Chemin de navigation

Left navigation

Additional tools

Baltijos jūros regiono valstybės susitarė dėl Baltijos valstybių energijos rinkos ir jungčių plano

Commission Européenne - IP/09/945   17/06/2009

Autres langues disponibles: FR EN DE DA SV FI ET LV PL

IP/09/945

Briuselis, 2009 m. birželio 17 d.

Baltijos jūros regiono valstybės susitarė dėl Baltijos valstybių energijos rinkos ir jungčių plano

Aštuonios Baltijos jūros regiono ES valstybės narės ir Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso šiandien pasirašė Susitarimo memorandumą dėl Baltijos valstybių energijos rinkos ir jungčių plano. Baltijos valstybių energijos rinkos ir jungčių planas (BEMIP) priimtas po devynis mėnesius trukusio Komisijos inicijuoto nagrinėjimo, kokių konkrečių priemonių reikėtų imtis, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos energetikos tinklus būtų galima geriau sujungti su ES energetikos tinklais.

„Pasirašydami Susitarimo memorandumą patvirtinome solidarumą, kuriuo grindžiamas Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas šiuo klausimu. Po praeitą spalį įvykusio susitikimo susitarėme dėl energetinio Baltijos jūros regiono valstybių saugumo gerinimo veiksmų – per pietus su aštuonių Baltijos jūros regiono valstybių ir vyriausybių vadovais, surengtus prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, teigė Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso. – Visų pirma norėčiau padėkoti aukšto rango grupės nariams už tai, kad atsakingai ir sunkiai dirbdami vos per kelis mėnesius parengė veiksmų planą.“

Komisijos narys Andris Piebalgas teigė: „ Būtina kuo skubiau nutraukti Baltijos valstybių atskirtį nuo bendros energetikos sistemos . Peržiūrėjau plane numatytus veiksmus ir projektus, kuriems jau pritarė regiono valstybės, ir esu įsitikinęs, kad šį tikslą galima pasiekti vidutinės trukmės laikotarpiu.

Pasirašius memorandumą pradedamas įgyvendinti šis veiksmų planas, kuriuo visų pirma siekiama sukurti veiksmingą integruotą energijos rinką ir būtiną infrastruktūrą ir taip pagerinti Baltijos jūros regiono valstybių energetinį saugumą. Tikimasi, kad Švedija, kuri rengiasi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, palengvins tolesnį plano įgyvendinimą ir būtent tam teiks pirmenybę.

2008 m. lapkritį Komisijos priimtame Antrosios strateginės energetikos apžvalgos dokumente nustatyti 6 prioritetiniai energetikos infrastruktūros projektai, iš kurių vienas – sujungti Baltijos regiono valstybių energijos rinkas. BEMIP ir Šiaurės Europos šalių elektros energijos rinkos modelio taikymas Baltijos valstybėse laikomi svarbiausiais Baltijos jūros regionui skirtos Komisijos strategijos, apie kurią ji paskelbė prieš savaitę, birželio 10 d., projektais.

Idėją parengti Baltijos valstybių energijos rinkos ir jungčių planą praeitą spalį per panašius pietus, surengtus prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą, iškėlė Komisij os pirmininkas José Manuelis Barroso. Netrukus buvo sukurta aukšto lygio grupė, kurią sudaro aštuonių Baltijos jūros regiono valstybių – Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Suomijos, Švedijos bei Vokietijos – atstovai ir Norvegijos atstovas (stebėtojo teisėmis). Grupei vadovavo Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktorato generalinis direktorius Matthias Ruete. Komisija palengvino šį procesą ir toliau stebės, kaip BEMIP įgyvendinamas. Pirmoji BEMIP įgyvendinimo pažangos ataskaita bus pateikta 2009 m. gruodį.

Keli BEMIP siūlomi infrastruktūros projektai bus įgyvendinami pagal Europos ekonomikos gaivinimo programą. Tai reiškia, kad šiame regione vykdomiems infrastruktūros projektams papildomai remti gali būti skirta daugiau nei pusė milijardo eurų. Šios lėšos turėtų papildyti iš kitų finansavimo šaltinių (Sanglaudos fondo, TEN-E programai finansuoti skirto fondo ir kt.) gaunamas lėšas.

PAGRINDINIAI FAKTAI

BEMIP aukšto lygio grupės parengtos galutinės ataskaitos pagrindinės išvados pateikiamos 3 toliau nurodytoms sritims skirtame veiksmų plane.

