Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

IP/10/1288

Briuselis, 2010 m. spalio 6 d.

Inovacijų sąjunga. Kaip idėjas paversti darbo vietomis, ekologišku ekonomikos augimu ir socialine pažanga

Šiandien pateiktame Europos Komisijos iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ dokumente išdėstomas strateginis požiūris į inovacijas, palaikomas aukščiausiu politikos lygmeniu. Įgyvendindama šią iniciatyvą Europa daugiausia jėgų ketina skirti tokioms problemoms, kaip klimato kaita, energetinis saugumas, aprūpinimas maistu, sveikatos apsauga ir senstanti visuomenė; šios problemos bus sprendžiamos ir bendradarbiaujant su trečiosiomis valstybėmis. Siekiant paskatinti privatųjį sektorių ir pašalinti kliūtis, dėl kurių idėjos nepasiekia rinkos, bus naudojama viešojo sektoriaus intervencija. Tos kliūtys – lėšų trūkumas, nesuderintos mokslinių tyrimų sistemos ir rinkos, nepakankamas viešojo pirkimo naudojimas inovacijoms skatinti ir lėtas standartų nustatymas. „Inovacijų sąjunga“ yra 2020 m. Europos strategijos pavyzdinė iniciatyva.

Už mokslinius tyrimus, inovacijas ir mokslą atsakinga Komisijos narė Máire Geoghegan-Quinn ir už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani sakė: „Krizei baigiantis atkaklios pasaulinės konkurencijos sąlygomis privalome nedelsdami diegti inovacijas. Jei Europos nepaversime inovacijų sąjunga, mūsų ekonomika nyks, o idėjos ir talentas nueis perniek. Inovacijos – tvaraus ekonomikos augimo ir teisingesnės bei ekologiškesnės visuomenės kūrimo pagrindas. Esminiai Europos pažangos inovacijų srityje pokyčiai – vienintelis būdas sukurti ilgalaikes ir gerai apmokamas darbo vietas, atsparias globalizacijos poveikiui.“

Naujas tyrimas1 rodo, kad įgyvendinus 2020 m. Europos strategijos tikslą padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą iki 3 proc. BVP, iki 2025 m. būtų galima sukurti 3,7 mln. darbo vietų, o metinis BVP galėtų išaugti apie 795 mlrd. EUR. Reikės dar milijono mokslininkų.

Dešimt pagrindinių Inovacijų sąjungos elementų

  • Europos inovacijų partnerystė – Europos, nacionalinės ir regioninės, viešosios ir privačiosios suinteresuotosios šalys susitelks siekdamos aiškiai nustatytų tikslų tose politikos srityse, kuriose reikia įveikti visuomenės problemas ir kuriose yra galimybių Europai tapti pasaulio lydere. Dėl šios partnerystės patobulės moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, bus koordinuojamos investicijos, paspartės standartų nustatymas ir bus skatinama paklausa. Komisija skirs specialių lėšų, kad pritrauktų suinteresuotųjų šalių finansavimą. Iki 2011 m. pradžios bus pradėta bandomoji partnerystė, kurios sritis – aktyvus ir sveikas senėjimas, o tikslas – iki 2020 m. dvejais metais pailginti gyvenimo laikotarpį, kuriuo žmonių sveikata būna gera. Bus kuriama daugiau partnerystės struktūrų energetikos, pažangių miestų ir judumo, vandens vartojimo efektyvumo, neenerginių žaliavų ir tausaus bei našaus žemės ūkio klausimams spręsti.

  • Komisija nustatė 25 Inovacijų sąjungos suvestinės rodiklius ir sėkmingų inovacijų sistemų ypatybių kontrolinį sąrašą. Bus parengtas naujas sparčiai augančių inovatyvių bendrovių dalies ekonomikoje rodiklis. Komisija rems nepriklausomo universitetų reitingavimo sistemą.

  • Komisija pasiūlys galimybių gauti lėšų didinimo priemonių. Ji pasiūlys tarptautinio rizikos kapitalo mechanizmą, dirbs su Europos investicijų banku, kad pagerintų tokias ES schemas, kaip rizikos pasidalijimo finansinė priemonė, taip pat skirs atsakingą asmenį, kuris tarptautiniu lygmeniu padės inovatyvioms bendrovėms ir investuotojams užmegzti bendradarbiavimą.

