IP/10/1142
Briuselis, 2010 m. rugsėjo 20 d.
Skaitmeninė darbotvarkė. Komisija pristato sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtros Europoje skatinimo priemones
Šiandien Europos Komisija priėmė tris viena kitą papildančias priemones, kuriomis siekiama palengvinti sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio diegimą ir plėtojimą Europos Sąjungoje. Rinkinį sudaro Komisijos rekomendacija dėl reguliuojamos prieigos prie naujos kartos prieigos tinklų, kuria telekomunikacijų operatoriams nustatomi aiškūs reguliavimo principai ir tinkamai suderinamas poreikis skatinti investicijas ir būtinybė išsaugoti konkurenciją; Sprendimo, kuriuo nustatoma Radijo spektro politikos programa, siekiant užtikrinti, inter alia, spektro prieinamumą belaidžio ryšio paslaugoms, pasiūlymas; ir Komunikatas dėl plačiajuosčio ryšio, kuriame numatyta, kaip geriausiai skatinti valstybines ir privačias investicijas į sparčiojo ir itin spartaus ryšio tinklus. Šiomis priemonėmis siekiama padėti Europos Sąjungai įgyvendinti Europos skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytą įsipareigojimą iki 2013 m. kiekvienam europiečiui užtikrinti bazinio plačiajuosčio ryšio prieigą, o iki 2020 m. – sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio prieigą (žr. IP/10/581, MEMO/10/199 ir MEMO/10/200). Kaip numatyta pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje Europa 2020 (žr. IP/10/225), siekiant kurti darbo vietas ir gerovę, Europoje itin svarbu diegti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą.
Neelie Kroes, už skaitmeninę darbotvarkę atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, sakė: „Spartusis plačiajuostis ryšys – tai skaitmeninis deguonis, būtinas Europos ir žmonių gerovei. Šios priemonės padės užtikrinti, kad europiečiai turėtų galimybę naudotis aukščiausios kokybės interneto ryšiu, kurio jie tikisi ir nusipelno, ir įgytų prieigą prie norimo turinio ir paslaugų.“
Šiandien priimtą dokumentų rinkinį sudaro:
Komisijos rekomendacija dėl reguliuojamos prieigos prie naujos kartos prieigos tinklų, kuria nustatomas bendras prieigos prie naujų didelės greitaveikos šviesolaidinių tinklų reguliavimo principas – pagal jį nacionalinės telekomunikacijų reguliavimo institucijos privalo tinkamai suderinti poreikį skatinti investicijas ir išsaugoti konkurenciją. Taip visiems rinkos dalyviams bus užtikrintas aiškesnis reguliavimas – tai būtina investicijoms į spartųjį ir itin spartų plačiajuostį ryšį skatinti. Telekomunikacijų pagrindų direktyvoje (2002/21/EC) reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad jų reguliavimo institucijos visapusiškai atsižvelgtų į Komisijos rekomendaciją ir tinkamai pagrįstų kiekvieną nukrypimą (žr. MEMO/10/424).
Komisijos pasiūlymas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl sprendimo, kuriuo būtų nustatoma penkerių metų politikos programa efektyviam spektro valdymui skatinti ir, visų pirma, užtikrinti, kad iki 2013 m. būtų skirta pakankamai radijo dažnių spektro belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui (tai labai padės užtikrinti plačiajuostį ryšį atokiose vietovėse gyvenantiems žmonėms ir galimybę naudotis novatoriškomis paslaugomis visoje Europoje). Efektyvus ir konkurencingas radijo dažnių spektro naudojimas Europos Sąjungoje taip pat skatins inovacijas kitose politikos srityse ir sektoriuose, pavyzdžiui, transporto ar aplinkos apsaugos (žr. MEMO/10/425).
