksiančioje šių metų pabaigoje, tačiau Komisija pripažįsta, kad dėl šalių nesutarimų tokio susitarimo sudarymą gali tekti nukelti į 2011 m. ES jau pasiruošusi, bet visas pasaulis galbūt dar ne, todėl turime siekti tikslo palaipsniui.

Kopenhagos susitarimas

Kopenhagos susitarimas – ta i žingsnis link ES tikslo sudaryti teisiškai privalomą visuotinį klimato kaitos susitarimą, kuris turėtų įsigalioti 2013 m., kai baigsis pirmasis įsipareigojimų pagal Kioto protokolą laikotarpis. Susitarime pritariama pagrindiniam ES siekiui, kad dėl visuotinio atšilimo temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, ir taip būtų išvengta didžiausių klimato kaitos padarinių.

Šiuo metu pramoninės valstybės ir besivystančios šalys, drauge išmetančios 80 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susitarime yra nurodžiusios savo išmetamųjų teršalų sumažinimo tikslus ar veiksmus. Tai rodo, kad dauguma šalių yra pasiryžusios aktyviau kovoti su klimato kaita.

Aplinkosaugos tikslų laikymasis

Per tarptautines derybas turi būti užtikrinta, kad būsimas visuotinis susitarimas būtų labai gerai suderintas su aplinkosaugos tikslais ir juo būtų užtikrinta, kad atmosferos temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 °C. Kioto protokolas išlieka JT proceso pagrindas, tačiau būtina spręsti riboto protokolą pasirašiusių šalių skaičiaus klausimą ir šalinti didelius jo trūkumus. Nepašalinus šių trūkumų, tarp kurių paminėtinos su miškininkyste siejamų išmetamųjų teršalų apskaitos taisyklės ir nacionalinių 2008-2012 m. taršos leidimų pertekliaus administravimas, kiltų pavojus, kad dabartinių pramoninių valstybių išmetamųjų teršalų mažinimo įsipareigojimų nauda bus menka.

ES pavyzdys

Komisija yra įsitikinusi, kad ES turi parodyti pavyzdį ir pagal kovo 3 d. pasiūlytą 2020 m. ES strategiją (žr. IP/10/225 ) imtis konkrečių priemonių siekdama tapti aktyviausiai su klimato kaita kovojančiu pasaulio regionu. ES yra įsipareigojusi iki 2020 m. išmetamųjų teršalų sumažinti 20 %, palyginti su 1990 m., ir šį savo įsipareigojimą padidinti iki 30 %, jei kitos didelės pramoninės šalys sutiktų prisidėti prie šių pastangų. Prieš birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimą Komisija išnagrinės, kokių konkrečių politinių priemonių būtų galima imtis, kad išmetamųjų teršalų būtų sumažinta 30 %. Vėliau Komisija išdėstys, kaip ES iki 2050 m. galėtų tapti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomika. Kaip numatyta 2020 m. ES strategijoje, mūsų tikslas – protingi sprendimai, t. y. sprendimai, kurie būtų ne tik naudingi aplinkai, bet ir padėtų užsitikrinti saugesnės energijos tiekimą, taip pat sukurti daugiau darbo vietų.

Skubi finansinė parama

Komisija siūlo, kad ES pradėtų įgyvendinti Kopenhagos susitarimą. Labai svarbu, kad ES nedelsdama įvykdytų savo įsipareigojimą 2010–2012 m. kasmet skirti 2,4 mlrd. EUR skubią finansinę paramą besivystančioms šalims, nes nuo to priklauso ir pasitikėjimas ES, ir paramą gaunančių šalių gebėjimas kovoti su klimato kaita. Komisija yra pasirengusi užtikrinti, kad ES parama būtų gerai koordinuojama.

Pažanga kuriant anglies dioksido rinkas

Komunikate pabrėžiama, kad ES turi toliau siekti pažangos kuriant tarptautinę anglies dioksido rinką, būtiną investicijoms į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas paskatinti ir pasaulio išmetamųjų teršalų kiekį mažinti mažesnėmis sąnaudomis. Anglies dioksido rinka taip pat gali padėti užtikrinti, kad dideli finansiniai srautai būtų nukreipti į besivystančias šalis.

Aktyvesnis bendradarbiavimas

ES turėtų siekti aktyvesnio bendradarbiavimo ir taip kurti pasitikėjimą, kad visuotinį susitarimą pasiekti įmanoma, taip pat išnagrinėti, kokių konkrečių praktinių sprendimų būtų galima priimti Kankune. Šią aktyvesnio bendradarbiavimo veiklą Komisija vykdys palaikydama glaudžius ryšius su Taryba ir Tarybai pirmininkaujančia šalimi. Ji taip pat skatintų Europos Parlamentą ir jam padėtų šioje srityje aktyviai bendrauti su pagrindinių valstybių partnerių parlamentarais.

Daugiau informacijos :

http://ec.europa.eu/environment/climat/future_action_com.htm


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website