Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

IP/10/1141

Briuselis, 2010 m. rugsėjo 17 d.

Komisija priima pakeistą pasiūlymą dėl Europos Sąjungos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems žmonėms programą

Šiandien Europos Komisija priėmė pakeistą pasiūlymą, kurio tikslas – patobulinti dabar galiojančią Europos Sąjungos pagalbos maistu labiausiai nepasiturintiems žmonėms programą. Jis grindžiamas 2008 metų pasiūlymu, kuriame numatyta, kad, taikant programą, reikalingų produktų, jei jų nėra intervencinėse atsargose, bus galima nuolat įsigyti rinkoje. Valstybės narės pačios rinktųsi skirstytinus maisto produktus, o šių maisto produktų skirstymo planai būtų sudaromi trejų metų laikotarpiui. Maisto produktus ir toliau padės skirstyti labdaros organizacijos bei vietos socialinės tarnybos. Pagal šią programą maisto produktų kasmet gauna daugiau kaip 13 mln. Europos piliečių. Pakeistame pasiūlyme nustatyti stabilūs palankesni nacionalinio bendro finansavimo lygiai ir nustatoma didžiausia galima metinė ES įnašo suma – 500 mln. EUR. Į šį pasiūlymą įtraukta ir kitų pirminio 2008 metų pasiūlymo pakeitimų, be to, jis suderintas su Lisabonos sutartimi. 2008 metų pasiūlymo Taryba nepriėmė, nors jam ir pritarė Europos Parlamentas.

„Labiausiai nepasiturintiems žmonėms skirta programa – tai labai konkretus būdas padėti vargingiausiai gyvenantiems mūsų visuomenės nariams. Atsižvelgiant į tai, kad keli milijonai europiečių jaučia maisto stygių, šis pasiūlymas padeda mums plėtoti tokią bendrąją žemės ūkio politiką, kurią vykdant glaudžiai susiejami vartotojai ir gamyba, – kalbėjo už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos narys Dacianas Cioloşas. – Neturime pamiršti, kad bendroji žemės ūkio politika skirta visiems visuomenės sluoksniams – ne tik ūkininkams.“

Pagal 1987 m. pradėtą taikyti programą perteklinės žemės ūkio atsargos (intervencinės atsargos) buvo dalijamos nepasiturintiems žmonėms. Programa buvo iš dalies pakeista praėjusio dešimtmečio viduryje, kad tam tikromis sąlygomis intervencines atsargas būtų galima papildyti rinkoje įsigytais produktais.

Dabar įvedamas bendras finansavimas, todėl bus galima geriau planuoti bei valdyti lėšas, o valstybės narės galės prisiimti daugiau atsakomybės už programos vykdymą. Siekiant palengvinti valstybių narių dalyvavimą, pakeistame pasiūlyme numatyti palankesni nacionalinio bendrojo finansavimo lygiai (25 % ir 10 % – valstybių narių, kurios naudojasi Sanglaudos fondo lėšomis, palyginti su 50 % ir 25 % po laipsniško finansavimo mažinimo laikotarpio, kaip numatyta ankstesniame pasiūlyme). Veiksmingumui padidinti ir tęstinumui užtikrinti turėtų būti rengiami trejų metų skirstymo planai.

Bus galima tiekti ne tik tuos produktus, kuriems taikomos intervencinės priemonės. Pavyzdžiui, pirmą kartą bus skirstomi vaisiai, daržovės ir aliejus. Ateityje maisto produktus, atsižvelgdamos į maistingumo kriterijus, parinks nacionalinės valdžios institucijos ir juos skirstys kartu su socialiniais partneriais, kaip tai vyksta dabar.

Maisto produktų būtų įsigyjama iš intervencinių atsargų arba rinkoje, pirmenybę teikiant tinkamoms intervencinėms atsargoms, jei jų yra. Kaip siūlo Europos Parlamentas, pakeistame pasiūlyme valstybėms narėms numatyta galimybė teikti pirmenybę ES kilmės maisto produktams. Maisto produktai turi būti skirstomi nemokamai arba skirstymo paslaugų kaina negali būti didesnė už maistą skirstyti paskirtos organizacijos patirtas išlaidas.

Valstybės narės gali pasirinkti, ar dalyvauti programoje. Šiuo metu programoje dalyvauja 19 valstybių narių. Pagalba paprastai teikiama įvairiems skurdžiai gyvenantiems žmonėms, įskaitant sunkiai gyvenančias šeimas, pakankamai pajamų neturinčius vyresnio amžiaus žmones, benamius, neįgaliuosius, rizikos grupės vaikus, mažai uždirbančius darbuotojus, darbuotojus migrantus ir prieglobsčio ieškančius asmenis.

Kaip ir pagal dabartinę programą, valstybės narės dalyvės pasirinks tinkamas organizacijas (paprastai tai bus labdaros organizacijos arba vietos socialinės tarnybos) maistui skirstyti. Jei anksčiau planai buvo sudaromi metų laikotarpiui, tai dabar valstybės narės nustatys poreikius trejų metų laikotarpiui ir pateiks Komisijai atitinkamą prašymą. Komisija kasmet skirs biudžetą, kad galėtų atlikti pakeitimus, jei padėtis programiniu laikotarpiu pasikeistų.

Nors ES piliečių gyvenimo lygis vienas iš aukščiausių pasaulyje, vis dėl to yra žmonių, kurie neišgali tinkamai maitintis. Europos Sąjungoje maždaug 43 milijonams žmonių gresia visaverčio maisto stygius, t. y. jie neišgali kas antrą dieną valgyti mėsos, vištienos ar žuvies.


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site