Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/10/1527

Briuselis, 2010 m. lapkričio 18 d.

Komisija pateikia būsimos bendros žemės ūkio politikos po 2013 m. planą

Šiandien Europos Komisija paskelbė komunikatą „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“. Reforma siekiama, kad Europos žemės ūkio sektorius taptų dinamiškesnis ir konkurencingesnis ir kad jis aktyviau prisidėtų įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ viziją skatinti tvarų, pažangų ir integracinį augimą. Komunikate išdėstomi trys tolesnių reformos etapų variantai. Po to, kai šios mintys bus apsvarstytos, 2011 m. viduryje Komisija pateiks oficialius teisės aktų pasiūlymus.

Šiandien pristatydamas šį komunikatą už ES Žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Dacianas Cioloşas pabrėžė, jog labai svarbu, kad BŽŪP taptų „ekologiškesnė, sąžiningesnė, našesnė ir veiksmingesnė“, ‑ ir pridūrė: „BŽŪP skirta ne tik ūkininkams – ji skirta ir vartotojams bei mokesčių mokėtojams, t. y. visiems ES piliečiams. Todėl svarbu siekti, kad politika būtų suprantamesnė plačiajai visuomenei ir kad ūkininkų visuomenei teikiama nauda taptų akivaizdesnė. Turi būti užtikrintas ne tik ekonominis Europos žemės ūkio konkurencingumas, bet ir jo aplinkosaugos konkurencingumas.“

Anksčiau šiais metais Komisija surengė viešas diskusijas ir didelę konferenciją apie BŽŪP ateitį. Didžioji diskusijų dalyvių dauguma apibrėžė tokius tris pagrindinius BŽŪP uždavinius:

  • perspektyvi maisto gamyba (augant maisto poreikiui pasaulyje, vykstant ekonomikos krizei ir labai svyruojant rinkai tiekti pakankamai saugaus maisto ir taip prisidėti prie aprūpinimo maistu užtikrinimo);

  • tausus gamtos išteklių valdymas ir indėlis į klimato kaitos mažinimą (dažnai ūkininkai pirmenybę turi teikti aplinkos išsaugojimui, o ne savo ekonominiams interesams, tačiau tokių išlaidų rinka neatlygina);

  • teritorinės pusiausvyros ir kaimo vietovių įvairovės išlaikymas (žemės ūkis išlieka svarbi ekonominė ir socialinė kaimo vietovių varomoji jėga, taip pat svarbus veiksnys siekiant išlaikyti gyvybingą kaimą).

Komunikate svarstoma, kokios priemonės geriausiai tiktų šiems uždaviniams įgyvendinti. Visų pirma, jame pabrėžiama, kad teikiant tiesiogines išmokas svarbu perskirstyti, perplanuoti ir tikslingiau skirti paramą remiantis objektyviais, sąžiningais ir mokesčių mokėtojams suprantamais kriterijais. Be to, nauji paramos skyrimo kriterijai turėtų būti ir ekonominiai (su pajamų rėmimu susijęs tiesioginių išmokų aspektas), ir ekologiniai (atsižvelgiama į ūkininkų teikiamą naudą visuomenei); be to, parama turėtų būti tikslingiau skiriama aktyviems ūkininkams. Sąžiningesnis lėšų paskirstymas turėtų būti pagrįstas tiek ekonomiškai, tiek politiškai, be to, turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kad būtų išvengta didelių trikdžių.

