Navigation path

Left navigation

Additional tools

2009 m. finansinė ataskaita. Kam ES naudoja savo biudžetą?

European Commission - IP/10/1188   28/09/2010

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/10/1188

Briuselis, 2010 m. rugsėjo 28 d.

2009 m. finansinė ataskaita. Kam ES naudoja savo biudžetą?

Šiandien Komisijos pateiktoje 2009 m. finansinėje ataskaitoje parodyta, kad 97 proc. asignavimų išleista, panašiai išleista ir 2008 m. (98 proc.). Bendros išlaidos sudarė daugiau negu 112 mlrd. eurų. Didžioji šios sumos dalis teko ekonomikos augimo skatinimo priemonėms, užimtumui, moksliniams tyrimams ir plėtrai, taip pat žemės ūkiui.

44 mlrd. eurų investuota į augimą ir konkurencingumą

2009 m. pagal Mokslinių tyrimų septintąją bendrąją programą ES išleido 6,3 mlrd. eurų. ES lėšomis paremta daugiau negu 1 000 mokslinių tyrimų bendradarbiavimo projektų, kaip antai veiksmingos biokuro gamybos projektas „Fuel-Path“, kuriuo ieškota būdų, kaip padidinti biokuro gamybą ir padėti užtikrinti, kad iki 2020 m. Europos Sąjungoje mažiausiai 14 proc. energijos būtų bioenergija.

ES lėšomis pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą pasinaudojo daugiau negu 34 000 mažųjų ir vidutinių įmonių. Dėl šių lėšų jos galėjo gauti 2,9 mlrd. eurų vertės paskolų 295 mln. eurų vertės ES finansavimui užsitikrinti. Apskaičiuota, kad ES lėšomis 2007–2008 m. sukurta arba išsaugota daugiau negu 200 000 darbo vietų. Be to, pagal programą „Erasmus“ finansuota daugiau negu 300 000 judumo stipendijų 4 000 universitetų.

Sanglaudos politikai skiriamų lėšų dalis biudžete išlieka didelė. Mokėjimams pagal 2007–2013 m. programą skirta 25,5 mlrd. eurų – daugiau negu dvigubai, palyginti su 2008 m. (11,5 mlrd. eurų). 2000–2006 m. sanglaudos politikos lėšomis sukurta beveik 1 mln. darbo vietų, padėta nutiesti arba pagerinti 4 000 km geležinkelių, dar 14 mln. žmonių užtikrintas vandens tiekimas. Tarp gausių 2009 m. finansuotų projektų – projektas „Baltic Master II“, kuriuo siekiama padidinti gebėjimus reaguoti į išsiliejusią naftą Baltijos jūroje ir mažinti jūrų transporto taršą.

Už biudžetą atsakingo ES Komisijos nario Januszo Lewandowskio teigimu, daugiau negu 30 proc. 2009 m. biudžeto skirta ekonomikos atgaivinimui ir augimui. Dėl sverto poveikio kiekvienas į mūsų regionus investuotas euras gali duoti dvigubą ar trigubą grąžą. Būtent šioje srityje ES biudžeto lėšomis iš tikrųjų keičiama padėtis vietoje.

Daugiau negu 40 mlrd. eurų skirta kaimo vietovėms, daugiau negu 100 000 jaunuolių dalyvavo projektuose ir mainų programose

Po pajamų didėjimo metų, pasikeitus rinkos sąlygoms, ES ūkininkų įplaukos sumažėjo. Iš ES biudžeto jiems skiriama daugiau negu 40 mlrd. eurų parama tiesiogine pagalba ir rinkos intervencinėmis priemonėmis, kurios sudaro beveik pusę ūkininkų pajamų vertės.

ES biudžete vis daugiau lėšų skiriama ES piliečių teisių ir galimybių plėtojimui ir apsaugai. 2009 m. 110 000 jaunuolių dalyvavo projektuose ir mainų programose. ES taip pat padėjo penkioms valstybėms narėms, kurioms reikėjo kovos su gaisrais įrangos, o Bulgarijai tiekė antivirusinių vaistų. Iš Solidarumo fondo skirta 623 mln. eurų gaivalinių nelaimių poveikio mažinimui, ypač dėl žemės drebėjimo pietų Italijoje.

Daugiau negu 10 mlrd. eurų išorės veiksmams

2009 m. ES buvo antra didžiausia paramos vystymuisi teikėja pasaulyje, įsipareigojusi skirti 12 mlrd. eurų beveik 140 besivystančių šalių. Specialių priemonių imtasi siekiant padėti pasaulio neturtingiausiems įveikti trigubą ekonomikos, maisto ir aplinkos krizę.

2009 m. ES humanitarinė pagalba ir pagalba maistu padėjo daugiau negu 150 mln. žmonių 70 pasaulio šalių. Be to, įgyvendindama bendrą užsienio ir saugumo politiką ES administravo 10 misijų karščiausiuose pasaulio taškuose, kaip antai Kosove, Pietų Kaukaze, Afganistane, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Specialios lėšos skirtos šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių pasirengimui laikytis ES narystės sąlygų.

Sudanas yra vienas didžiausių išorės pagalbos gavėjų (115 mln. eurų). Pagalbą maistu Darfūre gavo 3,6 mln. žmonių, o Pietų Sudane – 436 000 žmonių, daugiau negu 5 mln. žmonių suteikta sveikatos priežiūra, 1,3 mln. žmonių – vanduo, sanitarijos ir higienos priemonės.

Januszas Lewandowskis paminėjo, kad, įvykus konfliktams ar užklupus gaivalinėms nelaimėms, ES vis dažniau prašoma padėti už Sąjungos ribų. Finansinė programa niekada nebuvo tikslinama per pastaruosius dvidešimt ar daugiau metų, bet per paskutiniuosius metus ją teko tikslinti keturis kartus ir tai rodo, kad būsimas ES biudžetas turi būti lankstesnis.

7,4 mlrd. eurų administravimui

Visų institucijų administracinės išlaidos yra 7,4 mlrd. eurų, t. y. 6,5 proc. visų išlaidų, panašiai išleista ir 2008 m. (6,2 proc.). 2009 m., kaip ir 2010 m., Komisija laikėsi pažado per ateinančius metus naujų etatų neprašyti, nebent įstotų naujos valstybės narės, pareiškė Komisijos narys J. Lewandowskis.

ES biudžetas daugiausia finansuojamas valstybių narių BNP įnašais

Beveik 70 proc. ES biudžeto finansuojama iš valstybių narių biudžeto pagal santykines bendrąsias nacionalines pajamas (BNP). Iš PVM lėšų kasmet finansuojama vis mažiau; jos 2009 m. sudarė mažiau negu 11 proc., o iš tradicinių nuosavų išteklių (daugiausia iš muito mokesčių) – kiek daugiau negu 12 proc. Ankstesnių metų perviršis ir kitos įplaukos sudarė 7,5 proc.

Finansinė ataskaita

http://ec.europa.eu/budget/documents/2009_en.htm?submenuheader=2&go=t3_2


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website