  • Bus sparčiau įgyvendinamos dabartinės mokslinių tyrimų iniciatyvos. Komisija pasiūlys priemonių, kad iki 2014 m. būtų sukurta Europos mokslinių tyrimų erdvė (tai Lisabonos sutartyje numatytas teisinis įsipareigojimas). Todėl bus labiau derinamos Europos ir nacionalinės mokslinių tyrimų politikos kryptys, sumažės biurokratizmo, bus panaikintos mokslininkų judumo kliūtys, pavyzdžiui, teisių į pensijas perkėlimo galimybių trūkumas. Taip pat bus labai pagerinta prieiga prie viešosiomis lėšomis finansuotų mokslinių tyrimų rezultatų. Aštuntosios bendrosios programos lėšos bus skirtos 2020 m. Europos strategijos įgyvendinimui remti. Toliau bus tobulinama Europos mokslinių tyrimų taryba ir Europos inovacijų ir technologijų institutas. Komisija gerins mokslinę politikos formavimo bazę pasitelkdama savo Jungtinių tyrimų centrą.

  • 2011 m. Komisija sudarys Europos pramoninio dizaino srities tarybą ir sukurs Europos pramoninio dizaino kokybės ženklą.

  • 2011 m. Komisija pradės įgyvendinti svarbią viešojo sektoriaus ir socialinių inovacijų mokslinių tyrimų programą ir bandomąjį Europos viešojo sektoriaus inovacijų suvestinės projektą. Komisija pradės Europos socialinių inovacijų bandomąjį projektą, kurio paskirtis – pasiūlyti socialinių inovacijų kūrėjams dalytis praktine patirtimi, taip pat padaryti socialines inovacijas pagrindine būsimų Europos socialinio fondo programų tema. Komisija konsultuosis su socialiniais partneriais dėl inovacijų ekonomikos plėtros visose profesinėse srityse.

  • Komisija siūlo, kad vyriausybės biudžeto lėšų dalį skirtų inovacinių produktų ir paslaugų viešajam pirkimui. Taip turėtų būti sukurta ne mažesnės kaip 10 mlrd. EUR per metus vertės inovacijų, kuriomis gerinamos viešosios paslaugos, viešojo pirkimo rinka. Komisija teiks rekomendacijas, kaip skirtingų valstybių narių perkantieji subjektai galėtų vykdyti bendrus viešuosius pirkimus.

  • 2011 m. pradžioje Komisija pasiūlys teisės aktą, kuriuo bus paspartintas ir modernizuotas standartų nustatymas, kad būtų užtikrintas sąveikumas ir skatinamos inovacijos.

  • Reikia modernizuoti Europos intelektinės nuosavybės reglamentavimo sistemą. Sudarius susitarimą dėl ES patento verslo įmonės per metus galėtų sutaupyti 250 mln. EUR. 2011 m. Komisija pateiks pasiūlymų dėl Europos žinių apie patentus ir licencijas rinkos.

  • Siekiant paskatinti inovacijų diegimą, bus peržiūrėtos struktūrinio finansavimo ir valstybės pagalbos sistemos. Komisija padės valstybėms narėms geriau panaudoti 86 mlrd. EUR struktūrinių fondų lėšų, numatytų mokslinių tyrimų ir inovacijų programoms įgyvendinti 2007–2013 m. Ji pasiūlys struktūrinių fondų po 2013 m. sistemą, pagal kurią inovacijoms bus skiriama daugiau dėmesio. 2011 m. ji peržiūrės valstybės pagalbos sistemą.

Inovacijų sąjungos klausimas bus aptariamas spalio 12 d. vyksiančiame Konkurencingumo tarybos posėdyje ir gruodžio mėn. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Įgyvendinant 2020 m. Europos strategiją bus stebima padaryta pažanga. Inovacijų sąjungos būklė bus aptariama kasmetiniame Inovacijų suvažiavime.

Daugiau informacijos

MEMO/10/473

http://ec.europa.eu/innovation-union

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/index_en.htm

http://www.facebook.com/innovation.union

http://twitter.com/innovationunion

http://blogs.ec.europa.eu/innovationunlimited/

1 :

P. Zagamé, 2010 m. The cost of a non-innovative Europe.

http://ec.europa.eu/research/social-sciences/policy-briefs-research-achievements_en.html


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site