Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/10/1499

Briuselis, 2010 m. lapkričio 11 d.

Europiečių nuomonės tyrimo duomenimis, visuomenė pritaria atsakingai diegiamoms gyvosios gamtos mokslų ir biotechnologijų inovacijoms

Naujo Eurobarometro nuomonės apie gyvosios gamtos mokslus ir biotechnologijas tyrimo duomenimis, biotechnologijų perspektyvas Europiečiai vertina optimistiškai. 53 proc. apklausos dalyvių tiki, kad ateityje biotechnologijų poveikis bus teigiamas, o 20 proc. – kad neigiamas. Be to, per tyrimą paaiškėjo, kad esama didelių žinių spragų, todėl būtinas geresnis informavimas, nes dauguma respondentų nebuvo girdėję apie kai kurias nuomonės tyrimo sritis, pavyzdžiui, apie nanotechnologiją nebuvo girdėję 55 proc., apie biologinius bankus – 67 proc., apie sintetinę biologiją – 83 proc., o kai kurios sritys, pavyzdžiui, genetiškai modifikuotų maisto produktų, vertinamos skeptiškai ir dėl jų reiškiamos abejonės. 2010 m. vasario mėn. atliktas Eurobarometro tyrimas, grindžiamas reprezentatyviųjų grupių apklausomis 32 Europos šalyse, – septintas tyrimas nuo 1991 m.

Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn sakė: „Iš šio tyrimo sužinojome tris dalykus. Pirma, europiečiai iš esmės teigiamos nuomonės apie biotechnologijas, tačiau nerimauja dėl tam tikrų konkrečių jų aspektų. Antra, daug žmonių mano, kad jiems trūksta informacijos apie svarbius biotechnologijų dalykus, todėl tai didelė informavimo problema. Ketinu imtis spręsti šį klausimą ir raginu prisidėti visas suinteresuotąsias šalis. Trečia, visi biotechnologijų sprendimai turėtų būti toliau grindžiami patikimomis mokslinėmis žiniomis ir priimti atsižvelgiant į etinius, sveikatos ir aplinkos apsaugos veiksnius – negalima vadovautis vien emocijomis arba trumpalaikiais komerciniais sumetimais.

Biotechnologijos gali būti labai naudingos siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, susijusių su darniu augimu, geresne sveikatos apsauga ir gyvenimo kokybe, todėl šių technologijų moksliniai tyrimai ir toliau bus viena iš svarbiausių ES bendrųjų programų sričių.“

Kaip ir ankstesnį Eurobarometro nuomonės apie biotechnologijas tyrimą, šios apklausos anketą parengė ir rezultatus išnagrinėjo nepriklausoma kompetentingų sociologų grupė, kurią šiam darbui subūrė Londono ekonomikos mokykla. Jos išvada – inovacijų skatinimui visuomenė neprieštarauja. Apskritai europiečiai pritaria inovacijoms, kurios būtų atsakingai diegiamos taikant tinkamas rinkos reguliavimo priemones, ir nori dalyvauti priimant visuomenei svarbius sprendimus dėl naujų technologijų. Be to, nuo 2005 m. labiau pasitikima, kad dauguma pagrindinių suinteresuotųjų šalių, pavyzdžiui, gydytojai, mokslininkai, Europos Sąjunga, nacionalinės vyriausybės ir konkrečių sektorių subjektai, imsis reikiamų veiksmų, susijusių su sprendimais biotechnologijų klausimais (žr. ataskaitos 9 lentelę). Ilgainiui padidėjo tvarumo aspektų svarba.

Iš 53 proc. ES gyventojų, optimistiškai vertinančių biotechnologijas, daugiausiai teigiamą nuomonę pareiškė Estijoje (77 proc.), Švedijoje (72 proc.) ir Suomijoje (69 proc.) (žr. ataskaitos 2 pav.). Vienintelė valstybė narė, kurioje biotechnologijų poveikis vertintas veikiau neigiamai nei teigiamai, yra Austrija – neigiamą nuomonę ten pareiškė 41 proc. apklausos dalyvių (teigiamą – 35 proc.).

Visoje Europos Sąjungoje aiškiai pritariama biodegalų naudojimui. 72 proc. respondentų pritarė augalinės kilmės biodegalams, o 83 proc. – biodegalams, pagamintiems iš nemaistinės žaliavos (žr. ataskaitos 7 pav.).

Didžioji dauguma apklausos dalyvių pritarė biotechnologijų taikymui medicinoje, jei tai reguliuojama griežtais teisės aktais (žr. 21 pav.). 63 proc. respondentų pritarė embriono kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams (2005 m. tam pritarė 59 proc.). Kitų kamieninių ląstelių moksliniams tyrimams su išlygomis pritarė 69 proc., o genų terapijai – 63 proc. respondentų (atitinkamai prieš penkerius metus – 65 ir 54 proc.). Dar 15–18 proc. apklaustųjų buvo pasirengę pritarti tokių technologijų taikymui ypatingomis sąlygomis. Šioms technologijoms labiausiai pritaria Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Danijos respondentai.

Dauguma europiečių (61 proc., palyginti su 57 proc. 2005 m.) nusistačiusi prieš genetiškai modifikuotus maisto produktus (žr. 13 pav.). Respondentai teigė, kad abejoja šios technologijos sauga, kad jos nauda neaiški ir kad yra apskritai sunerimę dėl jos taikymo. Tačiau atsargiai pritariama naujai maisto produktų genetinio modifikavimo technologijai technolite (pavyzdžiui, kai laukinių obelų genai diegiami naminių veislių obelims); tokiam technologijos taikymui pritaria 46 proc., nepritaria 38 proc. (žr. 18 pav.).

Griežtai nepritariama gyvūnų klonavimui maisto gamybos reikmėms; šiai idėjai pritarė vos 18 proc. apklausos dalyvių.

Šis Eurobarometro tyrimas atliktas įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą „Nevienareikšmiškai vertinamos technologijos ir Europos visuomenės etika“ (angl. Sensitive Technologies and European Public Ethics, STEPE), finansuojamą EB 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos lėšomis. Ataskaitoje pareikšta sociologų nuomonė yra ataskaitos autorių nuomonė, kuri su Komisijos nuomone gali nesutapti.

Ataskaita, jos santrauka ir valstybių narių duomenys pateikti Eurobarometro svetainėje:

http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb_special_en.htm#341


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website