Navigation path

Left navigation

Additional tools

Skaitmeninė darbotvarkė. Plačiajuostis ryšys spartėja, tačiau Europa dar turi daug nuveikti

European Commission - IP/10/1602   25/11/2010

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/10/1602

Briuselis, 2010 m. lapkričio 25 d.

Skaitmeninė darbotvarkė. Plačiajuostis ryšys spartėja, tačiau Europa dar turi daug nuveikti

Remiantis šiandien Europos Komisijos paskelbtais statistiniais duomenimis, plačiajuostis ryšys Europoje yra gerokai spartesnis nei prieš metus. 2010 m. liepą 29 proc. ES plačiajuosčio ryšio linijų sparta buvo bent 10 megabitų per sekundę (Mbps) (prieš metus tokių linijų buvo 15 proc.). Plačiajuosčio ryšio skverbtis ES ir toliau didėja – 100 piliečių tenka 25,6 tokių paslaugų abonemento (prieš metus buvo 23,9). Per metus gerokai – 45 proc. – padidėjo ir judriojo plačiajuosčio ryšio skverbtis – dabar 100 piliečių tenka 6 judriojo plačiajuosčio ryšio skirtosios prieigos prietaisai (usb atmintinės arba saugumo raktai). Tačiau ES turės dar daug nuveikti, kad pasiektų Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytus tikslus iki 2013 m. kiekvienam europiečiui užtikrinti galimybę naudotis bazinio plačiajuosčio ryšio prieiga, o iki 2020 m. – sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio prieiga (žr. IP/10/581, MEMO/10/199 ir MEMO/10/200). 2010 m. rugsėjį Komisija pristatė priemones, kuriomis siekiama palengvinti sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio diegimą ir plėtojimą ES (žr. IP/10/1142).

Už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Spartusis plačiajuostis ryšys – tai skaitmeninis deguonis, būtinas Europos klestėjimui ir gerovei. Skverbtis ir teikiamo ryšio sparta didėja, tačiau privalome dėti dar daugiau pastangų, kad pasiektume pačių nustatytus itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtojimo tikslus. Visų pirma reikia, kad būtų nedelsiant pritarta mūsų pasiūlymui radijo dažnių spektrą skirti judriajam plačiajuosčiam ryšiui, kurio paklausa didėja itin sparčiai.“

2010 m. liepą beveik trečdalio ES plačiajuosčio ryšio linijų sparta buvo didesnė nei 10 Mbps (2009 m. liepą tokių linijų buvo 15 proc.). Kai duomenų perdavimo sparta didesnė, vartotojai paprastai gali rinktis daugiau ir geresnių paslaugų už mažesnę kainą (už megabitą). 5 proc. ES linijų vidutinė sparta siekia arba viršija 30 Mbps (100 Mbps ar dar didesnės spartos linijų yra tik 0,5 proc.).

Norint teikti naujas pramogų ir verslo paslaugas, pavyzdžiui, raiškiosios televizijos ar vaizdo konferencijų, ir prilygti tokioms pasaulyje pirmaujančioms šalims kaip Pietų Korėja ir Japonija, Europoje interneto prieiga turi būti gerokai spartesnė nei dabar įprastai užtikrinama. Skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti tikslai, kad 2020 m. visi galėtų naudotis bent 30 Mbps spartos ryšiu, o pusė Europos namų ūkių būtų užsisakę didesnės kaip 100 Mbps spartos ryšio paslaugas.

Nauji statistiniai duomenys taip pat rodo, kad nuo 2009 m. liepos iki 2010 m. liepos plačiajuosčio ryšio linijų ES padaugėjo 8 proc. (vis dėlto augimas buvo lėtesnis nei prieš metus – tada tokių linijų pagausėjo 11 proc.). 2010 m. liepą ES buvo maždaug 128 mln. fiksuotojo plačiajuosčio ryšio linijų, iš kurių 9 mln. nutiesta nuo 2009 m. liepos. ES yra maždaug 220 mln. namų ūkių.

Pagal plačiajuosčio ryšio skverbtį pasaulyje ir toliau pirmauja Nyderlandai ir Danija (100 piliečių tenka beveik 40 tokių linijų, taigi tokiu ryšiu naudojasi beveik 80 proc. namų ūkių). Tačiau labiau išsivysčiusiose rinkose artėdamas prie aukščiausio taško augimo tempas lėtėja (pirmaujančiose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Suomijoje ir Švedijoje, fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skverbties rodikliai iš tiesų mažėja – tikriausiai dėl to, kad nuo fiksuotojo plačiajuosčio ryšio pereinama prie judriojo).

