Navigation path

Left navigation

Additional tools

Žuvininkystė. Komisija siūlo 2011 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybes

European Commission - IP/10/1132   15/09/2010

Other available languages: EN FR DE DA SV FI ET LV PL

IP/10/1132

2010 m. rugsėjo 15 d., Briuselis

Žuvininkystė. Komisija siūlo 2011 m. žvejybos Baltijos jūroje galimybes

Vakar Europos Komisija pateikė Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos 2011 m. galimybių pasiūlymą. Remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, Komisija siūlo padidinti Baltijos jūros menkių žvejybos galimybes ir smarkiai sumažinti pelaginių žuvų – silkių ir šprotų – išteklių žvejybos galimybes. Šis žvejybos galimybių pasiūlymas bus aptartas Žuvininkystės ministrų tarybos posėdyje spalio mėnesį.

Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Europos Komisijos narė maria Damanaki pažymėjo: „Atsinaujinę Baltijos jūros menkių ištekliai – gera naujiena, – sakė už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakinga Europos Komisijos narė Maria Damanaki. Ilgalaikis menkių išteklių valdymo planas, kurį taikėme drauge su griežtomis kovos su neteisingomis deklaracijomis priemonėmis, padėjo sumažinti žvejybos mastą iki tausios žvejybos lygio, tad ištekliai turėjo laiko atsikurti, ir vėl galime padidinti bendrą leidžiamą sužvejoti išteklių kiekį tiek rytinėje, tiek vakarinėje Baltijos jūros dalyse.

Deja, pelaginių žuvų – silkių ir šprotų – išteklių būklė yra priešinga. Daugumos šių išteklių išnerštų jauniklių per maža, o jų žvejybos intensyvumas išlieka didelis, o kai kuriais atvejais per pastaruosius kelerius metus net dar labiau padidėjo. Kad užtikrintume tausų šių svarbių išteklių valdymą, turėsime smarkiai sumažinti žvejybos mastą.“

Menkių ištekliai

Komisija siūlo 15 procentų padidinti bendrą ES leidžiamą sužvejoti rytinės Baltijos jūros dalies menkių kiekį (nuo 51 267 t iki 58 957 t) ir 6 procentais padidinti bendrą leidžiamą sužvejoti vakarinės Baltijos jūros dalies menkių kiekį (nuo 17 700 t iki 18 800 t). Rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai ir toliau gausėja, nes smarkiai didėja jų prieaugis ir griežčiau taikomas daugiametis šių išteklių valdymo planas. Siūlomas bendras leidžiamas sužvejoti vakarinės dalies išteklių kiekis atitinka daugiamečio išteklių valdymo plano nuostatas, kuriomis siekiama, kad išžvejojamų žuvų dalis atitiktų ilgalaikio tausaus išteklių naudojimo reikalavimus.

Silkių ištekliai

Vakarinės Baltijos jūros dalies silkių ištekliai dar labiau sumažėjo ir šiuo metu yra mažiausi nei bet kada iki šiol. Taip yra dėl pastaraisiais metais vis mažėjančio išnerštų šios rūšies jauniklių skaičiaus ir labai intensyvios žvejybos. Daugelį metų bendras leidžiamas sužvejoti šių išteklių kiekis buvo gerokai didesnis, nei nurodyta mokslinėse rekomendacijose, o jų žvejyba per tą laiką intensyvėjo. Skagerako sąsiauryje Baltijos jūros silkių ištekliai maišosi su Šiaurės jūros silkių ištekliais, kurie irgi menkai atsinaujina, tačiau yra geresnės būklės. Todėl Skagerako sąsiauryje svarbu nustatyti tokį bendrą leidžiamą sužvejoti silkių kiekį, kuris ne tik atitiktų Šiaurės jūros išteklių gausą, bet ir kuriuo būtų užtikrinta tinkama Baltijos jūros išteklių apsauga.

Atsižvelgdama į ekonominę sektoriaus būklę, Komisija siūlo bendrą leidžiamą sužvejoti vakarinės Baltijos jūros dalies silkių kiekį sumažinti 30 procentų (nuo 22 690 t iki 15 884 t). Kiti pelaginių žuvų ištekliai atsinaujino taip pat palyginti menkai, todėl reikia pakoreguoti žvejybos apimtį ir atitinkamai sumažinti bendrą leidžiamą sužvejoti jų kiekį. Todėl Komisija siūlo 28 procentais sumažinti centrinės Baltijos jūros dalies silkių žvejybos galimybes (nuo 126 380 t iki 122 960 t) ir 30 procentų – šprotų žvejybos galimybes (nuo 379 900 t iki 339 960 t).

Lašišų ištekliai

Kadangi Baltijos jūros lašišų jauniklių išgyvenimo lygis jūroje žemėja, o dėl mišrios žvejybos pagrindiniame jūros baseine suprastėjo kai kurių upių išteklių būklė, bendras pagrindiniame baseine leidžiamas sužvejoti kiekis sumažintas 15 procentų. Žvejybos Suomijos įlankoje apribojimų nepasiūlyta, nes šio rajono problemų priežastys turėtų būti šalinamos pirmiausia vidaus vandenyse taikytinomis nacionalinėmis valdymo priemonėmis. Komisija aptars šį klausimą su susijusiomis valstybėmis narėmis ir įtrauks jį į Baltijos jūros lašišų išteklių valdymo planą, kuris turėtų būti parengtas iki 2010 m. pabaigos.

Komisijos pasiūlymas atitinka Komunikate „Konsultacijos dėl 2011 m. žvejybos galimybių“ išdėstytus principus ir taisykles, jame atsižvelgiama į naujausias mokslines Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto rekomendacijas ir suinteresuotųjų šalių, ypač Baltijos jūros regiono patariamosios tarybos, pastabas.

Daugiau informacijos:

Priedo lentelė: 2010 m. ir 2011 m. Komisijos pasiūlymų santrauka.

MEMO/10/413

Nuoroda į Baltijos jūros menkių išteklių paplitimo žemėlapį:

http://ec.europa.eu/fisheries/news_and_events/press_releases/map_baltic_en.pdf

http://ec.europa.eu/fisheries/cfp/fishing_rules/tacs/index_en.htm

BLSK pokyčių 2010–2011 m. santrauka (kiekiai tonomis, jei nenurodyta kitaip)

Figures and graphics available in PDF and WORD PROCESSED


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website