Valstybės pagalba. Rezultatų suvestinė: pagalba kovai su finansų krize daug didesnė, tačiau bendroji rinka nesutrikdyta

IP/09/1884

Briuselis, 2009 m. gruodžio 7 d.

Valstybės pagalba. Rezultatų suvestinė: pagalba kovai su finansų krize daug didesnė, tačiau bendroji rinka nesutrikdyta

Iš Europos Komisijos parengtos naujausios Valstybės pagalbos rezultatų suvestinės matyti, kad dėl finansų krizės bendra pagalbos suma padidėjo nuo 66,5 mlrd. EUR (0,52 % ES-27 BVP) 2007 m. iki 279,6 mlrd. EUR (2,2 % BVP) 2008 m. Be antikrizinių priemonių, bendra pagalba 2008 m. buvo 67,4 mlrd. EUR, t. y. 0,54 % BVP. Valstybių narių ir Komisijos suderinti veiksmai, kurių imtasi laiku, padėjo užtikrinti finansinį stabilumą. Europos Komisijos valstybės pagalbos politika buvo vienas pagrindinių veiksnių, padėjusių užtikrinti, kad šis iš esmės sėkmingas sanavimo procesas būtų įgyvendinamas darniai. Komisija leido sparčiai įgyvendinti precedento neturinčias paramos priemones ir kartu užtikrino, kad dėl neproporcingo konkurencijos iškraipymo nebūtų sutrikdyta bendroji rinka. Su krize nesusijusi pagalba iš esmės liko stabili ir buvo skirta bendros svarbos tikslams įgyvendinti.

Už konkurenciją atsakinga Komisijos narė Neelie Kroes teigė: „Per pastaruosius 14 mėnesių precedento neturinčiomis sanavimo priemonėmis Europai pavyko stabilizuoti finansų rinkas ir nutiesti kelius ekonomikai atsigauti. Sparčiai nagrinėdami valstybės pagalbą ir griežtai kontroliuodami, kaip ji naudojama, užtikrinome, kad ji būtų viena iš krizės sprendimo priemonių. Pasiekėme bankų sistemos restruktūrizavimo etapą – pirmieji svarbūs sprendimai jau priimti, pavyzdžiui, dėl KBC, ING, „Lloyds“, „Fortis“ ir „Commerzbank“. 2009 m. taip pat leidome skirti papildomą pagalbą realiai ekonomikai kaip atsvarą kreditų krizei. Labai džiaugiuosi, kad sunkiais laikais valstybės narės toliau laikėsi drausmės valstybės pagalbos srityje ir toliau siekė valstybės pagalbą skirti bendros svarbos horizontaliesiems tikslams, pavyzdžiui, moksliniams tyrimams, įgyvendinti. Taigi tikslinga pagalba turėtų mums toliau padėti gaivinti ekonomiką“.

Pagalba finansų krizei įveikti

Valstybėms narėms ir Komisijai ėmusis suderintų veiksmų ir nustačius antikrizines taisykles buvo galima sparčiai įgyvendinti pagalbos schemas ir ad hoc priemones, kuriomis nekenkiama vienodoms veiklos sąlygoms ES.

Bendra valstybių narių suteikta ir Komisijos patvirtinta antikrizinė parama 2008 m. buvo 3 361 mlrd. EUR. Nominali valstybių narių faktiškai įgyvendintos antikrizinės paramos suma 2008 m. buvo gerokai mažesnė – 958 mlrd. EUR. Šios sumos valstybės pagalbos elementas – apytikriai 212,2 mlrd. EUR, t. y. 1,7 % ES-27 BVP. Pagalbos elementas gerokai mažesnis negu nominali suma pirmiausia todėl, kad valstybės garantijų pagalbos elementas paprastai sudaro tik mažą dalį garantijomis užtikrintų sumų. Be to, realių biudžeto išlaidų susidaro tik kai valstybės garantija panaudojama.

Valstybės narės toliau siekia skirti pagalbą horizontaliesiems tikslams

Be kovai su finansų krize skirtų priemonių, valstybės narės toliau siekė valstybės pagalbą skirti bendros svarbos horizontaliesiems tikslams įgyvendinti. Apie 88 % pagalbos pramonei ir paslaugoms dabar skiriama bendros svarbos horizontaliesiems tikslams įgyvendinti, o nekrizinė sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba sumažėjo. Komisijos teigimu, svarbiausia, kad itin daug dėmesio skiriama regioninei pagalbai ir pagalbai moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms – tikimasi, kad dėl to ateityje daugės darbo vietų.

Supaprastinimas ir lankstumas

Pagal 2005–2008 m. Valstybės pagalbos veiksmų planą (žr. IP/05/680 ) įgyvendintos reformos tebeduoda vaisių. Remiantis de minimis reglamentu (žr. IP/06/1765 ) arba neseniai priimtu Bendruoju bendrosios išimties reglamentu (žr. IP/08/1110 ) nustatyta naujų išimčių, susijusių su Komisijos ex ante tikrinimu, todėl mažėja administracinė našta, tačiau išlieka vienodos veiklos sąlygos. Apie 19 % pagalbos skiriama pritaikius bendrąsias išimtis. Be to, dar 76 % valstybės pagalbos Komisija vertina pagal pagalbos schemas. Tokiomis kartą Komisijos patvirtintomis schemomis arba programomis valstybėms narėms leidžiama teikti pagalbą dideliam gavėjų skaičiui be tolesnio Komisijos patvirtinimo. Priemonės, kurios vertinamos individualiai gavėjo lygmeniu, sudaro tik 5 % visos pagalbos. Taigi valstybės narės įgyja daug lankstumo, o suderinamumo kriterijais užtikrinama, kad bendroji rinka veiktų tinkamai.

Įgyvendinimo užtikrinimas

Rezultatų suvestinėje pažymima, kad toliau daroma pažanga susigrąžinant neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą. 2009 m. birželio mėn. pabaigoje veiksmingai susigrąžinta 9,4 mlrd. EUR. Dar nesusigrąžinta tik 9 % neteisėtos pagalbos, vadinasi, pagalbos gavėjai grąžino 91 % visos neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos, palyginti su vos 25 % 2004 m. pabaigoje.

Rezultatų suvestinę kartu su jos priedu „Valstybės pagalba ES valstybėse narėse. Faktai ir skaičiai“ ir visų valstybių narių išsamiomis statistinėmis lentelėmis bei rodikliais galima rasti Komisijos svetainėje „Europa“

http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/studies_reports/studies_reports.html

Taip pat žr. MEMO/09/540 .

Visa pagalba kaip BVP procentinė dalis (ES-27; duomenys nuo 1992 m.)

Mažesnė ir tikslingesnė pagalba. Pagrindiniai duomenys (išskyrus antikrizines priemones)

Pastaba. Duomenys apima visas valstybių narių taikomas ir Komisijos nagrinėtas valstybės pagalbos priemones, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Bendrijos žemės ūkio ir žuvininkystės politikos taisyklių EEE susitarimas neaprėpia. Todėl pagalba šiems ELPA valstybių sektoriams neįtraukta. (1) 2003–2005 m. ir 2006–2008 m. metinio vidurkio procentinių dalių pokytis. Šaltinis: Konkurencijos GD, Energetikos ir transporto GD, Žemės ūkio GD, Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD bei ELPA priežiūros institucija. (2) Nėra duomenų.

Valstybės pagalba, susijusi su antikrizinėmis priemonėmis (2008 m.; mlrd. EUR)