Komunikatas dėl plačiajuosčio ryšio, kuriame išdėstoma nuoseklių veiksmų sistema, užtikrinanti galimybę pasiekti Skaitmeninėje darbotvarkėje nustatytus plačiajuosčio ryšio plėtros tikslus, ir konkrečiai numatoma, kaip geriausiai skatinti viešąsias ir privačias investicijas į sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklus. Jame ES valstybės narės raginamos parengti nacionalinius sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklų diegimo planus ir numatyti konkrečias įgyvendinimo priemones, taip pat pateikiamos gairės, kaip sumažinti investavimo sąnaudas, ir nurodyta, kaip valdžios institucijos gali remti plačiajuosčiam ryšiui skirtas investicijas, įskaitant geresnį ES lėšų panaudojimą. Jame taip pat pranešama apie Europos Komisijos ir Europos investicijų banko planus pateikti plačiajuosčiam ryšiui skirtų finansinių priemonių (žr. MEMO/10/427).
Šiuo metu Europoje vidutinis naudojimosi plačiajuosčiu ryšiu lygis (palyginti su kitais pasaulio regionais) yra didžiausias (24,8 %), tačiau Europos tinklus reikia toliau plėtoti ir tobulinti. Pavyzdžiui, sparčiuoju šviesolaidiniu interneto ryšiu savo namuose naudojasi vos 1 % europiečių, palyginti su 12 % Japonijos ir 15 % Pietų Korėjos gyventojų.
Komisijos priemonėmis siekiama skatinti viešąsias ir privačias investicijas į sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio tinklus, o tai sudarytų sąlygas padidinti plačiajuosčio ryšio tinklais teikiamų paslaugų paklausą, taigi skatintų ES ekonomikos augimą.
Skaitmeninėje darbotvarkėje nustatyti plataus užmojo plačiajuosčio ryšio plėtros tikslai – iki 2013 m. visiems ES piliečiams užtikrinti galimybę naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu, iki 2020 m. – visiems ES piliečiams galimybę naudotis sparčiuoju 30 megabitų per sekundę spartos plačiajuosčiu ryšiu, o bent pusei Europos namų ūkių užtikrinti 100 megabitų per sekundę spartos plačiajuostį ryšį.
Pagrindiniai faktai
Sparčiojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio prieiga žmonių gyvenimo kokybei galėtų turėti tokį pat didžiulį poveikį, kokį daugiau nei prieš 100 metų padarė geležinkeliai. Naudojantis sparčiuoju ir itin sparčiu ryšiu galima lengviau dirbti nuotolinį darbą ir dirbti keliaujant. Jis suteikia galimybę internetu teikti naujas sąveikiąsias paslaugas įvairiose srityse, įskaitant švietimą ir sveikatos apsaugą (pavyzdžiui, nuotolinės diagnozės paslaugas). Be to, spartusis ir itin spartus ryšys mažosioms ir vidutinėms įmonėms padeda sumažinti sąnaudas ir tapti konkurencingesnėmis, kadangi jos įgyja galimybę naudotis nuotolinių išteklių kompiuterijos paslaugomis ar naujos kartos skaitmeninėmis, vartotojo valdomomis ir didelės raiškos vaizdo paslaugomis.
Daugiau informacijos žr. dokumente MEMO/10/426.
http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/cf/itemdetail.cfm?item_id=6070
Priedas
Plačiajuosčio ryšio skverbties lygis Europos Sąjungoje 2010 m. sausio mėn.
Šaltinis – ES valstybių narių telekomunikacijų reguliavimo institucijos.
Plačiajuosčiu ryšiu besinaudojančių namų ūkių dalis procentais
Šaltinis – Eurostatas, 2009 m. Bendrijos namų ūkių ir asmenų naudojimosi informacinėmis ir ryšių technologijomis tyrimas.
Fiksuotojo plačiajuosčio ryšio skverbties lygis pasaulio šalyse 2009 m. liepos mėn.
Šaltinis – OECD.
Šviesolaidinių vietinių linijų diegimas ES, JAV, Japonijoje ir Pietų Korėjoje
Šaltinis – Komisija (pagal Point Topic pateiktą informaciją).
Skaitmeninių abonento linijų nacionalinė ir kaimo vietovių aprėptis 2009 m. gruodžio mėn.
Šaltinis – Telekomunikacijų tarnyba, remdamasi Europos Komisijos užsakymu IDATE atliktu Plačiajuosčio ryšio raidos Europoje tyrimu.
