Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/10/123

2010 m. vasario 4 d., Briuselis

Gebėjimų ir užimtumo specialistai ragina nedelsiant imtis veiksmų

„Siekiant spręsti europiečių gebėjimų trūkumo problemą ir suteikti daugiau galimybių, ateityje užtikrinsiančių sėkmę darbo rinkoje, būtina nedelsiant imtis veiksmų,“ teigiama šiandien Europos Komisijos paskelbtoje nepriklausomų ekspertų ataskaitoje. Ataskaitoje „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms. Veikime dabar“ pabrėžiama būtinybė tinkamais būdais skatinti žmones tobulinti gebėjimus, kad švietimas, mokymas ir darbas būtų labiau susieti tarpusavyje, plėtoti tinkamus gebėjimų derinius ir geriau numatyti ateities gebėjimų poreikius. Ši ataskaita – vienas svarbiausių Europos Komisijos darbotvarkės „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“ laimėjimų; šiandien ji bus skelbiama aukšto lygio konferencijoje Briuselyje.

Už užimtumą atsakingas ES Komisijos narys Vladimíras Špidla sakė: „Žmonių gebėjimų tobulinimas padės mums įveikti krizę trumpuoju laikotarpiu ir tvirtai užtikrinti ekonomikos sėkmę ateityje.“

Už švietimą, mokymą, kultūrą ir jaunimą atsakingas Komisijos narys Marošas Šefčovičius teigė: „Turime įveikti švietimo, mokymo ir darbo susiskaidymą, kad per visą savo gyvenimą žmonės turėtų galimybę pritaikyti savo gebėjimus prie kintančių darbo rinkos poreikių.“

Problemos pobūdis

  • Šiuo metu vienas iš trijų darbingo amžiaus europiečių turi tik vos kelias oficialiai patvirtintas kvalifikacijas arba neturi jokių, todėl jų galimybės įsidarbinti yra 40 proc. mažesnės nei aukštesnę kvalifikaciją turinčių europiečių.

  • Aukštos kvalifikacijos asmenų užimtumo lygis visoje ES yra 84 proc., vidutinės kvalifikacijos asmenų – 70 proc., o dirbančių žemos kvalifikacijos asmenų yra 49 proc.

  • Žemos kvalifikacijos asmenys taip pat mažiau linkę tobulinti savo gebėjimus ir dalyvauti mokymosi visą gyvenimą programose.

  • Bendrovių, kurios rengia mokymus savo darbuotojams, pasitraukimo iš rinkos tikimybė yra 2,5 karto mažesnė nei mokymų nerengiančių bendrovių.

  • Įdiegus švietimo sistemas, pagal kurias visiems suteikiama tinkamų gebėjimų, ilguoju laikotarpiu BVP galėtų padidėti iki 10 proc.

Šiandien skelbiamoje ekspertų ataskaitoje pateikiama konkrečių rekomendacijų ES ir nacionalinio lygmens sprendimų priėmėjams, bendrovėms, profesinėms sąjungoms, švietimo ir mokymo specialistams ir užimtumo tarnyboms apie tai, kaip reikėtų spręsti europiečių gebėjimų trūkumo problemą.

Ataskaitoje raginama imtis veiksmų įgyvendinant keturis pagrindinius uždavinius:

  • Aktyviau skatinti darbdavius ir asmenis kelti kvalifikaciją ir siekti, kad investicijos į gebėjimus būtų didelės, pažangios ir ne vien finansinio pobūdžio;

  • Atverti daugiau švietimo ir mokymo srities galimybių, skatinant švietimo ir mokymo institucijas imtis naujovių ir atsižvelgti į besimokančių asmenų ir darbdavių poreikius, ir plėtoti atitinkamas kvalifikacijas, daugiausia dėmesio skiriant konkretiems mokymosi rezultatams;

  • Siūlyti labiau darbo rinkos poreikius atitinkančių gebėjimų derinį ;

  • Geriau numatyti ateities gebėjimų poreikius .

Ekspertų nuomone, šios sritys tarpusavyje susijusios, todėl būtina imtis suderintų bendrų veiksmų . Be to, tai nėra tik vienos suinteresuotosios šalies atsakomybė – šiems veiksmams būtinos darnios visų dalyvių pastangos.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į susirūpinimą keliantį faktą, kad, nepaisant pastaraisiais metais padarytos pažangos, daugeliui europiečių vis dar trūksta gebėjimų. Beveik vienas trečdalis 25–64 m. amžiaus europiečių neturi jokios arba turi tik labai žemą kvalifikaciją ir tik vienas ketvirtadalis yra aukštos kvalifikacijos. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai ne visada turi būtent tų gebėjimų, kurių reikia darbdaviams, todėl gebėjimai neatitinka darbo rinkos poreikių. Būtina geriau derinti įvairioms sritims pritaikomus gebėjimus ir tam tikrus specifinius gebėjimus.

Ši problema tampa dar aktualesnė, nes didėja nedarbas ir kyla demografinių problemų.

Remiantis naujausiomis Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) prognozėmis, tikimasi, kad ateinantį dešimtmetį bus sukurta apie 80 mln. darbo vietų. Iš jų – beveik 7 mln. naujų darbo vietų , daugiausia skirtų aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams.

Pagrindiniai faktai

Siekiant stiprinti švietimo ir užimtumo sričių bendradarbiavimą, 2008 m. gruodį ES lygmeniu pradėta įgyvendinti iniciatyva „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“. 2009 m. pavasarį Europos Komisija įsteigė mokymo, gebėjimų ir užimtumo ekspertų iš visos ES grupę, kurios užduotis – teikti nepriklausomas konsultacijas tolesnės šios iniciatyvos plėtotės klausimais, atsižvelgiant į būsimą ES ekonomikos reformos strategiją ( Europa 2020 ).

Tolesnė informacija

Ekspertų ataskaita „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms. Veikime dabar“:

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=89&newsId=697&furtherNews=yes

Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP) pranešimas spaudai ir informacinis pranešimas:

http://www.cedefop.europa.eu/EN/news/15221.aspx

http://www.cedefop.europa.eu/EN/Files/9021_en.pdf

„Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms. Užimtumas“

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=568&langId=en

Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms . Švietimas ir mokymas“

http://ec.europa.eu/education/focus/focus2043_en.htm

Vaizdo naujienos. „Ekologiškų darbo vietų kūrimas“.

http://www.tvlink.org/mediadetails.php?key=61489feda9e3758486af&title=Creating+Green+Jobs&titleleft=Employment


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website