Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/10/1377

2010 m. spalio 26 d., Briuselis

Naujas Europos Komisijos tyrimas. Lankstus darbo grafikas naudingas ir darbdaviams, ir darbuotojams

Iš šiandien Europos Komisijos paskelbto tyrimo matyti, kad lankstus darbo grafikas naudingas ir darbdaviams, ir darbuotojams. Ekspertų grupės parengta ataskaita pateikta tuo metu, kai Briuselyje susitinka už lyčių lygybę atsakingi ministrai. Neformaliame susitikime jie siekia aptarti naują 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategiją (IP/10/1149, MEMO/10/430).

„Kai užtikrinamas lankstus darbo grafikas, kai sudaromos sąlygos prižiūrėti vaikus bei kitus priklausomus asmenis, taip pat užtikrinama teisė į atostogas, didėja tiek moterų, tiek vyrų užimtumas ir stabilesni tampa gimstamumo rodikliai, – sakė Europos Sąjungos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – Sulėtėjus ekonomikos augimui, lankstus darbo grafikas gali suteikti galimybę žmonėms neprarasti darbo. Turime toliau siekti pažangos užtikrindami šeimai palankias darbo rinkos struktūras. Lankstus darbo grafikas ir lyčių lygybė yra svarbios ekonomikos atgaivinimo sąlygos.“

Ekspertų ataskaitoje „Lankstus darbo grafikas ir lyčių lygybė“ išsamiai apžvelgiama dabartinė 27 Europos Sąjungos valstybių narių ir EEE-ELPA šalių (Islandijos, Norvegijos, Lichtenšteino ir Šveicarijos) praktika. Ataskaitoje aptariamas darbo dienos trukmės lankstumas (pvz., darbas ne visą darbo dieną) ir darbo laiko organizavimo lankstumas (pvz., lankstus darbo grafikas arba lankstus darbuotojų darbo dienos pradžios ir pabaigos laiko nustatymas) bendrovėse ir organizacijose. Pagrindinės ataskaitos išvados pateikiamos toliau.

1. Valstybėse narėse darbo laiko lankstumas labai nevienodas

  • Darbo savaitės trukmė lanksčiau nustatoma Šiaurės ir Vakarų Europoje, tuo tarpu Vengrijoje, Lietuvoje, Čekijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Rumunijoje tradiciškai dirbama 40 valandų.

  • Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje ir Norvegijoje darbas organizuojamas palyginti lanksčiai – daugiau negu pusė darbuotojų vienaip ar kitaip naudojasi lanksčiu darbo grafiku.

2. Didesnis darbo grafiko lankstumas ne visada daro teigiamą įtaką lyčių lygybei

  • Labiau individualizuotas darbo laikas turi teigiamos įtakos moterų užimtumo rodikliams ir gali padėti darbuotojams išsaugoti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, tačiau ne visą darbo dieną vis dar paprastai dirbama (daugiausia taip dirba moterys) mažai apmokamo darbo sektoriuose – juose daugelyje šalių karjeros ir mokymosi galimybės nedidelės.

  • Organizacinės kultūros vaidmuo taip pat svarbus. Kol lankstus darbo grafikas bus laikomas moterišku darbo laiko organizavimo būdu, tol jis labiau patvirtins lyčių skirtumus, negu padės juos šalinti.

3. Iš naujausių politikos pokyčių matyti, kad lankstus darbo grafikas įtrauktas į politinę darbotvarkę keliose šalyse, tačiau konkretūs klausimai skiriasi

  • Kai kurios šalys (pavyzdžiui, Čekija ir Lietuva) į lankstų darbo grafiką žiūri kaip į užimtumo (įdarbintų asmenų ir darbo valandų) rodiklių didinimo priemonę.

  • Darbas ne visą darbo dieną vis dažniau pasirenkamas kaip aktyvaus senėjimo skatinimo priemonė. Darbas ne visą darbo dieną ne savo noru yra svarbus klausimas Šiaurės šalyse, todėl priimamos politikos priemonės, kuriomis siekiama sukurti naują lankstaus darbo grafiko ir saugumo pusiausvyrą.

