Navigation path

Left navigation

Additional tools

Penkeri išsiplėtusios ES metai davė ilgalaikės naudos ir Europa dabar geriau pasirengusi įveikti krizę

European Commission - IP/09/300   20/02/2009

Other available languages: EN FR DE DA ES NL IT SV PT FI EL CS ET HU LV MT PL SK SL BG RO

IP/09/300

Briuselis, 2009 m. vasario 20 d.

Penkeri išsiplėtusios ES metai davė ilgalaikės naudos ir Europa dabar geriau pasirengusi įveikti krizę

Paskutiniai Europos Sąjungos plėtros etapai buvo ryški Europos suvienijimo proceso gairė, jie davė naudos visos ES piliečiams. Ekonomikos požiūriu plėtra sudarė sąlygas kilti pragyvenimo standartams naujosiose valstybėse narėse, kartu atsirado daugiau eksporto ir investicijų galimybių senosioms. Ji taip pat padėjo stiprinti demokratiją, stabilumą ir saugumą mūsų žemyne. Išsiplėtusi ES turi svaresnį balsą sprendžiant tokius pasaulinės svarbos klausimus kaip klimato kaita arba pasaulio ekonomika ir jos valdymas. Praėjus penkeriems metams, ES yra ne tik didesnė, bet ir stipresnė, dinamiškesnė ir kultūriškai turtingesnė. Sudėtingomis dabartinėmis sąlygomis didelis iššūkis yra atsispirti protekcionistinėms tendencijoms, kurios sunaikintų piliečiams svarbius laimėjimus, pasiektus sukūrus bendrąją rinką be sienų 500 milijonų žmonių.

„2004 ir 2007 m. plėtra buvo svarbus istorinis žingsnis. Juo užbaigtas Europos susiskaldymas, sutvirtinta demokratija, ir visos ES šalys iš to turėjo ekonominės naudos, nes didėjo konkurencingumas, sparčiau augo ekonomika ir sukurta daugiau naujų darbo vietų. Neturime leisti, kad krizė aptemdytų šiuos neginčytinus laimėjimus. Susivieniję mes galime surasti tokių globalių klausimų, kaip klimato kaita ar naujas tarptautinis finansų valdymas, sprendimą. Susiskaldę mes nepasieksime nieko“, – sakė už ekonomikos ir pinigų politiką atsakingas Komisijos narys Joaquínas Almunia.

Už plėtrą atsakingas Komisijos narys Olli Rehnas pridūrė: „Plėtra pasitarnavo kaip Europos stabilumo ramstis, demokratijos ir teisinės valstybės kūrimo varomoji jėga. Ekonominiu požiūriu ji buvo naudinga tiek naujosioms, tiek senosioms valstybėms narėms, taip pat visai ES. Dėl jos išsiplėtė taikos ir klestėjimo zona, dabar aprėpianti beveik 500 milijonų žmonių, ir išaugo mūsų vaidmuo pasaulyje.“

Praėjo penkeri metai nuo tada, kai ES priėmė 10 naujų narių[1[1]] iš Vidurio ir Rytų Europos, užbaigdama keletą dešimtmečių trukusį susiskaldymą po šaltojo karo. Dar dvi šalys, Bulgarija ir Rumunija, prisijungė 2007 m. Komunikatas „Penkeri išsiplėtusios ES metai" rodo, kad plėtra davė didžiulę ekonominę naudę abiem pusėms.

Išsiplėtusi ES dabar yra didžiausia integruota ekonominė zona pasaulyje, kuriai tenka daugiau nei 30 % pasaulio BVP ir daugiau nei 17 % pasaulio prekybos. Todėl ES pasaulyje įgyja sprendžiamojo balso teisę. Ji gali pasirūpinti, kad jos balsas būtų išgirstas formuojant globalizacijos procesą piliečių naudai.

Pajamos vienam gyventojui naujosiose valstybėse narėse išaugo nuo 40 % senųjų valstybių narių vidurkio 1999 m. iki 52 % 2008 m., o vidutinis ekonomikos augimas buvo 5,5 % 2004–2008 m., palyginti su 3,5 % 1999–2003 m. Tačiau dėl to senosios valstybės narės nenukentėjo – jų ekonomikos metinis augimas buvo apie 2,2 % 2004–2008 m. ir panašus 1999–2003 m.

Dėl plėtros taip pat išaugo prekybos galimybės. 2007 m. beveik 80 % naujųjų valstybių narių eksporto buvo į kitas ES šalis. Senųjų valstybių narių pardavimo naujosioms valstybėms narėms mastas taip pat išaugo iki maždaug 7,5 % viso jų eksporto 2007 m. nuo 4¾ % dešimtmečiu anksčiau.

Nedarbas naujosiose valstybėse narėse sumažėjo nuo dažnai labai didelio iki panašaus į kitų ES šalių – apie 7 % 2007 m. Senųjų valstybių narių nuogąstavimai dėl masiškos darbo jėgos migracijos nepasitvirtino. Daugumoje darbuotojus migrantus priimančių valstybių narių atvykėlių darbuotojų skaičius neviršijo 1 % darbingo amžiaus vietos gyventojų ir tai leido išspręsti trūkstamos darbo jėgos klausimą. Ryškus šios migracijos ypatumas yra jos laikinumas – Jungtinėje Karalystėje 50 % pastarojo meto migrantų jau sugrįžo į gimtąsias šalis.

Dabartinė pasaulinė krizė kelia problemų visoms šalims, taip pat ES, o nedarbas didėja visur.

Tačiau didelė, susivienijusi ES yra pajėgesnė spręsti šį ir kitus uždavinius negu jos valstybės narės veikdamos pavieniui. ES ėmėsi koordinuotų veiksmų, skirtų bankininkystės sistemai stabilizuoti ir ekonomikos atkūrimui paremti. Šios priemonės kartu su kitomis, dar rengiamomis priemonėmis, skirtomis esminiam ekonomikos kreditų srautui atkurti, leidžia tikėtis, kad ekonomika laipsniškai pradės augti nuo šių metų pabaigos.

Naujosios valstybės narės, kurių ekonomikos augimas šiuo metu staiga sulėtėjo, yra remiamos didelėmis ES sanglaudos politikos lėšomis. Mokėjimų balanso priemonė suteikia galimybę ES padėti euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, kurioms reikalinga laikina parama.

Bendromis konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklėmis įmonėms bus užtikrintos vienodos veiklos sąlygos.

Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija padeda nustatyti, kokios reformos leis padidinti ES šalių ekonomikos augimo potencialą ir gebėjimą atsitiesti susidūrus su pasauliniais sukrėtimais.

Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis siekdama per programas geriau skirstyti Europos socialinio fondo paramą, kad senosiose ir naujosiose valstybėse narėse būtų galima išsaugoti užimtumą. Komisija taip pat stengiasi sumažinti bendrą socialinį krizės poveikį, be kita ko, per Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą.

Reformuotame Stabilumo ir augimo pakte numatoma tvirta sistema, kuri padės trumpuoju laikotarpiu skatinti paklausą ir darbo vietų kūrimą, kartu nepakenkiant patikimai ir tvariai valstybės finansų būklei vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

http://ec.europa.eu/economy_finance/thematic_articles/article13913_en.htm

http://ec.europa.eu/enlargement/5years


[1] Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.


Side Bar

My account

Manage your searches and email notifications


Help us improve our website