Vienas iš galimų būdų – skirti bazinę pajamų rėmimo išmoką (parama galėtų būti tokia pati visame regione, tačiau ne visoje ES, ir būtų nustatoma remiantis naujais kriterijais; be to, būtų nustatyta tam tikra paramos viršutinė riba); be to, galima būtų remti papildomus kasmečius veiksmus, kuriuos vykdant neapsiribojama bazinėmis kompleksinės paramos taisyklėmis (pavyzdžiui, žalioji danga, sėjomaina ir ekologinis žemės atidėjimas ar daugiametės ganyklos), būtų skiriama aplinkosaugos išmoka; taip pat galėtų būti skiriama išmoka dėl patiriamų specifinių gamtinių kliūčių (nustatoma ES lygmeniu) ir papildomos sumos pagal kaimo plėtros priemones; ir ribota susietoji išmoka už itin pažeidžiamus ūkininkavimo būdus (panaši į dabar taikomą pasirinktį, nustatytą per BŽŪP būklės vertinimą [pagal 68 straipsnį]). Taikant paprastą ir konkrečią paramos sistemą turėtų būti skatinamas mažų ūkių konkurencingumas, mažinama biurokratinių suvaržymų ir didinamas kaimo vietovių gyvybingumas.

Rinkos priemones, tokias kaip valstybės intervencija ir parama privačiam sandėliavimui, dar būtų galima racionalizuoti ir supaprastinti, ir galbūt įdiegti naujų elementų siekiant pagerinti maisto grandinės veikimą. Nors šios sistemos buvo tradicinės BŽŪP priemonės, per kitus šios politikos reformos etapus užtikrinta, kad ES žemės ūkis būtų labiau orientuotas į rinką, ir jos tapo tik „apsaugos tinklo“ priemonėmis, t. y. valstybinės atsargos praktiškai buvo panaikintos. Nors dar 1991 m. rinkos priemonės sudarė 92 % BŽŪP biudžeto, 2009 m. joms skirta tik 7 %.

Taikant kaimo plėtros politiką išaugo ūkininkavimo sektoriaus ir kaimo vietovių ekonominis, aplinkos ir socialinis tvarumas, aktyviai raginama į visas programas įtraukti aplinkos, klimato kaitos ir inovacijų aspektus. Komunikate atkreipiamas dėmesys į tiesioginės prekybos ir vietos rinkų svarbą, taip pat į jaunųjų ūkininkų ir naujų ūkininkų poreikius. Todėl bus toliau integruojamas LEADER programos metodas. Siekiant efektyvumo siūloma labiau orientuotis į rezultatus ir galbūt nustatyti kiekybinius tikslus. Į būsimą kaimo plėtros politiką turėtų būti įtrauktas naujas elementas – rizikos valdymo priemonių rinkinys, kuris padėtų geriau spręsti rinkos ir pajamų nepastovumo problemą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę rinktis iš įvairių gamybos ir pajamų rizikos valdymo priemonių – nuo naujos su PPO suderinamos pajamų stabilizavimo priemonės iki sustiprintos paramos draudimo priemonėms ir savitarpio pagalbos fondų. Kaip ir tiesioginės išmokos, naujos lėšos turėtų būti skirstomos pagal objektyvius kriterijus, kartu siekiant nesutrikdyti dabartinės sistemos.

Komunikate išdėstoma, kad siekiant įgyvendinti minėtus pagrindinius uždavinius, galimi 3 būsimos BŽŪP variantai: 1) imantis laipsniškų pokyčių šalinti didžiausius BŽŪP trūkumus; 2) siekti, kad BŽŪP taptų ekologiškesnė, sąžiningesnė, veiksmingesnė ir efektyvesnė; 3) atsisakyti rinkos priemonių ir pajamų rėmimo, taip pat didžiausią dėmesį skirti su aplinka ir klimato kaita susijusiems uždaviniams. Komisija numato, kad taikant bet kurį iš trijų variantų bus išlaikyta dabartinė dviejų ramsčių sistema, kurią sudaro I-asis ramstis (apimantis tiesiogines išmokas ir rinkos priemones, kurių taisyklės nustatomos ES lygmeniu) ir II-asis ramstis (apimantis daugiametes kaimo plėtros priemones, kurių pagrindai nustatomi ES lygmeniu, tačiau sistemas renkasi valstybės narės arba regionai pagal jungtinio valdymo principus). Be to, visiems trims variantams bendra tai, kad būsima tiesioginių išmokų sistema nebegalės būti pagrįsta ankstesniais atskaitos laikotarpiais ir turės būti susietos su objektyviais kriterijais. „Pagal dabartinę sistemą ES-15 ir ES-12 taikomos skirtingos taisyklės. Po 2013 m. tokio principo turi būti atsisakyta“, – šiandien teigė Komisijos narys D. Cioloşas. Taip pat reikėtų nustatyti daugiau objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų skirstomos kaimo plėtrai skirtos lėšos.

