Navigation path

Left navigation

Additional tools

IP/09/617

Briuselis, 2009 m. balandžio 22 d.

Žuvininkystė. Atviros diskusijos apie Europos Sąjungos bendrąją žuvininkystės politiką

Šiandien Europos Komisija priėmė žaliąją knygą, skirtą ES bendrosios žuvininkystės politikos ateičiai. Joje analizuojami dabartinės politikos trūkumai ir pradedamos plačios viešos konsultacijos, siekiant išsiaiškinti, kaip šiuos trūkumus reikėtų šalinti. Ne tik žvejai, kitos sektoriaus suinteresuotosios šalys, bet ir mokslininkai, pilietinė visuomenė ir susidomėję piliečiai raginami iki 2009 m. gruodžio 31 d. išreikšti savo nuomonę apie Europos žuvininkystės ateitį. Konsultacijomis pradedamas procesas, kurio tikslas – radikali bendrosios žuvininkystės politikos reforma.

Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Joe Borgas sakė: „Keliame klausimus net dėl pačių dabartinės politikos pagrindų – reikėtų viską persvarstyti iš esmės. Siekiame ne dar vienos eilinės reformos. Atėjo metas parengti šiuolaikišką, paprastą ir darnią ES žuvininkystės sektoriaus administravimo sistemą, kuri atitiktų XXI a. reikalavimus.“

Šiandien priimta žaliąja knyga siekiama dviejų dalykų: geriau informuoti apie uždavinius, kurių pastaraisiais metais kilo sektoriui, ir išsiaiškinti visuomenės nuomonę – tuo pagrindu galima suformuluoti naujovišką ir sutarimu pagrįstą požiūrį į žuvininkystės reguliavimą. Žaliojoje knygoje, kaip užtikrinti ilgalaikį žuvininkystės tvarumą ir gyvybingumą, kaip pritaikyti bendrą laivyno pajėgumą sprendžiant pakrančių bendruomenėms kylančias socialines problemas, kaip toliau siekti, kad būtų laikomasi nustatytų reikalavimų, kaip bendroji žuvininkystės politika gali padėti užtikrinti ne tik ES vandenyse esančių žvejybos rajonų tvarumą.

Žaliojoje knygoje analizuojami visi dabartinės žuvininkystės politikos aspektai ir paaiškinama, kodėl kai kurios problemos liko neišspręstos, nors po 2002 m. reformos ir pasiekta tam tikra pažanga. Viena iš pagrindinių problemų – išsekę Europos žuvų ištekliai: 88 % išteklių yra pereikvoti (pasaulyje – vidutiniškai 25 %), o 30 % išteklių atsidūrė už saugios biologinės ribos, t. y. jie negali įprastomis sąlygomis atsinaujinti, nes jų reprodukcinis potencialas per daug sumažėjęs. Tačiau kai kuriuose žvejybos rajonuose žvejybos mastai 2 ar 3 kartus viršija žuvų išteklių atsinaujinimo galimybes. Tai visų pirma lemia pertekliniai laivyno pajėgumai. Tokie pertekliniai pajėgumai iš esmės yra ekonomiškai neefektyvūs, nes dėl jų ne tik senka ištekliai, bet ir nuolat mažėja sektoriaus pelnas. Būtina rasti sprendimus, kaip atkurti išteklius, kurių būklė blogiausia, ir kartu užtikrinti, kad žuvys ir toliau būtų patikimas žvejų pajamų šaltinis.

Žaliojoje knygoje kalbama ne tik apie pajėgumų perteklių – joje nustatyti keturi kiti struktūriniai šiuo metu taikomo požiūrio trūkumai:

  • nėra aiškių politikos tikslų, visų pirma susijusių su atsakomybe ekologijos srityje ir suderinimu su bendraisiais jūrų klausimais;
  • sprendimų priėmimo sistema per daug centralizuota ir sutelkta į trumpalaikius sprendimus, dėl kurių neretai pakenkiama ilgalaikiam tvarumui;
  • pagal taikomą sistemą sektoriui nesuteikiama pakankamai atsakomybės;
  • trūksta politinės valios laikytis žvejybos apribojimų.

Šios problemos turi būti svarstomos atsižvelgiant į tai, kad du trečdaliai visų Europoje suvartojamų žuvininkystės produktų yra importuojami.

Komisijai kelia susirūpinimą tai, kad, jei artimiausiais metais nebus užtikrintas didesnis žvejybos ekologinis tvarumas, Europos jūrų būklė taps apgailėtina, o žuvininkystės sektorius – ekonomiškai negyvybingas. Tačiau jei įgyvendinus naująją reformą bendroji žuvininkystės politika bus pritaikyta XXI a. reikalavimams, naudos turės ne tik žvejai ar pakrantės bendruomenės, bet ir apskritai visi Europos piliečiai.

Nors kai kurias bendrosios žuvininkystės politikos sritis Komisija teisiškai įpareigota peržiūrėti iki 2012 m., susidarė tokia padėtis, visų pirma susijusi su ištekliais ir laivyno pajėgumų pertekliumi, kad nuspręsta, jog reformų procesą būtina pradėti jau dabar. Šiandien pradėtos konsultacijos bus vykdomos iki 2009 m. gruodžio 31 d., o rezultatus Komisija apibendrins pirmąjį 2010 m. pusmetį. Po papildomų konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis Komisija parengs poveikio vertinimo ataskaitą ir pasiūlymą dėl naujo bazinio reglamento. 2011 m. pradžioje pasiūlymą bus galima pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai, o priimti – 2012 m.

Daugiau informacijos ir dokumentus galima rasti

http://ec.europa.eu/fisheries/reform


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website