Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/10/1434

2010 m. spalio 28 d., Briuselis

Pramonė Europai ir Europa pramonei

Norėdama išlikti pasaulio ekonomikos lydere, didžiausią dėmesį Europa turi skirti pramonei. Tai yra pagrindinė Komunikato dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos, kurį šiandien pirmininko pavaduotojo Antonio Tajanio iniciatyva priėmė Europos Komisija, mintis. Komunikate, kuris yra pavyzdinė strategijos Europa 2020 iniciatyva, išdėstyta strategija, kuria siekiama skatinti augimą ir darbo vietų kūrimą išsaugant ir remiant stiprią, įvairią ir konkurencingą Europos pramonę, kurioje būtų kuriamos gerai mokamos darbo vietos ir naudojamos mažesnio anglies dioksido kiekio technologijos. Prie komunikato pridedama atskirų valstybių narių konkurencingumo ataskaita (žr. MEMO/10/533) ir metinė Europos konkurencingumo ataskaita.

Už pramonę ir verslumą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajanis sakė: „Europai reikalinga pramonė. Ja remdamiesi galėsime atremti šiandienos ir ateities iššūkius mūsų visuomenei. Pramonė svarbi Europai, o Europa – pramonei. Turime pasinaudoti visu bendrosios rinkos potencialu – 500 mln. vartotojų ir 20 mln. verslininkų.“

Šioje intensyvėjančios globalizacijos eroje nacionalinių sektorių ir nacionalinės pramonės koncepcija darosi nebesvarbi. Reikalingas bendras Europos politikos atsakas. Europai taip pat reikalingas požiūris, kuriuo būtų aprėpiama visą vertės grandinė – nuo infrastruktūros ir žaliavų iki aptarnavimo po pardavimo. Skatinti kurti ir plėsti mažąsias ir vidutines įmones turėtų būti vienas svarbiausių ES pramonės politikos uždavinių. Be to, perėjimas prie tvarios ekonomikos turi būti suprantamas kaip galimybė didinti konkurencingumą. Tik į konkurencingumą ir tvarumą orientuota Europos pramonės politika gali aprėpti visus klestėjimui užtikrinti svarbius pokyčius ir koordinavimo veiksmus. Antonio Tajanis pridūrė: „Be konkurencingumo nepasieksime tvarumo, o be tvarumo nebus ilgalaikio konkurencingumo. O be didelio inovacijų postūmio neturėsime nė vieno iš jų!“

Dešimt pagrindinių Europos pramonės konkurencingumo veiksmų:

  • Bus atliekamas detalus ir nuodugnus naujų teisės aktų konkurencingumo tikrinimas. Visų politikos pasiūlymų poveikis konkurencingumui bus tinkamai nagrinėjamas ir į jį bus atsižvelgiama.

  • Siekiant nustatyti, ar galima susilpninti teisės aktų kaupiamąjį poveikį ir taip sumažinti Europos įmonių sąnaudas, bus tikrinamas galiojančių teisės aktų tinkamumas.

  • Kurti ir plėsti MVĮ bus skatinama sudarant palankesnes sąlygas gauti kreditų ir remiant MVĮ pastangas imtis tarptautinės veiklos.

  • Pramonės poreikiams patenkinti bus pristatyta Europos standartizacijos stiprinimo strategija.

  • Kad paslaugos pramonei būtų teikiamos veiksmingiau ir geriau atitiktų šiandienos kintančią konkurencingą aplinką, bus atnaujinama Europos transporto, energijos ir ryšių infrastruktūra ir paslaugos.

  • Pagrindinėms sąlygoms, reikalingoms tvariam vidaus rinkos pirminių žaliavų tiekimui ir valdymui, sukurti bus pristatyta nauja žaliavų strategija.

  • Inovacijos, ypač susijusios su tausesniu išteklių naudojimu, bus remiamos tinkamomis priemonėmis tokiuose sektoriuose, kaip antai: pažangiųjų gamybos technologijų, statybos, biokuro, kelių ir geležinkelių transporto.

  • Energijai imlių pramonės sektorių iššūkiai bus sprendžiami veiksmais, kurių tikslas – gerinti pagrindines sąlygas ir remti inovacijas.

  • Bus vykdoma kosmoso politika, parengta bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra ir valstybėmis narėmis. Tvirtai pramonės bazei, apimančiai visą tiekimo grandinę, sukurti Komisija vystys kosmoso pramonės politiką.

  • Komisija kasmet parengs Europos ir valstybių narių konkurencingumo, pramonės politikos ir veiklos ataskaitą (žr. MEMO/10/533).

Norint įgyvendinti užmojus Europoje išlaikyti stiprią, įvairią ir konkurencingą pramonės bazę, reikalingos viena kitą remiančios politikos iniciatyvos. Tai susiję su įvairiomis pavyzdinėmis iniciatyvomis, parengtomis pagal strategiją „Europa 2020“, ir su kitomis strategijomis, pavyzdžiui, su spalio 27 d. priimta strategija dėl ES bendrosios rinkos (žr. IP/10/1390).

Antonio Tajanis taip baigė kalbą: „Europa yra daugiau nei atskirų dalių suma. Turime užsibrėžti bendrus tikslus pramonės politikos srityje, stiprinti veiksmus ir sutvirtinti Europos valdymą. Tai nėra įprasta veikla.“

Pagrindas

Po pastarųjų metų finansų ir ekonomikos krizės Europos pramonė stabiliai atsigauna. Galima pagrįstai manyti, kad pramonė yra pajėgi įveikti iššūkius, susijusius su kintančia pasauline verslo aplinka. Vis dėlto, nepaisant neseniai užfiksuoto dinamiško maždaug 10 proc. augimo, pramonės gamybos lygis vis dar išlieka daugiau nei 10 proc. žemesnis, palyginti su lygiu prieš krizę. Pramonėje dirba ketvirtadalis privačiojo sektoriaus darbuotojų, o dar vienas ketvirtadalis dirba su pramone susijusiame paslaugų sektoriuje. Gamybos pramonei tenka 80 proc. visos privačiojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos.

Daugiau informacijos:

MEMO/10/532 : „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“. Komisijos strategijos bruožai

MEMO/10/533 : 27 valstybių narių konkurencingumo apžvalga

Komunikatą „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ rasite adresu

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/industrial-competitiveness/industrial-policy/index_en.htm


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website