  • Į dabartinę politinę darbotvarkę įtraukti ir tokie klausimai, kaip darbo laiko bankas ir metinės darbo valandos (Suomijoje, Vokietijoje ir Liuksemburge). Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Lenkijoje ir Portugalijoje) lankstus darbo grafikas siejamas su viršvalandžiais.

  • Dabartinė finansų ir ekonomikos krizė aiškiai lėmė, kad šiuo metu lankstus darbo grafikas laikomas svarbia politine priemone, kuria siekiama padėti darbdaviams prisitaikyti prie kintančių ekonominių aplinkybių. Vis dėlto dabartinėse diskusijose nėra pabrėžiamas lyčių aspektas.

Pagrindiniai faktai

2010 m. kovo 3 d. Europos Komisija žengė pirmą žingsnį taikomų ES darbo laiko taisyklių peržiūros link – pradėjo pirmojo etapo konsultacijas su Europos socialiniais partneriais (IP/10/345). Rengdamasi minėtai peržiūrai Komisija paskelbs ekspertų ataskaitą dėl darbo laiko taisyklių socialinio ir ekonominio poveikio.

Šiandienos ataskaita yra trečia iš lyginamųjų darbo ir asmeninio gyvenimo derinimo klausimų apžvalgos ataskaitų; 2005 m. paskelbta ataskaita „Darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas“ („Reconciliation of work and private life“), o 2009 m. – ataskaita „Vaikų priežiūros paslaugų teikimas“ („The provision of childcare services“).

Kita informacija

Ataskaita „Lankstus darbo grafikas ir lyčių lygybė. Lyginamoji 30 Europos šalių apžvalga“ („Flexible working time arrangements and gender equality – A comparative review of 30 European countries“)

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=418&langId=en&furtherPubs=yes

Už lyčių lygybę atsakingų ministrų neformalus susitikimas

http://www.eutrio.be/informal-meeting-ministers-gender-equality

ANNEX

Summary of countries regarding flexibility in the length of working hours

Below EU27 average

Around EU27 average

Above EU27 average

Part-time work

Portugal, Poland, Slovenia, Greece, Czech Republic, Lithuania, Cyprus, Latvia, Hungary, Slovakia, Bulgaria, Romania

Luxembourg, Denmark, Iceland, France, Italy, Ireland, Malta, Spain, Finland, Estonia

Netherlands, Germany, Norway, Belgium, Austria United Kingdom, Sweden

Working overtime

Luxembourg, Cyprus, Malta, Portugal, Hungary, Poland, Lithuania, Norway, Spain, Romania, Denmark, Greece, Bulgaria

Sweden, Latvia, Slovenia, Belgium, Germany, Ireland, Italy, Finland. Slovakia, Estonia

Iceland, United Kingdom, Austria, Netherlands, Czech Republic

Working long hours

Italy, Denmark, Portugal, Cyprus, Malta, Hungary, Germany, Ireland, Belgium, Finland, Norway, Lithuania, Sweden, Netherlands, Luxembourg

Slovakia, Spain, France, Slovenia, Estonia

Iceland, United Kingdom, Greece, Poland, Austria, Bulgaria, Romania, Latvia, Czech Republic

This table summarises the countries in regard to the three indicators of flexibility in the length of working hours. There does not appear to be a clear pattern regarding the flexibility in the length of working hours in terms of these indicators. The most flexible countries seem to be Austria and the United Kingdom, which have a high ranking on all three indicators. At the other end, four countries appear to be the least flexible and score low on all three indicators: Portugal, Lithuania, Cyprus and Hungary.

Share of part-time workers in total employment (persons aged 15 and over) in EU Member States - 2009

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Source: Eurostat, Labour Force Survey (LFS), annual averages.

Involuntary part-time work and total part-time employment rate, 2007

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Source: Eurostat, EU Labour force survey 2007

Share of employees working overtime, by gender 2004

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Source: Eurostat, EU Labour force survey, ad hoc module 2004 (no data available for France and Liechtenstein)

Share of employees working long hours (48 or more), by gender, 2007

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Source: Eurostat, EU Labour force survey 2007 (no data available for Liechtenstein)

Working time schedules of men and women employees, 2004

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED

Left bar: male employees, right bar: female employees - Source: Eurostat, EU Labour force survey, ad hoc module 2004 (no data available for Liechtenstein)


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website