Navigation path

Left navigation

Additional tools

Europos Komisija pradeda viešas diskusijas , kaip reikėtų apsaugoti Europos miškus nuo klimato kaitos poveikio

European Commission - IP/10/207   01/03/2010

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/10/ 207

Briuselis, 2010 m. kovo 1 d.

Europos Komisija pradeda viešas diskusijas , kaip reikėtų apsaugoti Europos miškus nuo klimato kaitos poveikio

Šiandien Komisija priėmė žaliąją knygą, kurioje išdėstyti Europos Sąjungos miškų apsaugos ir informavimo apie miškų išteklius ir jų būklę metodo variantai. Komisija, remdamasi visuomenės, valstybių narių, ES institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių nuomone apie žaliąją knygą, nuspręs, ar reikėtų papildomų veiksmų ES lygmeniu.

Už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Potočnikas sakė: „Europos miškai – brangus išteklius, kuris turi būti apsaugotas nuo žalingo klimato kaitos poveikio ir biologinės įvairovės nykimo. Miškai atlieka įvairias socialines, ekonomines ir aplinkosaugos funkcijas, o tai reiškia, kad rizikuojama daug kuo. Turime išsiaiškinti, kokią vertę nacionalinėms pastangoms galėtų suteikti Europos lygmeniu vykdomi veiksmai siekiant apsaugoti miškus ir turėti patikimą, susietą ir naują informaciją apie juos.“

Už klimato kaitos srit ies veiksmus atsakinga Komisijos narė Connie Hedegaard sakė: „ Kadangi miškai sugeria didelę anglies dioksido dalį, jiems teks svarbiausias vaidmuo siekiant, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 2°C. Įgyvendinant ES klimato strategiją svarbu, kad Europos miškai galėtų toliau atlikti visas funkcijas. Visapusiškai pritariu šiai laiku pradėtai diskusijų iniciatyvai. Atsižvelgdami į gautą nuomonę, galėsime sukurti veiksmingą ES klimato ir miškų srities politiką.“

Žaliosios knygos turinys ir tikslai

Žaliojoje knygoje 1 nurodyti pagrindiniai Europos miškams iškilę uždaviniai. Joje pristatomos veikiančios miškų informacijos sistemos ir miškų apsaugos priemonės, taip pat keliama daug klausimų dėl būsimų politikos variantų tobulinimo. Žalioji knyga – tai iš dalies vykdomas Komisijos 2009 m. balandžio mėn. priimtos Baltosios knygos dėl prisitaikymo prie klimato kaitos 2 atnaujinimas.

Kadangi miškų politika pirmiausia yra valstybių narių kompetencija, diskusijose daugiausiai dėmesio turėtų būti skiriama tam, kokį poveikį klimato kaita turi Europos miškų valdymui ir apsaugai, ir kaip ES politiką reikėtų keisti, kad ji turėtų veiksmingesnį poveikį valstybių narių vykdomoms iniciatyvoms.

Miškai ir klimato kaita

Miškai atlieka daugelį susijusių socialinių, ekonominių ir aplinkos augos funkcijų. Miškai – pramonės ir atsinaujinančiosios energijos sektoriaus darbo vietų, pajamų ir žaliavų šaltinis. Jie apsaugo dirvožemį, žmonių gyvenamas vietoves ir infrastruktūrą, reguliuoja gėlo vandens išteklius ir padeda išsaugoti biologinę įvairovę. Kalbant apie klimatą, augantys miškai yra anglies dioksido (CO 2 ), kuris yra pagrindinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų rūšis, kaupimo vieta, tačiau kertami, deginami ar audrų ir kenkėjų naikinami miškai tampa pagrindiniu šių dujų šaltiniu. Miškai taip pat yra vietos ir regiono oro sąlygų reguliavimo priemonė.

Miškai ir kitos miškingos vietovės sudaro apie 176 mln. ha ES ploto, arba daugiau kaip 42 % jos sausumos ploto. ES miškai per paskutinius 60 metų nuolat plėtėsi ir šiandien jie sudaro 5 % pasaulio miškų ploto. Daugelyje ES miškų padaugėjo medžių ir jų sukaupto anglies dioksido kiekis, taigi, jie pašalina iš atmosferos daugiau CO 2. . Tačiau, remiantis naujausia informacija, pasaulyje (daugiausia besivystančiose šalyse) dėl naikinamų miškų ir kitokių žemės naudojimo pasikeitimų išskiriama apie 12–15 % pasaulinio CO 2 kiekio.

Per paskutinį šimtmetį vidutinė temperatūra Europoje padidėjo beveik 1°C, o pagal optimistiškiausią scenarijų iki 2100 m. ji padidės 2°C. Ekosistemos nesugeba prisitaikyti prie žmogaus veiklos sukeltos greitos klimato kaitos. Todėl pakis ištisų regionų tinkamumas tam tikrų tipų miškams ir tai sukels natūralaus medžių rūšių pasiskirstymo ir dabartinių medynų augimo pokyčius. Be to, tikėtina, kad ekstremalūs įvykiai (audros, miškų gaisrai, sausros, karštymetis) taps daug dažnesni ir (arba) intensyvesni ir dar pablogins miškų padėtį.

Paskesni žingsniai

Viešos konsultacijos dėl žaliosios knygos vyks 2010 m. kovo mėn. 1 d. – liepos mėn. 31 d. interneto svetainėje Y our Voice in Europe ( http://ec.europa.eu/yourvoice ). Per konsultacijų laikotarpiu organizuotą žaliąją savaitę Komisija birželio 3 d. pakvies suinteresuotuosius asmenis į seminarą ir susitikimą Briuselyje. Žalioji knyga bus aptariama miškų apsaugos konferencijoje, kurią balandžio mėn. 6–7 d. Valsaine, Ispanijoje, organizuos Europos Sąjungai pirmininkaujanti Ispanijos vyriausybė.

Komisija paskelbs per diskusijas išsakytas mintis Europos interneto svetainėje ir pakomentuos svarbiausius konsultacijų rezultatus.

1 :

COM (2010) xx. Žalioji knyga „Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos. Miškų rengimas klimato kaitai“.

2 :

COM (2009) 147. „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website