Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/10/1353

Briuselis, 2010 m. spalio 20 d.

Komisija skelbia naujos ES finansų sektoriaus krizių valdymo sistemos planus

Krizė aiškiai parodė, kad problemos, užgriuvusios vieną banką, gali išplisti visame finansų sektoriuje ir toli peržengti vienos šalies ribas. Ji taip pat parodė, kad neturime sistemų, skirtų sunkumų patiriančioms finansų įstaigoms valdyti. Egzistuoja labai nedaug taisyklių, kuriomis remiantis būtų galima nustatyti, kokių veiksmų turėtų imtis valdžios institucijos kilus bankų krizei. Dėl to Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybės kartu nusprendė, kad reikia sukurti krizių prevencijos ir valdymo sistemas. Reaguodama į tai, šiandien Europos Komisija skelbia savo planus kurti ES finansų sektoriaus krizių valdymo sistemą. Taip rengiamasi pateikti teisės aktų, kurie turi būti priimti 2011 m. pavasarį ir kuriais bus sukurta visapusiška krizių valdymo sistema, skirta bankams ir investicinėms įmonėms.

Už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas Komisijos narys Michelis Barnier sakė: „Pirmiausia mes privalome stengtis ateityje išvengti finansų krizės. Todėl taip svarbu dėti pastangas stiprinti bankų sektorių ir kurti realios priežiūros sistemą. Tačiau problemų bankams kils ir ateityje. Jie gali netgi žlugti, ir jiems turėtų būti leidžiama tai daryti. Mes turime užtikrinti, kad taip atsitikus, jie nesužlugdytų visos finansų sistemos ir nesukeltų pavojaus, kad iš mokesčių mokėtojų būtų reikalaujama padengti išlaidas. Joks bankas neturi būti per didelis, kad žlugtų, arba pernelyg susijęs su kitais, kad žlugtų. Dėl šios priežasties mums reikalinga aiški sistema, kuri užtikrintų, kad visos Europos valdžios institucijos būtų gerai pasirengusios metodiškai spręsti sunkumų patiriančių bankų klausimus ir imtis priemonių galimo bankų žlugimo atveju. Toks yra šiandien skelbiamų planų tikslas.“

Komisijos komunikate išdėstomi pagrindiniai elementai, sudarysiantys Komisijos teisės aktų pasiūlymus kitais metais, jie – pastarųjų mėnesių išsamių konsultacijų rezultatas (žr. IP/09/1549). Be neatidėliotino prioriteto visose valstybėse narėse įvesti veiksmingas krizių valdymo priemones, Komisija taip pat įtraukė priemonių planą, kuriame pateikiamas ilgalaikis kai kurių svarbiausių uždavinių, kuriuos reikės išspręsti, kad krizės būtų įveikiamos sklandžiai, vaizdas.

Komunikate aprašyta naujoji sistema bus visapusiška ir ja bus siekiama suteikti valdžios institucijoms bendrų ir veiksmingų priemonių ir įgaliojimų kuo anksčiau įveikti bankų krizes ir išvengti mokesčių mokėtojų išlaidų. Priemonių rinkinį sudaro:

  • parengiamosios ir prevencinės priemonės, pvz., reikalavimas, kad įstaigos ir valdžios institucijos parengtų gaivinimo (t. y. bankui kilusių rimtų problemų sprendimo) ir restruktūrizavimo planus, kad būtų užtikrintas tinkamas planavimas finansinių sunkumų ar bankroto atveju (tokie pasirengimo sunkumams planai angliškai vadinami living wills);

  • įgaliojimai anksti imtis problemų sprendimo veiksmų, kol jos netapo labai rimtos – tai įgaliojimų suteikimas priežiūros institucijoms reikalauti pakeisti vadovybę arba reikalauti, kad įstaiga įgyvendintų gaivinimo planą arba atsisakytų veiklos ar verslo sričių, kuriose kyla pernelyg didelė rizika jų finansiniam patikimumui;

  • bankų problemų sprendimo priemonės, kaip antai įgaliojimai patikimai įstaigai perimti žlungantį banką ar įmonę arba perkelti visą arba dalį verslo į laikinąjį banką, kuris sudarytų galimybę valdžios institucijoms užtikrinti esminių paslaugų tęstinumą ir metodiškai valdyti žlugimą.