Elektros energijos rinkos integravimas

Elektros energijos rinkos modelis bendru sutarimu sukurtas pagal Šiaurės Europos šalių elektros energijos rinkos modelį. Siūloma parengti specialų veiksmų planą, kuriame būtų nurodyti veiksmai, kurių reikia imtis siekiant įgyvendinti naują Baltijos valstybių regioninės rinkos modelį ir panaikinti tokios rinkos kliūtis laikantis ES vidaus elektros energijos rinkos taisyklių. Tame plane būtų numatyta panaikinti reguliuojamus tarifus, atskirti perdavimo sistemos operatoriaus veiklą ir funkcijas, panaikinti tarpvalstybinius apribojimus, nustatyti rinkos veiksniais grindžiamą perkrovos valdymą, bendrus išteklius ir subalansuotą energijos rinką, visiškai atverti mažmeninę rinką ir sukurti bendrą energijos mainų rinką, skirtą fizinei prekybai Šiaurės Europos ir Baltijos jūros regione. Taikant Šiaurės Europos valstybių elektros energijos rinkos modelį trijų Baltijos valstybių elektros energijos sistemoms, svarbiausia paspartinti minėtų tokio rinkos modelio aspektų įgyvendinimą. Trijų Baltijos valstybių ministrai pirmininkai bendrame pareiškime, pasirašytame Vilniuje balandžio 27 d., patvirtino savo politinį įsipareigojimą siekti, kad elektros energijos rinka būtų iš tiesų atverta ir integruota.

Elektros energijos jungtys ir gamyba

Nustatyti ir pagal supaprastintą metodiką įvertinti infrastruktūros projektai, kuriuos vykdant bus integruojamos Baltijos jūros regiono valstybių elektros energijos rinkos. Nustatytos trys projektų grupės:

1) Šiaurės Europos šalių generaliniame plane pateikti Šiaurės Europos šalių tarpusavio projektai, tokie kaip Fenno - Skan II projektas, kuriuo siekiama sujungti Suomijos ir Švedijos elektros energijos sistemas, Great Belt projektas Danijoje, Švedijos ir Norvegijos Nea - Järpströmmen projektas, South Link projektas Švedijoje, Danijos ir Norvegijos Skagerrak IV projektas ir kiti.

2) Kalbant apie Baltijos valstybių elektros energijos sistemų sujungimo su Šiaurės Europos šalių ir Lenkijos elektros energijos sistemomis projektus, visos apibrėžtos jungtys – NordBalt (buvusioji SwedLit ) jungtis, sujungsianti Švedijos ir Lietuvos sistemas, Estlink-2 jungtis, sujungsianti Estijos ir Suomijos sistemas, taip pat LitPol jungtis, sujungsianti Lenkijos ir Lietuvos sistemas, – yra komerciniu atžvilgiu perspektyvūs projektai. Šiam projektų tipui priklauso ir bendro trijų Baltijos valstybių elektros energijos tinklo tobulinimo projektas.

3) Vokietijos ir Lenkijos elektros sistemų jungtys priklauso trečiajam projektų tipui. Pagrindinė šių projektų įgyvendinimo priežastis yra ne rinkos integravimas, kaip pirma minėtais atvejais, o gretutinėmis elektros linijomis tekanti elektros energijos srovė, susidaranti gaminant vėjo energiją Šiaurės Europoje. Šie projektai priklauso ir iniciatyvoms, kurias pateikė Europos koordinatoriai G. W. Adamowitschius (kartu su vadinamuoju septyniašaliu Vidurio bei Rytų Europos šalių forumu) ir prof. W. Mielczarskis.

Dujų vidaus rinka ir infrastruktūra

Plėtojant infrastruktūrą visų pirma siekiama stiprinti dujų tiekimo patikimumą labiau įvairinant tiekimo būdus ir šaltinius. Palankiai vertinami galimi projektai, kuriuos įgyvendinant būtų pasiektas šis tikslas, apimantis tiek naujų jungčių, tiek atgalinio srauto projektų įgyvendinimą, suskystintų gamtinių dujų įrenginių ir dujų saugyklų kūrimą. Aukšto lygio grupė susitarė toliau plėtoti BEMIP taikymo dujų sektoriuje aspektus.

For more information see the website .


Side Bar

Mon compte

Gérez vos recherches et notifications par email


Aidez-nous à améliorer ce site