Devyniose ES valstybėse (Belgijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje ir Vokietijoje) plačiajuosčio ryšio skverbties lygis yra aukštesnis nei Jungtinėse Amerikos Valstijose (remiantis OECD 2010 m. gegužės statistiniais duomenimis, JAV 100 gyventojų tenka 26,4 tokių paslaugų abonemento). Didžiausią pažangą praėjusiais metais padarė Graikija ir Čekija (vertinant kiekvienam gyventojui tenkantį augimą).

Labiausiai paplitusi plačiajuosčio ryšio prieigos technologija Europoje tebėra skaitmeninė abonento linija (DSL) – tokių linijų yra 100 mln., tačiau šios technologijos rinkos dalis mažėja, nes imama plačiau naudoti spartesnę šviesolaidinę architektūrą ir kabelius, kuriuose įdiegta Docsis 3.0 (kabelių tinklų plėtotė, dėl kurios galima itin sparti prieiga prie interneto). Šviesolaidinių ryšio linijų iki galutinio paslaugų gavėjo (angl. Fibre-to-the-home, FTTH) skaičius nuo 2009 m. liepos iki 2010 m. liepos padidėjo 40 proc., tačiau šiuo metu tokios linijos sudaro vos 1,7 proc. visų Europos linijų ir yra naudojamos tik keliose šalyse (daugiausia Švedijoje – ten 24 proc. plačiajuosčio ryšio linijų yra FTTH linijos).

Sparti judriojo plačiajuosčio ryšio plėtra

Judriojo plačiajuosčio ryšio prieiga (pvz., nešiojamiesiems kompiuteriams skirti saugumo raktai) populiarėja daugelyje valstybių narių, ypač Suomijoje (100 piliečių tenka 21,5 judriojo plačiajuosčio ryšio skirtosios prieigos linijos, kuriai naudojamos usb atmintinės, duomenų perdavimo kortelės ir (arba) saugumo raktai), Austrijoje (16,7), Švedijoje (14), Danijoje (13,4) ir Portugalijoje (12,1). Nuo 2009 m. liepos Europos judriojo plačiajuosčio ryšio skverbties rodiklis padidėjo 45 proc. ir dabar yra 6 proc.

Vidutinė rinkoje įsitvirtinusių telekomunikacijų operatorių rinkos dalis ES šiek tiek sumažėjo – iki maždaug 44 proc. (didžiausią rinkos dalį tokie operatoriai užima Kipre – 76 proc., Suomijoje – 68 proc. ir Liuksemburge – 66 proc., o mažiausi rodikliai yra Rumunijoje ir Jungtinėje Karalystėje – po 28 proc. ir Bulgarijoje – 32 proc.). Tačiau rinkoje įsitvirtinusių operatorių įtaka plačiajuosčio ryšio rinkoms (įskaitant didmeninių linijų perpardavimą) struktūriškai mažėja ir užleidžia vietą infrastruktūra grindžiamai konkurencijai (iš esmės dėl atsietos prieigos prie vietinių linijų, nes taip suteikiama galimybė tinklu naudotis trečiosioms šalims). Visiškai atsietos prieigos vietinės linijos ir iš dalies atsietos prieigos linijos sudaro 74,8 proc. alternatyvių operatorių skaitmeninių abonento linijų (DSL) (prieš metus tokių linijų buvo 71,4 proc.). Atsietos prieigos vietinių linijų daugėja (nors ir lėčiau nei pernai), o perparduodamų linijų (tai yra mažai investicijų reikalaujanti galimybė į rinką patekti naujiems dalyviams) mažėja – nuo 10,6 proc. 2009 m. tokių DSL linijų sumažėjo iki 8,9 proc. Nauji telekomunikacijų rinkos dalyviai investavo vis daugiau, o tai padėjo sukurti konkurencingesnę plačiajuosčio ryšio rinką.

2010 m. rugsėjį pateiktą plačiajuosčio ryšio dokumentų rinkinį sudaro Komisijos rekomendacija dėl reguliuojamos prieigos prie naujos kartos prieigos tinklų, kuria tinkamai suderinamas poreikis skatinti investicijas ir būtinybė išsaugoti konkurenciją (žr. MEMO/10/424); Sprendimo, kuriuo nustatoma Radijo spektro politikos programa, siekiant užtikrinti, inter alia, kad spektras būtų prieinamas belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms, pasiūlymas (žr. MEMO/10/425); ir Komunikatas dėl plačiajuosčio ryšio, kuriame aptariami investicijų skatinimo klausimai (žr. MEMO/10/427).

Ataskaitą galima rasti čia.

Priedas

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website