IP/09/747

Briuselis, 2009 m. gegužės 12 d.

Komisija pradeda diskusijas apie 2010 metų žvejybos galimybes

Šiandien Europos Komisija pateikė nuomonę apie 2010 metų žvejybos galimybių ES vandenyse nustatymą. Konsultaciniame dokumente nurodoma, kaip Komisija rengiasi nustatyti bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (BLSK) ir žvejybos pastangų apribojimus ateinančiais metais. Komisija atkreipia dėmesį, kad nuo 2002 m. pradėtos bendrosios žuvininkystės politikos reformos padaryta nedidelė pažanga atkuriant išteklius. Viena iš priežasčių – žvejybos galimybės buvo nuolat nustatomos viršijant lygį, kuriam esant būtų išlaikomas stabilus žuvų išteklių kiekis. Todėl daugiau kaip 80 proc. ES žuvų išteklių, palyginti su vidutiniškai 28 proc. pasaulio mastu, yra pereikvojami. Kita vertus, sėkmingai įgyvendinti keli ilgalaikiai planai – jau pastebima žuvų išteklių atsikūrimo ženklų. Todėl, kad būtų galima imtis veiksmingesnių priemonių pereikvotiems ištekliams atkurti, Komisija siūlo kasmet lanksčiau keisti BLSK. Valstybės narės ir suinteresuotosios šalys kviečiamos iki liepos 31 d. pareikšti nuomonę dėl Komisijos siūlomo metodo. Rudenį Komisija pateiks oficialių pasiūlymų, kuriuos Taryba turės priimti iki metų pabaigos.

Komisijos narys Joe Borgas teigė: „Dėl išteklių pereikvojimo susidariusi padėtis rimta, bet daugiamečiai išteklių valdymo planai įgyvendinami veiksmingai, taigi jau pastebima kai kurių rūšių išteklių atsikūrimo ženklų. Tai reiškia, kad aptariamasis ilgalaikis metodas pasirinktas teisingai ir kad geras valdymas visada duoda gerų rezultatų. Aš tvirtai palaikau ilgalaikiais planais, mokslinėmis rekomendacijomis ir dialogu su sektoriaus atstovais grindžiamą žuvininkystės išteklių išsaugojimo metodą, kurį taikant būtų galima atkurti mūsų vandenynų ir jūrų išteklių produktyvumą.“

Komunikate pateikiamas dabartinės ES žuvininkystės išteklių, kurie, palyginti su dauguma kitų pasaulio regionų, yra itin pereikvojami, būklės vertinimas. Dėl tokio pereikvojimo šiandien ES žuvininkystės įnašas į Europos ekonomiką ir maisto tiekimą yra gerokai mažesnis negu anksčiau. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad žinių apie maždaug 59 proc. išteklių būklę mokslininkai neturi – daugiausia dėl to, kad sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos yra netikslios.

Norint pakeisti tokią padėtį, reikalingi tam tikri pokyčiai. Pirma, žvejybos galimybes reikia nustatyti atsižvelgiant į žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygį, kad ilgainiui būtų galima užtikrinti didžiausią sužvejojamų žuvų kiekį. Jeigu ištekliai gerokai pereikvojami, kasmečio BLSK ribojimo rezultatai neatitinka ilgalaikių pramonės interesų. Atsižvelgdama į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijas, Komisija siūlo lankstesnį kasmečio BLSK keitimo metodą tokiems ištekliams atkurti. Jei pereikvojami žemo biomasės lygio ištekliai, siūloma BLSK kasmet mažinti daugiausia 20 proc., kol žuvų mirtingumas dėl žvejybos nebedidės. Išteklių, kuriuos pavyko atkurti virš lygio, kuriam esant užtikrinamas didžiausias sužvejojamų žuvų kiekis, BLSK galėtų būti kasmet padidinamas daugiausia 25 proc. Kai ŽMTEK rekomenduojamas sužvejoti žuvų kiekis lygus nuliui, BLSK turėtų būti mažinamas bent 25 proc. Jeigu analitinio išteklių vertinimo nėra, metodas patikslinamas vadovaujantis naujomis mokslinėmis rekomendacijomis ir konsultacijomis su suinteresuotosiomis šalimis.

Be to, minėtame dokumente Komisija dar kartą išreiškia ketinimą palaipsniui uždrausti išmesti žuvis į jūrą. Siekiant išspręsti žuvų išmetimo į jūrą problemą, 2009 m. imamasi ryžtingų veiksmų: Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje uždraudžiama žvejoti pasiliekant tik vertingiausias žuvis (t. y. išmetant dydžio ir (arba) kainos kriterijų neatitinkančias verslines žuvis), įgyvendinant daugiamečius planus toliau mažinamos žvejybos pastangos, vykdomi bandomieji tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, kaip toliau mažinti į jūrą išmetamų žuvų kiekį. Siūloma ir paskesnių priemonių, kurios būtų įgyvendinamos 2010 metais.

Nustatant BLSK ir kvotas turi būti paisoma tarptautinių ES įsipareigojimų ir ilgalaikių valdymo planų nuostatų. Minėtu komunikatu Komisija siekia paskatinti konstruktyvias diskusijas su suinteresuotosiomis šalimis dėl pagrindinių principų, kuriais vadovaudamasi ji rengtų pasiūlymus dėl kitų metų žvejybos galimybių.

Baltijos jūroje, Juodojoje jūroje ir Atlanto vandenyno šiaurės rytuose, įskaitant Šiaurės jūrą, taikomas BLSK nustatomas kasmet. Giliavandenių žuvų BLSK nustatomas kas dvejus metus. Žuvininkystė Viduržemio jūroje nereguliuojama ribojant leidžiamą sužvejoti kiekį, išskyrus paprastųjų tunų.

Daugiau informacijos

http://ec.europa.eu/fisheries/press_corner/press_releases/2009/com09_28_en.htm