Daugiau informacijos

priedas trijų pagrindinių politikos krypčių apibūdinimas

interneto svetainė
http://ec.europa.eu/agriculture/cap-post-2013/communication/index_en.htm

MEMO/10/587

PRIEDAS

TRIJŲ PAGRINDINIŲ POLITIKOS KRYPČIŲ APIBŪDINIMAS

Tiesioginės išmokos

Rinkos priemonės

Kaimo plėtra

1 variantas

Teisingesnis tiesioginių išmokų skirstymas valstybėms narėms (nekeičiant esamos tiesioginių išmokų sistemos)

Rizikos valdymo priemonių stiprinimas.

Esamų rinkos priemonių racionalizavimas ir supaprastinimas (jei reikia).

Būklės vertinimo reikšmės didėjant finansavimui išlaikymas, siekiant išspręsti uždavinius, susijusius su klimato kaita, vandens būkle, biologine įvairove ir atsinaujinančiųjų išteklių energija, taip pat su inovacijomis.

2 variantas

Teisingesnis tiesioginių išmokų skirstymas valstybėms narėms ir esminiai tokių išmokų modelių pakeitimai.

Tiesiogines išmokas sudarytų:

bazinė norma, kurios paskirtis – parama pajamoms,

privaloma papildoma parama už specifines ekologiškumą skatinančias viešąsias gėrybes, įgyvendinant paprastus, apibendrintus, be sutartinių įsipareigojimų, kasmetinius aplinkosaugos veiksmus, už kuriuos būtų skiriama papildomų lėšų,

papildomos išmokos, skirtos kompensuoti už specifinių gamtinių kliūčių daromą žalą,

savanoriška susietoji parama specifiniams sektoriams ir regionams1,

Naujų smulkiesiems ūkiams skirtų schemų taikymas.

Bazinės normos ribų nustatymas, atsižvelgiant į didelių ūkių indėlį kaimo vietovėse kuriant darbo vietas.

Esamų rinkos priemonių racionalizavimas ir supaprastinimas (jei reikia).

Esamų priemonių koregavimas ir papildymas, siekiant geriau atitikti ES prioritetus; didžiausią dėmesį skiriant aplinkosaugai, kovai su klimato kaita ir (arba) restruktūrizavimui ir inovacijoms, taip pat regioninių ir (arba) vietos iniciatyvų rėmimas.

Esamų rizikos valdymo priemonių tobulinimas ir fakultatyvios PPO „žaliosios dėžės“ kriterijus atitinkančios pajamų stabilizavimo priemonės taikymas, siekiant kompensuoti už didelius pajamų nuostolius.

Galėtų būti numatytas tam tikras valstybėms narėms skirtų lėšų perskirstymas pagal objektyvius kriterijus.

3 variantas

Dabartinės formos tiesioginių išmokų laipsniškas panaikinimas.

Vietoje jų būtų teikiamos riboto dydžio išmokos už aplinkos viešąsias gėrybes ir papildomos išmokos, susijusios su specifinėmis gamtinėmis kliūtimis.

Visų rinkos priemonių panaikinimas, galbūt išskyrus nuostatas dėl trikdymo, kurios galėtų būti taikomos didelių krizių atvejais.

Taikant šias priemones didžiausias dėmesys būtų skiriamas klimato kaitos ir aplinkos aspektams.

1 :

Tai būtų šiuo metu pagal 68 straipsnį mokamos susietosios paramos ir kitų susietosios paramos priemonių atitikmuo.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website