Jokia įmonė neturėtų būti per didelė, kad žlugtų. Pagrindinis tikslas bus užtikrinti, kad bankai galėtų žlugti nesukeldami pavojaus bendram finansiniam stabilumui. Tai reiškia, kad bankai gali būti restruktūrizuoti taip, kad kiltų kuo mažesnė rizika problemas perduoti kitiems ir būtų užtikrintas svarbiausių finansinių paslaugų tęstinumas, įskaitant nuolatinę banko indėlininkų prieigą prie savo sąskaitų. Sistema turėtų būti patikima alternatyva brangiai kainuojančiam bankų gelbėjimui, vykusiam pastaruosius porą metų.

Europa taip pat susiduria su tuo, kad daug bankų veikia visoje Europoje, bet nėra sistemos, padedančios įveikti tokio Europos masto banko žlugimo atveju patiriamas tarpvalstybines pasekmes. Todėl svarbiausias uždavinys – sudaryti veiksmingus susitarimus, kuriais užtikrinama, kad valdžios institucijos kuo geriau koordinuotų savo veiklą ir bendradarbiautų, siekdamos kuo labiau sumažinti bet kokį tarptautinio banko žlugimo neigiamą poveikį. Komisija siūlo pasinaudoti esamomis priežiūros kolegijomis (nacionalinių priežiūros institucijų grupėmis) ir sukurti bankų problemų sprendimų kolegijas (kur susitiktų nacionalinės priežiūros institucijos ir institucijos, atsakingos už bankų problemų sprendimą) siekiant pasirengti krizėms ir jas valdyti. Komisija taip pat siūlys, kad kritinėse situacijose naujosioms Europos priežiūros institucijoms (žr. MEMO/10/434) ir visų pirma Europos bankininkystės institucijai tektų koordinavimo ir rėmimo funkcijos, nepažeidžiant valstybių narių fiskalinės atsakomybės.

Kaip jau išdėstyta 2010 m. gegužės mėn. Komunikate dėl bankų problemų sprendimo fondų, Komisija taip pat siūlo sudaryti nacionaliniai fondus (žr. IP/10/610). kurių lėšas sudarytų bankų mokami įnašai ir iš kurių ateityje būtų finansuojamos bankų problemų sprendimo priemonės ir užtikrinama, kad banko restruktūrizavimas būtų tikėtina galimybė. Šiuo metu visoje sistemoje jaučiama moralinė rizika, nes vyriausybės vykdomam gelbėjimui nėra alternatyvos. Egzistuojant bendro finansavimo mechanizmams, kuriais išvengiama mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo, turėtų sustiprėti tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir turėtų būti lengviau iš anksto planuoti, kaip pasidalyti tarpvalstybinės įstaigos restruktūrizavimo išlaidas.

Galiausiai komunikate pateikiamas svarstyti priemonių planas, ilgainiui turėsiantis peraugti į integruotesnę krizių valdymo sistemą, visų pirma geriau pritaikytą integruotoms Europos bankų grupėms (t. y. Europos lygmens bankams). Komisija ketina tirti poreikį toliau derinti bankų nemokumo režimus (numatoma pranešimą pateikti iki 2012 m. pabaigos) ir kartu su Europos bankininkystės institucijos veiklos peržiūra 2014 m. įvertins, kaip geriausia sukurti integruotesnę tarpvalstybinių bankų grupių problemų sprendimo sistemą.

Pagrindiniai faktai

Finansų krizė pateikė aiškių įrodymų, kad reikalingos geresnės krizių valdymo nacionalinio lygmens priemonės ir kad būtina įvesti žlungančių tarpvalstybinių bankų tvarkymo priemonių. Krizės metu žlugo keletas aukšto lygio bankų („Fortis“, „Lehman Brothers“, Islandijos bankai, „Anglo Irish Bank“) ir tai atskleidė rimtų dabartinės sistemos trūkumų. Neturėdamos priemonių metodiškam likvidavimui organizuoti, ES valstybės narės kito pasirinkimo neturėjo – beliko gelbėti savo bankų sektorius. Valstybės pagalba bankams paremti sudarė 13 % BVP. Komisija jau paskelbė du ankstesnius komunikatus šia tema (Žr. IP/09/1549 ir IP/10/610).

Taip pat žr. MEMO/10/560.

Daugiau informacijos:

http://ec.europa.eu/internal_market/bank/crisis_management/index_en.htm


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website