IP/09/343

Briuselis, 2009 m. kovo 3 d.

Komisijos teigimu, norint atgaivinti Europos kaimo regionus, būtina geresnė sparčiojo interneto prieiga

Kaip šiandien nurodė Komisija, sparčiojo interneto prieiga 30 % jos neturinčių ES kaimo gyventojų turėtų būti vienas iš prioritetų, kad iki 2010 m. plačiajuostis ryšys taptų prieinamas visiems. Geresnis interneto ryšys yra svarbi spartaus ekonomikos atsigavimo skatinimo priemonė. Komisija šiandien nurodė, kaip įgyvendindama savo paramos programas ji plėtos interneto tinklus ir gerins interneto paslaugas kaime, ir paragino ES valstybes nares sekti jos pavyzdžiu. Gera interneto prieiga gali padėti sumažinti kaimo ūkių ir bendrovių, visų pirma mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), atskirtį ir padidinti jų konkurencingumą, nes jos įgytų galimybę patekti į tarptautines rinkas ir sparčiau bei efektyviau vykdyti savo veiklą. Šiuo metu Europos Parlamentas ir Taryba svarsto Komisijos pasiūlymą Europos ekonomikos atkūrimo plane numatyti dar 1 mlrd. EUR kuo geresnei sparčiojo interneto prieigai visuose Europos regionuose užtikrinti.

„Daugelis mūsų galėtų pasakyti, kad dabar, XXI amžiuje, be informacinių ir komunikacinių technologijų darbo vietose, o galbūt ir namuose išsiversti tiesiog neįmanoma. Kodėl kaimo gyventojai ir verslas turėtų taikstytis su ribota IKT prieiga? – klausė už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakinga Europos Komisijos narė Mariann Fischer Boel. – Jeigu iš tikrųjų siekiame, kad kaimas klestėtų ir būtų gyvybingas, privalome padėti visiems gyventojams kuo geriau pasinaudoti šiuolaikinių technologijų teikiamomis galimybėmis.“

„Turime dėti visas pastangas, kad interneto technologijos taptų prieinamos visiems Europos piliečiams. Interneto technologijų indėlis – pusė viso produktyvumo prieaugio Europos Sąjungoje, todėl ES valstybės narės turi užtikrinti, kad jų kaimo vietovėse būtų pasinaudota šiuo potencialu, ypač šiuo ekonominės krizės laikotarpiu, – teigė už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga Komisijos narė Viviane Reding. – Plačiajuostis ryšys yra būtinas kaimo įmonėms, labiausiai MVĮ, kurioms spartusis internetas – tai sąsaja su visa ekonomika. Raginu Tarybą padėti mums užtikrinti, kad šios įmonės nebūtų paliktos likimo valiai, ir aiškiai paremti pastangas užtikrinti, kad plačiajuostis ryšys taptų prieinamas visiems europiečiams.“

Sparčiuoju internetu gali naudotis vidutiniškai 93 % europiečių, tačiau kaime – tik 70 %, o kai kuriose šalyse (tokiose kaip Graikija, Lenkija, Slovakija, Bulgarija ir Rumunija) spartusis plačiajuostis internetas prieinamas tik 50 % ar mažiau kaimo gyventojų.

Šiandien priimtame komunikate Komisija aiškiai nurodo, kokią naudą kaimo verslo įmonėms ir gyventojams, įskaitant ūkius ir maisto gamintojus, gali suteikti geresnė prieiga prie šiuolaikinių informacinių ir komunikacinių technologijų, tokių kaip internetas.

Pavyzdžiui, Švedijoje interneto prieigą turi 80 % ūkių, o trečdalis ūkininkų internetu naudojasi kasdien (be to, trečdalis jų internetu teikia ES paramos paraiškas). Tačiau kituose regionuose, pavyzdžiui, Italijos Toskanos regione, ir Vengrijoje internetu naudojasi tik ketvirtadalis ūkininkų, todėl jiems sunkiau planuoti gamybą, parduoti savo gaminius ir gauti informacijos apie kainas tarptautinėse rinkose, sužinoti oro prognozę ar sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitais rinkos dalyviais. Tai pasakytina ne tik apie ūkininkus – visoje Europoje tik 22,5 % kaimo gyventojų, palyginti su 32,9 % miestiečių, naudojasi e. vyriausybės paslaugomis, tokiomis kaip mokesčių deklaravimas.

Todėl Komisija ragina valstybes nares ir regionus, įskaitant vietos valdžią, apsvarstyti galimybę taip pritaikyti savo kaimo plėtros programas, kad informacinėms ir komunikacinėms technologijoms ir interneto ryšiui būtų skirtas reikiamas dėmesys, visų pirma atliekant 2010 m. numatytą kaimo plėtros planų laikotarpio vidurio peržiūrą.

Pagrindiniai faktai

ES nevienodo plačiajuosčio interneto diegimo miestuose ir kaimuose problema sprendžiama įgyvendinant kaimo plėtros politiką, kuri yra bendrosios žemės ūkio politikos dalis. Valstybės narės ir regionai ES lėšas gali skirti naujosiomis technologijomis grindžiamam ūkių modernizavimui, mokymams, aplinkos apsaugai, naujo verslo kūrimui ir bazinėms paslaugoms kaime.

Be to, pagal 2007–2013 m. ES sanglaudos politiką apie 15 mlrd. EUR skiriama informacinių ir komunikacinių technologijų prioritetams, pavyzdžiui, e. viešosioms paslaugoms ir interneto infrastruktūrai. Dalis šių lėšų bus skirta kaimui.

2009 m. sausio 28 d. Komisija, atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, pasiūlė papildomai Europos ekonomikos atkūrimo plane numatyti 1 mlrd. EUR investicijoms į plačiajuostį ryšį, kad spartusis plačiajuostis internetas taptų prieinamas visiems europiečiams (MEMO/09/35). Siekdama pratęsti šiandien priimto Komunikato dėl geresnės šiuolaikinių informacinių ir komunikacinių technologijų prieigos kaime temų aptarimą, 2009 m. balandžio 2–3 d. Komisija Turine (Italija) rengia ES konferenciją plačiajuosčio ryšio klausimais. Komisijos, nacionalinių bei regioninių valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių atstovai šiame renginyje aptars didesnes ES investicijas į plačiajuostį ryšį pagal ES ekonomikos atkūrimo planą ir politiką, kuri padės užtikrinti, kad plačiajuostis ryšys kaime taptų prieinamas visiems.

Komunikatas dėl geresnės šiuolaikinių IKT prieigos kaime pateiktas

http://ec.europa.eu/agriculture/rurdev/employment/ict/index_en.htm

MEMO/09/92

Annex

Broadband coverage of population, December 2007

Data source: IDATE Study “Broadband Coverage in Europe 2008”

Data for urban, suburban areas and for the national average in Bulgaria and Romania are not available. Rural coverage in these countries is 0 and this allows the calculation of rural coverage for EU27 + 2.

% of total territory covered by fixed broadband, Dec 2007

[ ]

Note: No data for rural areas in Malta and Cyprus

Source: Rural development statistical report 2008, European Commission