Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/10/1268

Briuselis, 2010 m. rugsėjo 30 d.

Tolesnė parama integruotai jūrų politikai

Šiandien Europos Komisija pateikė pasiūlymą 2011–2013 m. laikotarpiui pratęsti finansinę paramą nuo 2007 m. įgyvendinamai ES integruotai jūrų politikai. Šiuo pasiūlymu siekiama, kad Komisija, valstybės narės ir su jūrų reikalais susijusios suinteresuotosios šalys galėtų toliau vykdyti veiksmus, kuriais užtikrinama, kad vandenynai, jūros ir pakrantės būtų naudojami tausiai. Integruota jūrų politika skatina darniai spręsti su vandenynų, jūrų ir pakrančių valdymu bei tvarkymu susijusius reikalus ir užtikrinti su jūrų reikalais susijusių ES politikos sričių sąveiką. Siūloma parama – 50 mln. eurų, o jos paskirtis – sudaryti sąlygas tęsti 2007 m. pradėtą darbą, t. y. visų pirma šalinti politikos kliūtis, taupyti ES ir nacionalinių biudžetų lėšas ir integruoti visas su jūrų reikalais susijusias politikos sritis – transporto, žuvininkystės, muitų ir jūrų aplinkos apsaugos.

Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Komisijos narė Maria Damanaki sakė: „Integruota jūrų politika pakeitė mūsų požiūrį į jūras ir vandenynus. Nors ši politikos sritis dar visai nauja, jos įvairiopa nauda neabejojama. Tačiau kad ir likusiais dabartinės finansinės perspektyvos metais (2011–2013 m.) ji būtų veiksminga ir duotų gerų rezultatų, būtina užtikrinti nuolatinę finansinę paramą.“

Pastaruosius dvejus metus vykdant įvairius projektus ir iniciatyvas padėti integruotos jūrų politikos pagrindai. Pavyzdžiui, siekiant užtikrinti kuo didesnę skirtingų sektorių sąveiką, ištirti trys jūrų baseinai – Arkties1, Viduržemio jūros2 ir Baltijos jūros (pastarasis tirtas vadovaujantis Baltijos jūros regiono strategija3). Be to, Komisija parengė komunikatą „Žinios apie jūrą 2020 m.“4, kuriame pateikta iniciatyva kuo daugiau sužinoti apie mūsų jūrų būklę. Dirbama ir jūrų priežiūros integravimo srityje: siekiama visas naudojamas sistemas sujungti į vieną ir taip padėti nacionalinėms valdžios institucijoms vykdyti neteisėtos veiklos prevenciją, saugoti jūrų aplinką ir užtikrinti, kad jūrų transportas būtų našus, saugus ir patikimas5. Parengtos jūrų erdvei formuoti skirtos gairės, kuriose skatinama jūrų erdvę naudoti tausiai, propaguojamos tarptautinės investicijos ir raginama padėti Europos Sąjungai iki 2020 m. užtikrinti gerą mūsų vandenų ekologinę būklę6.

Visos šios iniciatyvos finansuotos iš parengiamųjų veiksmų ir bandomųjų projektų, kurių trukmė, priklausomai nuo veiklos pobūdžio, dveji ar treji metai, lėšų7.

Šiandien priimtame reglamento pasiūlyme numatyta programa, kuri bus tvirtas pagrindas toliau teikti nenutrūkstamą paramą minėtoms iniciatyvoms. Ši programa suteiks pridėtinės vertės priemonėms, kurių valstybės narės jau ėmėsi tiek šalių, tiek regionų mastu. Be to, tokia programa padės integruoti kitas ES finansines priemones, o tai užtikrins galimybę racionaliau panaudoti jūroms ir pakrantėms prižiūrėti reikalingas lėšas.

Programoje nustatytos šešios pagrindinės veiklos sritys:

  • Integruoto jūrų valdymo skatinimas Europos, nacionaliniu ir regionų lygmeniu siekiant užtikrinti, kad politikos sprendimai būtų priimami įvairiose srityse, o ne kurioje nors vienoje; numatoma globaliau vertinti visus su jūrų reikalais susijusius veiksmus;

  • Specifinių problemų ir uždavinių, susijusių su Europos jūrų baseinais, apibrėžimas atsižvelgiant į skirtingą konkrečių sektorių politiką;

  • Jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo gerinimas siekiant sukurti tvirtą planavimo jūroje pagrindą ir užtikrinti, kad plėtotė būtų tvari ir ekonomiškai gyvybinga;

  • Tinkamos žinių apie jūrą infrastruktūros, kuria užtikrinamas valdžios institucijoms ir verslo įmonėms teikiamų jūrų duomenų patikimumas ir kokybė, mažinamos jūrų duomenų naudotojų veiklos sąnaudos ir skatinama konkurencija ir inovacijos, kūrimas;

  • Bendros dalijimosi informacija aplinkos, susiejančios visas konkrečių sektorių naudojamas priežiūros ir stebėjimo sistemas, kūrimas siekiant pateikti visokeriopą padėties jūrose vaizdą, kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų daugiau veiklos kontrolės priemonių ir galėtų tinkamai reaguoti neteisėtos veiklos ar pavojų jūroms atvejais;

  • Tvaraus ekonomikos augimo, naujovių diegimo ir darbo vietų kūrimo jūrų sektoriuose ir pakrančių regionuose skatinimas siekiant tikslų, nustatytų pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“.

Tolesni veiksmai

Minėtą reglamentą pagal naująją Lisabonos sutartyje nustatytą bendro sprendimo procedūrą svarstys Taryba ir Europos Parlamentas.

Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje

http://ec.europa.eu/maritimeaffairs/

1 :

Komunikatas „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“, COM (2008) 763, 2008 11 20.

2 :

Komunikatas „Integruotos jūrų politikos formavimas siekiant geresnio Viduržemio jūros regiono valdymo“, COM (2009) 466, 2009 09 11.

3 :

Komunikatas dėl Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos, COM (2009) 248, 2009 06 10.

4 :

Komunikatas „Žinios apie jūrą 2020 m. Geresnės žinios apie mūsų jūras ir vandenynus – konkurencingumui ir ekonomikos augimui skatinti“, COM (2010) 461, 2010 09 08.

5 :

Komunikatas „Jūrų priežiūros integravimas. ES jūrų sričiai skirta bendra dalijimosi informacija aplinka“, COM (2009) 538 galutinis, 2009 10 15, taip pat komunikatas dėl ES jūrų sričiai skirtos bendros dalijimosi informacija aplinkos sukūrimo, kurį numatoma priimti 2010 m. spalį.

6 :

Komunikatas „Jūrų erdvės planavimo gairės. ES bendrųjų principų nustatymas“, COM (2008) 791, 2008 11 25.

7 :

ES bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a ir b punktai ir jo įgyvendinimo taisyklių 32 straipsnis.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website