Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

IP/10/1305

Briuselis, 2010 m. spalio 8 d.

Teisės į teisingą teismo procesą. ES teisingumo ministrai pritarė teisės aktui, kuriuo baudžiamajame procese užtikrinamos teisės į vertimą raštu ir žodžiu

Europos Sąjungos teisingumo ministrai pritarė teisės aktui, kuriuo baudžiamajame procese užtikrinamos teisės į vertimą raštu ir žodžiu. Kiek anksčiau šiais metais šį teisės aktą parėmė Europos Komisija ir Europos Parlamentas (IP/10/746). Tai pirmoji ES priemonė, kuria nustatomi bendri minimalūs gynybos teisių baudžiamosiose bylose reikalavimai. Šiuo teisės aktu įtariamiesiems užtikrinama teisė per visą baudžiamąjį procesą (ir teisinės konsultacijos metu) visuose ES teismuose naudotis vertimo žodžiu į jų gimtąją kalbą paslaugomis. Ši priemonė, kuria kiekvienam visoje ES užtikrinamas teisingas procesas, turėjo būti priimta gerokai anksčiau. Minėtas teisės aktas – pirmoji iš daugelio teisingo teismo proceso užtikrinimo priemonių, kuriomis siekiama nustatyti bendrus ES baudžiamųjų bylų standartus. Ją ES valstybės narės į nacionalinę teisę turi perkelti per trejus metus.

Tą dieną, kai buvo pritarta pirmajam teisės aktui, kuriuo piliečiams suteikiamos teisės į teisingą teismo procesą, galima laikyti istoriniu momentu. Europos Komisijai tai svarbus pirmas žingsnis siekiant Europoje gerinti ir stiprinti gynybos teises ir užtikrinti tinkamą jų ir kaltinimo teisių pusiausvyrą, – teigė už teisingumą atsakinga ES Komisijos narė ir pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Norėčiau padėkoti Europos Parlamento pranešėjai baronienei Sarai Ludford ir pirmininkavusioms valstybėms – Ispanijai ir Belgijai – už tai, kad šią priemonę parengė per nepaprastai trumpą laiką. Dabar valstybės narės šias normas turės kuo skubiau perkelti į nacionalinės teisės aktus ir jas taikyti, kad piliečiai galėtų naudotis jiems suteikiamomis teisėmis. Atėjo laikas sutelkti visas jėgas, kad užtikrintume veiksmingą kaltinimo įgaliojimų ir procedūrinių kaltinamojo teisių pusiausvyrą. Todėl raginu Parlamentą ir Tarybą nedelsiant svarstyti antrąją priemonę – pranešimą apie teises, kurį Komisija pasiūlė liepos mėn.“

Kovo 9 d. Komisija žengė pirmąjį žingsnį priimant priemones bendriems ES reikalavimams baudžiamosiose bylose nustatyti. Ji pasiūlė priimti normas, kuriomis ES šalys būtų įpareigojamos teikti įtariamiesiems visapusiškas vertimo žodžiu ir raštu paslaugas (IP/10/249, MEMO/10/70).

Europos Parlamentas liepos mėn. didžiąja balsų dauguma pritarė suderėtam projektui (IP/10/746). Tam sąlygas sudarė Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento gegužės 27 d. pasiektas kompromisinis susitarimas. Per birželio 15 d. plenarinę sesiją Parlamentas šiam kompromisui pritarė.

Minėtomis priemonėmis piliečiams užtikrinama teisė būti apklaustiems, dalyvauti posėdžiuose ir gauti teisinę konsultaciją gimtąja kalba bet kuriuo baudžiamojo proceso etapu visuose ES teismuose.

Komisija siekė įtvirtinti teisę į vertimą raštu ir žodžiu baudžiamajame procese, kad užtikrintų visišką atitiktį Europos žmogaus teisių konvencijos reikalavimams, Strasbūro teismo praktikai ir Pagrindinių teisių chartijai.

Šiomis normomis bus užtikrinta, kad piliečiai gaus visų svarbiausių dokumentų, kaip antai kaltinamojo akto, vertimą ir jiems bus suteikta teisė į vertimą žodžiu per visus teismo posėdžius ir apklausas, taip pat susitikimų su advokatais metu. Prieš atsisakydami savo teisių, jie turi gauti teisinę konsultaciją arba išsamią informaciją apie teisių atsisakymo pasekmes.

Vertimo raštu ir žodžiu išlaidas turės padengti valstybė narė, o ne įtariamasis. Teisėsaugos institucijos nenorės asmens patraukti atsakomybėn kitoje šalyje, jeigu nebus minimalių bendrų standartų teisingam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Todėl ES kovos su nusikaltimais priemonės, kaip antai Europos arešto orderis, gali būti taikomos nevisapusiškai. 2007 m. išduota 11 000 Europos arešto orderių, o 2005 m. – 6 900. Komisijos nuomone, ateityje visi tokie orderiai turėtų būti išduodami laikantis ES standartų, taikomų teisėms į teisingą bylos nagrinėjimą, įskaitant teisę į vertimą žodžiu ir raštu.

Šias normas ES valstybės narės turės perkelti per trejus – o ne kaip įprasta per dvejus – metus, kad institucijos turėtų pakankamai laiko verstinei informacijai parengti.

Pagrindiniai faktai

Lisabonos sutartimi numatoma ES galimybė priimti priemones ES piliečių teisėms stiprinti.

Kadangi ne visų ES valstybių narių vyriausybės parėmė 2004 m. Komisijos pateiktus pirmuosius šios srities visa apimančius pasiūlymus dėl teisių į teisingą teismo procesą, Komisija laikosi laipsniškos pozicijos, kaip numatyta 2009 m. gruodžio mėn. Stokholmo programoje nustatytose priemonėse dėl teisių į teisingą teismo procesą (IP/10/447). Per kitus ketverius metus Komisija pasiūlys kitų priemonių.

Liepos mėn. Komisija pateikė antrosios priemonės – teisės į informaciją – pasiūlymą (IP/10/989). Taryba ir Parlamentas jau pradėjo dirbti su Komisijos pasiūlymu (MEMO/10/475). Kitos priemonės, kurias Komisija ketina pasiūlyti 2011 m., bus direktyva dėl teisės turėti gynėją ir dėl teisės susisiekti su giminaičiais, darbdaviais ir konsulinėmis įstaigomis.

Daugiau informacijos

Teisingumo generalinio direktorato naujienų skiltis:

http://ec.europa.eu/justice/news/intro/news_intro_en.htm

Už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakingos Komisijos narės ir pirmininko pavaduotojos Viviane Reding interneto svetainė:

http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/reding/index_en.htm


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site