Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/10/1501

Briuselis, 2010 m. lapkričio 11 d.

Žuvininkystė. 2011-iesiems Komisija siūlo moksliškai pagrįstas ir tausias žvejybos galimybes

Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl žvejybos galimybių 2011 metais. Pasiūlyme nustatytos bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) ir žvejybos pastangų normos, taikytinos Atlanto vandenyno ir Šiaurės jūros rajonuose, taip pat tarptautiniuose vandenyse, kuriuos reguliuoja regioninė žuvininkystės valdymo organizacija. Šis pasiūlymas grindžiamas mokslinėmis rekomendacijomis dėl žuvų kiekio, kuris gali būti sužvejojamas nepažeidžiant tausios žvejybos principų. Komisija su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis aptarė darbo metodus ir atsižvelgė į jų rekomendacijas; kartu Komisija ir toliau sieks, kad nebūtų viršijamas didžiausias saugus sužvejotų žuvų kiekis.

Apie šį pasiūlymą už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Europos Komisijos narė Maria Damanaki sakė: „Nepaisyti pagrindinių faktų nevalia. Žuvų kiekis jūroje ribotas, todėl ribojamas ir kasmet leidžiamų sužvejoti žuvų kiekis – antraip atitinkamų žuvų ištekliams ateityje kiltų grėsmė išnykti. Norėdami sužinoti, kokios tos ribos, kasmet kreipiamės į mokslininkus. Taigi savo pasiūlymą Komisija grindžia mokslininkų rekomendacijomis. – Komisijos narė pridūrė, – Viliuosi, kad Europos Sąjungai pavyks pasiekti Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikime dėl darnaus vystymosi užsibrėžtą tikslą iki 2015 m. užtikrinti, kad žuvų ištekliai būtų naudojami taip, kad nebūtų viršijamas didžiausias saugus sužvejotų žuvų kiekis. Laiko turime ne tiek jau daug, tad nedelskime. Akivaizdu, kad mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti sprendimai – vienintelis būdas atkurti žuvų išteklius tiek, kad ES žvejybos pramonė taptų gyvybinga ir rentabili. Kai kurias kvotas, deja, teks mažinti, tačiau kitos išeities nėra – patirtis rodo, kad tie žvejai, kurie mano galį derėtis su gamta, dideliais laimikiais džiaugiasi neilgai.“

Savo rekomendacijoje dėl 2011 m. Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ekspertai dar kartą pabrėžė, kad daugelio ES vandenyse žvejojamų žuvų išteklių būklė prasta. Europoje vykdoma žuvininkystės veikla prie ekonomikos ir maisto pasiūlos šiandien prisidedama kur kas mažiau nei prieš kelis dešimtmečius. Siekiama, kad visi Europos žuvų ištekliai vėl būtų tvarūs, tačiau pažanga lėta. Priežastis – laivynų negebėjimas laiku prisitaikyti prie mokslinėse rekomendacijose nustatytų normų. Įvertinus išteklių būklę paaiškėjo, kad apytikriai 72 proc. išteklių pereikvojami taip intensyviai, kad žvejojant mažiau būtų galima sužvejoti daugiau. Tik apie 40 proc. visų vertintų išteklių žvejojami tausiai. Vis dėlto, palyginti su pernai, kai šie rodikliai buvo atitinkamai 86 ir 31 proc., šiokia tokia pažanga padaryta. Be to, akivaizdžiai pagerėjo kai kurių svarbių išteklių, tokių kaip europinių paprastųjų jūrinių lydekų ir paprastųjų jūrų liežuvių, būklė.

Siekdama ilgalaikio išteklių tvarumo, Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba pateikė rekomendacijų dėl Komisijos strategijos iki 2015 m., kaip užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami taip, kad nebūtų viršijamas didžiausias saugus sužvejotų žuvų kiekis. Rengiami daugiamečiai visų pagrindinių komerciškai svarbių išteklių valdymo planai.

2011 m. tokius planus numatyta taikyti 30 proc. visų žvejojamų žuvų. Jei į šiuos skaičiavimus įtrauktume dar ir bendrai su Norvegija valdomus įvairius išteklius, kuriems taikomi daugiamečiai valdymo sprendimai, galima būtų teigti, kad išteklių valdymo priemonės taikomos per 80 proc. visų ES žvejų sužvejojamų žuvų (pagal svorį). Pastebėta, kad taip valdomų išteklių būklė gerėja sparčiau nei tų, kuriems taikomos trumpalaikės valdymo priemonės. Tačiau, kad veiktų, išteklių valdymo planai turi būti įgyvendinami atsakingai, o nepasiekus lauktų rezultatų turėtų būti imamasi specialių atsarginių priemonių.

Šiandieninėmis aplinkybėmis Komisija tebėra labai susirūpinusi atlantinių menkių išsaugojimu. Nors šių išteklių valdymo planas galioja nuo 2004 m., Kategato sąsiauryje, Airijos jūroje ir vandenyse į vakarus nuo Škotijos jų atkurti iki šiol nepavyksta. Todėl Komisija ne tik siūlo 50 proc. mažinti atlantinių menkių BLSK, bet ir kviečia valstybes nares bendradarbiauti atliekant išsamią šių išteklių valdymo peržiūrą. Tokios peržiūros tikslas – nustatyti ir aptarti priežastis, dėl kurių daugiamečiame išteklių valdymo plane numatytos priemonės nedavė lauktų rezultatų.

2008 m. Šiaurės jūroje atlantinių menkių būklė dar labiau pablogėjo, nes buvo išžvejota didesnė išteklių dalis nei bet kuriais kitais metais nuo 1999-ųjų. Žvejybos draudimo tikruoju laiku ir žvejybos vengimo programų nepakako, kad atlantinių menkių išteklių būklė pagerėtų; nedidelis šių priemonių poveikis ir žvejybos modeliams. Kadangi atlantinių menkių ištekliai Šiaurės jūroje valdomi bendrai su Norvegija, būtina surengti diskusijas ir aptarti, kaip pagerinti šių išteklių būklę.

Komisijos pasiūlyme 6 rūšių išteklių kvotas 2011 m. numatyta padidinti, 64 – sumažinti, 23 – palikti nepakeistas (žr. priede pateikiamą lentelę). Sumažinus kvotas bendras sužvejojamų žuvų kiekis sumažėtų 89 400 tonų, t. y. 10 proc. Į šią statistiką neįtraukti ištekliai, dėl kurių žvejybos galimybių turi būti tariamasi su trečiosiomis valstybėmis, pavyzdžiui, Norvegija, arba jei šis klausimas pradedant šia diena ir baigiant gruodį vyksiančiu valstybių narių už žuvininkystę atsakingų ministrų tarybos susitikimu turėtų būti svarstomas regioninėje žuvininkystės valdymo organizacijoje. Gruodžio 13 ir 14 d. vyksiančiame susitikime už žuvininkystę atsakingi ministrai kartu su Komisija svarstys šį pasiūlymą ir nustatys 2011 m. žvejybos normas.

Priede pateikiama lentelė:

Komisijos pasiūlymų 2011 metams apžvalga.

Išsami informacija ir žemėlapiai pateikiami interneto svetainėje http://ec.europa.eu/fisheries/index_en.htm.

MEMO/10/571


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website